Atvėsinti miestus
Šią vasarą Lietuva patyrė net ne vieną karščio bangą ir, jeigu mes galėtume ko nors išmokti iš istorijos, tai, kad ateityje karščio bangų turėtų tik daugėti. Tiesa pasakius, karščių bangoms mes turėjome pradėti ruoštis jau prieš dešimt metų, bet kas iš mūsų buvo gudrus prieš dešimt metų?
Dabar mes ne tik turėtume kalbėti, bet ir imtis veiksmų. Kokių veiksmų galima imtis?
Prieš kalbant apie tai, ką turėtume kažką daryti, dar biški pakalbėkime apie tai, kodėl turėtume kažką daryti. Karščio bangos mažina žmonių produktyvumą. Vokiečių tyrimai rodo, kad žmonės ofisuose yra produktyviausi prie 23 laipsnių temperatūros, kai temperatūra siekia 30 laipsnių, geriausiu atveju darbuotojai gali išspausti tik 70% jų produktyvumo. Dirbant fizinį darbą prie 30 laipsnių produktyvumas krenta net 50%. Jeigu mes norime sėkmingos valstybės, reikia, kad žmonės dirbtų efektyviai.
Kita priežastis, kad vyresni bei lėtinių lygų turintys žmonės rizikuoja patirti karščio smūgį; karščio bangos labai stipriai padidina mirties rizika susijusią su širdies ligomis.
Šiuo metu geriausias dalykas ką žmonės gali padaryti, tai įsijungti kondicionierių. Kuo didesnė šiluma, tuo daugiau kondicionieriui darbo, kas reikalauja daugiau elektros, kas savo ruožtų didina globalinio atšilimo efektą, nes mes elektrai generuoti naudojame neatsinaujinančius resursus ir taip sukuriame mirties spiralę. Kuo karščiau, tuo daugiau elektros, tuo didesnis globalinio atšilimo efektas.
Tai ką galima būtų padaryti?
Padidinti žalių plotų skaičių. Geros naujienos yra tos, kad nei vieno miesto Lietuvoje negalima pavadinti asfalto ir cemento didžiulėmis. Palyginus su pasaulio (ar net Europos) miestais, Lietuvoje yra tikrai nemažai žalumos. Kita vertus, jeigu lyginsime du to pačio miesto rajonus, pastebėsime, kad žalumos kiekis nėra pasiskirstęs tolygiai. Jūs turbūt negalvojote apie tai, bet net ir tame pačiame mieste skirtinguose rajonuose temperatūra gali skirtis. Aišku, Lietuvoje miestai yra maži, todėl skirtumas neturėtų būti didesnis nei 2 laipsniai, bet kuo didesnė temperatūra, tuo didesnė tikimybė, kad ne tik rajonai, bet ir gretimos gatvės gali turėti temperatūros skirtumus.
Pats svarbiausias dalykas yra medžiai. Akivaizdi nauda – medžiai suteikia šešėlį. Jeigu tas šešėlis krenta ant šaligatvio ar gatvės, tai neleidžia taip stipriai įkaisti asfaltui, ko pasekoje visas oras yra vėsesnis. Aišku, čia vienas nupiepęs medelis nelabai padės. Reikia visos eilės medžių su dideliu vainiku, tačiau tokiems medžiams užaugti reikia laiko. Taigi, jeigu pradėsime medžius sodinti dabar, realią naudą pajausime tik po kelių metų.
Tyrimai rodo, kad asfalto temperatūra gatvėse, kurios maudosi medžių šešėlyje palyginus su tomis, kurios neturi medžių gali skirtis net 12 laipsnių. Aišku, asfalto temperatūra nėra tas pats kas oro temperatūra ir žmonės jos nejaučia, jeigu nevaikšto basi. Tačiau labiau įkaitusiam asfaltui reikia daugiau laiko atvėsti, kas savo ruožtu reiškia, kad naktys gatvėse be medžių taip pat yra karštesnės nei gatvėse, kurios turi medžius.
Mums reiktų pagalvoti ar tikrai visi šaligatviai ir gatvės nėra per platūs. Aš suprantu, kad centre reikia plačių šaligatvių, bet jeigu ne centre šaligatvis yra platesnis nei metras be dviračio tako, tai gal reiktų susiaurinti ir pasodinti papildomų medžių?
