10000 valandų taisyklė arba kodėl mes neturime daug milijonierių

Įdomūs pamąstymai, tačiau kas iš to ?
Juk ne piniguose laimė. Aš jau mieliau neturėčiau pinigų, nei turėčiau daryti kažką, kas man nepatinka arba nebepatinka ir kas man nebeteikia malonumo.
Plius atrasti tai, kur tu _tikrai_ gali pavaryti yra baisiai sunku. Nes visi aplinkiniai mėgina tavimi manipuliuoti, siekdami naudos sau. "Omg davai padarom, kad mūsų vaikas užaugęs būtų milijonierium/genijumi". Taip mušinėjamas kaip pinballo kamuoliukas, tas vaikais kartais pasirenka nelabai tinkamas "karjeras". Bet gi nesvarbu, juk svarbiausia PINIGAI, ar ne? :D
O va vėliau iš "sistemos" ištrukti labai sunku. Pavyzdžiui koks infp charakterio žmogelis tikrai nebus kietas programuotojas, kaip ir koks istj veikėjas nebus geras menininkas. Bet ką daryti jeigu užsikrovei ten kokio kompiderasto jungą, turi tempti, nes hey reikia išlaikyti šeimą, nusipirkt kuro mašinai ir panašiai. Turi dirbt! O paskui šast tau jau 60 metų. Laikas į kapines, o pasaulio taip ir nepakeitei :D

Labai geras komentaras.
Aš neturiu vaikų, tai nežinau kaip jie nusprendžia, kad jiems patinka vienas ar kitas dalykas, bet jeigu vaikui patinka paišyti ir tėvai yra pakankamai rūpestingi bei atidūs, galėtų skatinti šį vaiko talentą ir galbūt taip išaugtų naujas pikaso.

Bet vėlgi tėvai dažnai neatsižvelgia į vaikų norus, o skatina juos imtis tos veiklos apie kurią patys svajojo vaikystėje, taip vaikai tarsi tampa jų svajonių įgyvendintojais, gyvena jų svajonių gyvenimą, bėda, kad dažniausiai vaikai tų dalykų visai nenori.

Kažkaip netikėtai rašydamas komentarą prisiminiau, jog pirmoje klasėje buvau labai susižavėjęs Na palauk multikais ir norėjau užaugęs tapti multikų kūrėjų. Keista vis dar norėčiau tapti multikų kurėjų. Bet čia nukrypimas nuo temos.

Pagrindinė idėja, ką aš noriu pasakyti, jog tiek atrasti save, tiek tapti milijonieriumi, mums reikia išorinės pagalbos. O klausimas į kurį atsakymo nežinau: kaip tą pagalbą suteikti laiku?
Nes ką daryti toliau aišku - tobulinti savo mėgstama sritį valandų valandas.

Jei kalbant apie pagrindinę straipsnio mintį tai nemanau, kad tapimas ekspertu ir su tapimu milijonieriumi yra labai susiję.

Tu turi tapti žmogumi su milijonieriaus mąstymu (gal tiksliau tam tikrais jo bruožais).
- tu turi dirbti sau.
- tu mokėti bendrauti su kitais žmonėmis ir juos valdyti (nes greičiausiai visiškai vienas jų neuždirbsi).
- turi dirbti toje srityje kuri tau gali atnešti pinigus (nemanau kad labai didelė tikimybė tapti tapti milijonieriumi tarkim būnant ekspertu baldžiumi, buhalteriu ar bet kokios kitos paprastos profesijos atstovu).

O ekspertu tapsi (o gal ir netapsi ir žinosi visur po truputį) eigoje. Svarbu, kad prisitaikytum, priimtum teisingus sprendimus ir darytum tai ką reikia.

Nu čia iš dalies mano filosofija.

karolisk, sakai ekspertas baldžius? Apie IKEA girdėjai? :)
Nesu tikras, bet greičiausiai kiekvienoje profesijoje įmanoma surasti po vieną žmogų, kuris tą jau padarė.

Sutinku, kad nebūtina tapti ekspertu norint tapti milijonierium, bet tai labai padeda. Galim vardinti žmones iš eilės Bill Gates, Warren Buffet kiekvienas savo srities ekspertas, tiesa, kiekvienas pradėjo domėtis/dirbti savo srityje labai anksti ir kai susiklostė sėkmingos aplinkybės jau buvo tam pasiruošę.

IKEA tik patvirtina teiginį, kad tu neprivalai būti tos srities ekspertas kurioj tu uždirbsi (bent jau iki tam tikro lygio), o turi turėti tinkama mąstymą - kaip uždirbti pinigus. Ištraukas apie IKEA savininką, iš wikipedijos:
---
Career

Kamprad began to develop a business as a young boy, selling matches to neighbors from his bicycle. He found that he could buy matches in bulk very cheaply from Stockholm, sell them individually at a low price, and still make a good profit. From matches, he expanded to selling fish, Christmas tree decorations, seeds, and later ballpoint pens and pencils. When Kamprad was 17, his father gave him a cash reward for succeeding in his studies.[12]
IKEA was founded in 1943 at Kamprad's uncle Ernst's kitchen table.[4] In 1948, Kamprad diversified his portfolio, adding furniture. His business was mostly mail order.[4]
---

Tavo šitie pavyzdžiai daugių daugiausia rodo tik nuo ko tie žmonės pradėjo. Pvz. Bill'as Gates'as tik pradėjo savo verslą surinkinėdamas kompiuterius (ar ką ten jis dar darė), gal iš to jis ir galėjo uždirbti (ar uždirbo) milijoną, bet pagrindinius savo pinigus jis vistiek surinko savo iniciatyva sukūręs didžiulę kompaniją. Tam reikia daug daugiau gebėjimų nei būti ekspertu kažkokioje konkrečioje srityje.

Ekspertų daugybė - bet milijonierių - vienetai.

Žmogus turi KURTI, užsiimti kūryba, net jeigu jis sportininkas, tai jis vis tiek gali kurti, pvz., naujos mitybos programos, nauji pratimai, nauji metodai rezultatų gerinimui ir pan.
Kai omeny turėsite kūrybą, kaip eigos sąvoka, bus patogiau suprasti, kodėl žmonėms taip sunku rasti tai, kur jie "tikrai gali pavaryti". Nes kažką labai smarkiai mėgti - dar nieko nereiškia. Pažįstamas labai mėgsta mašinas, gerai jas išmano, patinka vairuoti, turi įvairias vairavimo kategorijas, BET jis visiškai nenori kurti automobilių dizaino ar projektuoti naują variklį, užtat jis yra geras tolimųjų reisų vairuotojas. Bet net iš virš 10.000 valandų praleidęs už vairo milijonieriumi netaps, nes nieko realiai nesukurs.
Buvęs klasiokas prieš dešimtmetį į JAV išvarė, irgi dirbo "furos" vairuotoju, sakė visą Ameriką išvažinėjo, visą virtuvę šio verslo žino, t.y. tapo savo srities ekspertu. Dabar jis pradėjo KURTI savo pervežimo paslaugų verslą, pamažu pradeda, nuo kelių automobilių. Kas žino kur jis bus po 10 metų? Ir taip, reikia palankių aplinkybių, Amerikoje daug lengviau paskolą paimti verslui ir konkuruoti paprasčiau.

Brukštelk žinutę