Būk velniškai geras menininkas!

Aš rašau tinklaraštį, aš išleidau knygą, aš kūriau komiksus… Dabar susidūriau su nauju iššūkiu, aš noriu sukurti stalo žaidimą. Peržvelgęs savo praeitį priėjau išvados, kad nesvarbu ką tu darai, jeigu esi menininkas, pamatiniai principai yra tokie patys. Pakalbėkime apie juos.

Koks tavo sėkmės apibrėžimas/tikslas? Yra dalykai, kuriuos nori daryti kiekvieną dieną ir negalvoti apie tikslą, kiti dalykai turi turėti pradžią ir pabaigą. Pavyzdžiui, knygos rašymas. Knyga be pabaigos yra neparašyta knyga. Aišku, tai nereiškia, jog parašius vieną knygą reikia viską mesti. Bet kuriuo atveju reikėtų susigalvoti savo sėkmės apibrėžimą. Pavyzdžiui, mano knygos sėkmės apibrėžimas buvo, kad knyga atsirastų knygynų lentynose. Aišku, tavp tikslas nebūtinai turi būti toks. Tai gali būti, tiesiog knyga PDF formatu arba uždirbti 100 eurų. O gal tu ambicingas ir nori, kad dešimt knygų atsidurtų knygynų lentynose?

Kai kūriau komiksus, mano tikslas buvo: dešimt metų, penkis kartus per savaitę, nepraleisti nei vienos dienos ir pristatyti skaitytojams po komiksą. Kai pasiekiau dešimt metų aš nustojau kurti komiksus. Tačiau turiu prisipažinti, jog aš nepradėjau nuo tokio tikslo. Aš pradėjau kurti komiksus, nes nebuvo nei vieno lietuviško internetinio komikso, tik metais vėliau aš susigalvojau ambicingą, dešimties metų tikslą. Tikslai gali keistis eigoje.

Pradėk mažais žingsniais. Vienas dalykas, kuris visuomet mane stebina, tuo pačiu šokiruoja ir erzina, kad žmonės niekada neišleidę nei vienos knygos iš karto rašo trilogiją. Pradžiai išleisk apsakymą, laimėk apsakymų konkursą… Padaryk ką nors, kur kiti žmonės pripažintų, jog tu sugebi rašyti. Aišku, galima rašyti vardan pačio rašymo ir su nieko nesidalinti… Bet ar reikalinga trilogija, kurios niekas niekada neperskaitys? Jeigu nesi parašęs nei mažiausio kūrinio, iš kur gali žinoti, kad užteks užsidegimo parašyti visą trilogiją?

Aš pats nepradėjau nuo trilogijos. Aš pradėjau nuo apysakos. Kodėl? Nes apsakymai yra nuobodu. Girdėjote apie mano apysaką? Ne? Būtent, nes jinai buvo tokia prasta. Kai žmonės pasakys, jog moki rašyti apsakymą, gali rašyti apysaką ir, kai parašysi sėkmingą apysaką, imkis romano. Galbūt nuskambės žiauriai, bet rašytojas turėtų galvoti kaip verslininkas, jeigu skaitytojai neprašo trilogijos, tuomet jos ir neverta kurti. Rašymas yra toks menas, kur kitų vertinimas apsprendžia tu esi geras ar blogas savo srities specialistas. Kuo greičiau gausi patvirtinimą, tuo geriau.

Jeigu kalbėsime iš stalo žaidimų perspektyvos, paprastai kortų žaidimai būna lengvesni nei stalo žaidimai. Kodėl nepradėjus nuo bandymo sukurti kortų žaidimą? Jeigu galvoji, kad visi kortų žaidimai jau buvo sukurti, nieko tokio, aš irgi taip galvojau.

Domėkis. Prieš keletą metų buvau sutikęs keletą žmonių, kurie kūrė stalo žaidimus. Aš pagalvojau, kad tai yra tikrai įdomu/smagu, bet pats to daryti negaliu. Kodėl? Todėl kad aš nežaidžiau stalo žaidimų tuo metu.

