Auksinis pavadėlis
Ne visi yra sutverti būti įmonių savininkais ir ne visiems to reikia. Todėl nereikėtų stumti ant žmonių, kuriems patinka tiesiog dirbti, nes jeigu jų nebūtų, tai kas tada darytų darbą? Kaip jau rašiau, negarbingų darbų nebūna http://www.sadauskas.lt/index.php/2008/02/25/nera-negarbingu-darbu/
Pritariu Žilvinui. Vieni apsiriboja mažesniais siekiais. Vienam pakaks dirbt viršininko padėjėju, kitas nori būti viršininku ir veržiasi į priekį. Aišku dar yra toks faktorius kaip galimybės ir talentas. P.S. Turiu šunį . Seną šunį. Veteraną veikiau, jam 17 metų. Pažiūrėjus į mūsų santykį neaišku kas viršininkas kas pavaldinys... Matyt per tiek laiko jis pasikėlė pareigose :D
Matau užslėpta norą būti šeimininku, gali aišku postringaut, kad nori būti laisvas žmogus, bet tos paskutinės pastraipos mano nuomone buvo tiesiog "dėl pasiteisinimo". Kita vertus, jeigu tu tuos pačius raudon-nosius vadini "laisvais žmonėmis", tai biškį pamąstyk iš naujo - jų laisvė iš alaus butelio neišeina. Kas jau kas, bet jie nelaisvi žmonės. Ir šiaip nuolatinis tam tikrų visuomenės normų neigimas, nesupyk, bet lenkia link ligos. Tie veikėjai prie alaus butelio irgi viską aplink neigia, jų niekas nesupranta ir todėl jie geria.