Didžiausi asfalto blynai miesto žemėlapyje yra stovėjimo aikštelės ir aikštės. Nėra jokios priežasties, kodėl aikštėse negali būti medžių. Apskritai tokį dalyką kaip aikštės mieste galbūt reiktų pakeisti į parkus. Medžių apsuptyje taip pat smagu klausyti muzikos ar protestuoti kaip ir kepinamam ant pliko asfalto.
Didžioji dalis stovėjimo aikštelių priklauso prekybos centrams ir, jeigu mes liepsime jiems pasodinti medžių, jie bus labai nepatenkinti, nes tai sumažins parkavimo vietų skaičių. Ir vis dėl to aš manau, kad mes turėtume nustatyti, kad tam tikrame stovėjimo aikštelių plote turėtų būti pasodintas atitinkamas medžių skaičius. Skaičių aš nepateiksiu, bet medžiai būtų naudingi prekybos centro lankytojams. Pirmiausiai dėl to, kad nereiktų eiti iki prekybos centro per svilinantį karšį, antra, dėl to, kad automobilį būtų galima palikti pavėsyje.
Antra nauda, kurią suteikia medžiai – tai vandens garinimas. Kai saulė šviečia į medžio lapus, šie garina vandenį taip atvėsindami aplinkinį orą. Tiesa pasakius, ne tik medžiai, bet ir krūmai bei žolė garina vandenį, todėl žaliųjų plotų didinimas yra labai svarbus. Aišku, niekas nėra taip gerai kaip medžio šešėlis, bet jeigu dėl kažkokių priežasčių negalima sodinti medžių, tai gal bent galime pasodinti pienių ir dobiliukų? Čia prieiname prie naujausios idėjos – žalieji stogai.
Aš nežinau kiek žalių stogų yra Lietuvoje. Aš net nesu tikras, kiek namų gali turėti žalius stogus. Jeigu renovuojam sovietinį daugiabutį ar galime įrengti žalią stogą jam? Jeigu galime, tai tikrai turėtume tą daryti.
Dar radikalesnė idėja yra žalios sienos. Man asmeniškai gražu, jeigu namą galima paslėpti po žaluma, bet aš nesu tikras ar žalios sienos nauda yra tokia pat didelė kaip žalio stogo.
Naudoti vandenį. Prieš tęsdamas turiu pasakyti, jog dažnai su karščio banga ateina sausra, todėl vandens naudojimas ne visuomet gali būti įmanomas ar geras dalykas.
Tai kaip mes galėtume panaudoti vandenį? Pats paprasčiausias dalykas yra fontanai. Fontanai puošia miestą. Fontanai taip pat garina vandenį (žymiai daugiau nei medžiai) taip didindami aplinkos drėgmę, todėl aplink fontanus jaučiama šiluma yra žemesnė.
Kitas variantas būtų plauti gatves ir/arba šaligatvius. Akivaizdus privalumas, kad laistomos gatvės atvėsta ir taip sumažina oro temperatūrą. Tačiau kita laistomų gatvių nauda yra, kad vanduo suriša smėlį, dulkes ir įvairias kenksmingas daleles, todėl oro kokybė tampa geresne.
Aišku, man labiausiai patinkanti idėja: Čongčinge (Kinija) autobusų stotelės purškia vandenį. Aš labai abejoju ar greituoju metu ką nors panašaus pamatysime Lietuvoje, nes čia stotelių statytojams svarbiau uždirbti pinigus iš reklamos, nei pastatyti geras stoteles, kurios iš tiesų gali apsaugoti žmones nuo lietaus ar vėjo. Kita vertus, jeigu jūs papasakosite apie šitą idėją visiems savo pažįstamiems, tai galiausiai jinai pasieks ir žmones, kurie priima sprendimus ir tuomet galbūt pamatysime stoteles purškiančias vandenį Lietuvoje.
Stotelės ne vienintelis įmanomas sprendimas, pavyzdžiui Vienoje (Austrija) buvo įrengti drėgmės purkštuvai, pati idėja yra identiška autobusų stotelėms, tik tiek, kad purkštuvai įrengiami ten kur didžiausi žmonių srautai.