Lietuvių liaudės patarlė sako, kad norint tapti rašytoju, reikia perskaityti tūkstantį knygų. Tūkstantis knygų yra daug, galbūt tūkstančio ir nereikia, tačiau kaip kitaip praplėsti savo žodyną, jei ne skaitant kitų kūrinius? Yra žodynai ir tezaurai, bet tai yra tas pats kaip skaityti telefono knygas - tiesiog žodžiai be konteksto. Matant kaip kiti panaudoja tuos pačius žodžius, padarys tave geresniu rašytoju, nei šimtą valandų skaitant žodynus ir bandant išmokti tuos ilgus, keistus žodžius.

Jeigu nori kurti komiksus, skaityk komiksus. Jeigu nori kurti stalo žaidimus, žaisk stalo žaidimus.

Čia turbūt reiktų prisipažinti, kad šitą dalyką aš pradėjau atvirkščiai. Aš pirmiausiai pradėjau kurti komiksus ir tik po to domėtis. Kita vertus, nesiėmiau bandyti kurti stalo žaidimus, kol nepradėjau žaisti.

Analizuok. Kai kalbame apie analizavimą, turbūt lengviausia pagalvoti apie stalo žaidimus. Kai žaidi stalo žaidimą, gali pradėti galvoti: koks tikslas vienos ar kitos mechanikos; kiek svarbi sėkmė; ar čia laimi strategiškai stipriausi žaidėjai (šachmatai); ar reikia blefuoti norint pasiekti pergalę (pokeris)?

Tačiau analizuoti galima viską. Jeigu kalbame apie komiksą, tai analizuoti galima puslapio kompoziciją, spalvų pasirinkimą, judesio atvaizdavimą, foną… Ar man tęsti?

Dar įdomiau analizuoti yra rašytojų darbus: kokiais bruožais pasižymi pagrindinis personažas, koks įvykis pradeda nuotykį, kiek puslapiu rašytojas skiria įžangai, kiek puslapių skiria veikėjų pristatymui, kokioje situacijoje pirmą kartą pamatome pagrindinį veikėją?

Analizavimas yra ypač svarbus norint tobulėti. Jeigu nežinai, kaip tai daro kiti, kaip tu tobulėsi?

Kopijuok. Kai kalbame apie kopijavimą, visiems turbūt pirmiausiai į galvą ateina piešimas. Piešimo atveju kopijuoti lengviausia, pasiimi permatomą popierių (kalkę) ir apvedžioji kontūrus. Kopijavimas yra taip kaip išmokstama gerai piešti. Tačiau kopijuoti galima ne tik piešinius. Paimk jums labiausiai patikusį apsakymą, perrašyk jį pakeisdamas pagrindinio personažo lytį arba dar geriau pakeisk pagrindinį personažą į katę, kokia istorija gausis?

Jeigu kalbame apie stalo žaidimą, pakeisk vieną mechaniką kita, ar nuo to žaidimas tapo geresnis ar blogesnis? Būkime sąžiningi, daugeliu atveju žaidimas taps blogesniu, nes patys geriausi stalo žaidimai būna labai gerai subalansuoti. Jeigu žinome, kad žaidimas tapo blogesnis, kodėl? Kokia svarba tos mechanikos kurią pašalinai? Kaip pataisyti trūkumus, kuriuos sukėlė tavo pakeitimas?

Investuok į savo išsilavinimą. Visuomet lengva pasakyti: susirask mentorių, ką visuomet yra sunku padaryti. Tačiau internete pilna tekstų, yra popierinių knygų, yra video kursų. Pradėk nuo nemokamų resursų, bet kai suprasi, jog nori pasiekti tikrai gerus rezultatus, išsitrauk piniginę. Patarimas yra vertas kainos, kurią už jį sumokėjai. Na gerai, tai nėra visuomet tiesa, nes internetas pilnas sukčių, tačiau dažnai norint pasiekti aukštesnį lygį, nemokamų resursų neužteks. Nemokami resursai yra gerai sudrėkti kojomos, suprasti ko tu nori, bet kai žinai ko tikrai nori, laikas nerti stačia galva.

Ir pabaigai – niekada nenustok domėtis, niekada nenustok tobulėti.

Brukštelk žinutę