Atkaklumas: kiek pastangų įdėti?
Tikiuosi visi žinote Ezopą. Ne aš ne apie tą iš grupės ŽAS, aš apie seną, gerą, išmintingą graiką. Aš apie tą, kuris rašė pasakėčias, ir kaip tik norėčiau jums vieną iš jų papasakoti.
Kartą ėjo alkana lapė per vynuogyną, pakėlė galvą aukštyn ir pamatė labai gražią vynuogių kekę. Jinai atsispyrė išvisų jėgų nuo žemės ir pašoko, tačiau nepasiekė. Antrą kartą bandydama jinai paėjo kiek atgal, kad galėtų įsibėgėti ir pakartojo šuolį, tačiau vis tiek pasiekti nepavyko. Tuomet jinai pažiūrėjo į vynuoges ir tarė: Kam stengtis vis tiek jos žalios. Šios istorijos moralas – tai ko žmonės negali pasiekti išmoksta nekęsti. Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį į kitą dalyką: kiek reikia stengtis? Jeigu lapė būtų buvusi tokia pat atkakli kaip ir kiškis, jinai tikrai KADA NORS būtų paragavusių vynuogių, tačiau ar jos vertos tų pastangų, kurias reikia įdėti norint jas gauti? Jeigu lapė norėtų būtent vynuogių tai turbūt kiekvienas pasakytumėte: stenkis ir kada nors gausi. Tačiau šiuo atveju lapė norėjo tik maisto, galbūt jinai paėjus toliau ras žemuogių, kurias norit suvalgyti užtektų nulenkti galvą. Taigi šiuo atveju visos pastangos būtų kaip ir energijos švaistymas veltui. Tačiau kaip tu doras žmogus dabar gali žinoti? Kaip žinoti po kelinto šuolio pasiseks, juk dažniausiai neimsi ir nepaklausi: Ei, klausyk tiksle, ar greitai tu man pasiduosi?. Šiuo atveju bent jau galim būti tikri, kad lapei pašokus šakos nepasikelia aukščiau, tačiau gyvenime juk visko būna...
Taigi grįžkime prie klausimo: kaip žinoti, kada tas „kada nors“ vertas pastangų ir laiko? Kaip žinoti, jog bandymas kažką pasiekti neįšvaistysi viso savo gyvenimo? Sako, jog daugelis žmonių pasiduoda prie pat finišo, turbūt visiems aišku, kas šiuo atveju yra finišas, tačiau kaip žinoti, tu jau arti ar dar toli? Juk ne taip jau dažnai galima viską išmatuoti vizualiai...
Kiek reikia įdėti pastangų?
Kiek reikia skirti laiko?
Kaip žinoti kada pasitraukti?
Kaip žinoti, kiek liko iki finišo?