Prieš tęsiant toliau leiskite jums pristatyti vieną terminą, kurio jūs greičiausiai nesate girdėję. Albedas – santykinis dydis, rodantis atspindėto elektromagnetinio spinduliavimo dalį, t. y. kiek procentų spinduliuotės atspindi paviršius ar kūnas. Kodėl mums turėtų rūpėti Albedas? Kuo mažiau spinduliuoties paviršius atspindi, tuo daugiau jos sugeria, kuo daugiau sugeria tuo karštesnis jis darosi. Karštesnis paviršius savo ruožtu kelia aplinkos oro temperatūrą ir tai įtakoja ne tik dieną, bet ir naktį (nes reikia daugiau laiko atvėsti).
Albedas priklauso ne tik nuo medžiagos iš kurios daiktas pagamintas, bet ir nuo spalvos. Absoliučiai juodo daikto albedas yra 0, savo ruožtu absoliučiai balto daikto albedas yra 1. Realiame pasaulyje labai mažai tikėtina sutikti absoliučiai juodą ar absoliučiai baltą spalvas, todėl visos reikšmės yra tarp nulio ir vieno.
Pakalbėkime apie albedo reikšmės: tik ką iškritęs sniegas 0.7 - 0.9; baltas popieriaus lapas 0.6 – 0.7; naujas betonas 0.4 – 0.55; pilkas granitas 0.35 – 0.4; namo plyta 0.2 - 0.4; gyvenimo matęs betonas 0.2 – 0.3; trumpa žalia žolė 0.2 – 0.25; ilga žalia žolė 0.16 - 0.18; raudonų/rudų čerpių stogas 0.1 – 0.35; gyvenimo matęs asfaltas 0.1 – 0.18; gofruotas namo stogas 0.1 – 0.15; naujas asfaltas 0.04 – 0.05.
Kaip galite suprasti iš skaičių, efektyviausias būdas atvėsinti miestą yra padengti jį sniegu. Aš, aišku, juokauju, karščio bangos metu jūs niekaip nepadengsite miesto sniegu. Tai ką galima daryti?
Naudoti dažus. Ar jums kada nors teko būti ant daugiaaukščio namo stogo? Daugiaaukščiai namai dažniausiai turi ne trikampius, o plokščius stogus, kurie būna padengti smala ir ruberoidu arba, kitaip sakant, namų stogai yra juodos spalvos. Net nereikia sulaukti karščio bangos, kad smala pradėtų lydytis, todėl vasarą geriau ant stogo neiti. Jeigu mes negalime padengti stogo žaluma, tuomet kitas paprastesnis ir pigesnis sprendimas būtų visus stogus dažyti baltai. Oksfordo universiteto tyrimai rodo, kad šviesūs stogai gali sumažinti oro temperatūrą net 3 laipsniais.
Los Andželas priėmė dar radikalesnis sprendimą ir dažo gatves baltai. Tikimasi, kad sprendimas sumažins oro temperatūrą net 5 laipsniais. Mes neturime pinigų padoriai suremontuoti visus kelius, todėl apie kelių ar šaligatvių dažymą turbūt geriau negalvoti, tačiau didelis asfalto blynas, kuri jau minėjau anksčiau yra automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centrų. O kas jeigu jas mes nudažytume baltai? Beje, dažymas baltai nėra vienintelis pasirinkimas, taip pat yra saulę atspindintys bespalviai dažnai, kuriuos galima naudoti.
Gatvės, automobilių stovėjimo aikštelės, namų stogai yra tik dalis peizažo. O kaip dėl pačių namų? Aš manyčiau, kad reiktų uždrausti statyti juodus ar apskritai tamsių spalvų namus. Ar teko matyti Santorini nuotraukas? Yra priežastis, kodėl visi namai balti. Aišku, mums nereikia eiti taip ekstremaliai, yra gražių pavyzdžiui geltonos spalvos atspalvių, ar rausvos, galim pažiūrėti į reikalą kūrybiškai, tuo pačiu, bent jau man, šviesus miestas atrodo jaukesnis nei tamsus.
Pabaigoje norėčiau rekomenduoti paskaityti šitą straipsnį, jis įdomus tuo, kad pateikia kelių didelių miestų karščio zonų žemėlapius.
Nuorodos
PBR, Color space conversion and Albedo chart
Trees cool the land surface temperature of cities by up to 12°C
Metropolis meltdown: the urgent steps we need to take to cool our sweltering cities
What would a heat-proof city look like?
7 ways to reduce the urban heat island effect
Photo by Claudia Aguilar on Unsplash