Tu tikrai nebūsi rašytojas
Kiek anksčiau pradėjau rašinių ciklą apie knygų rašymą. Taip pat pradėjau knygų skirtų mokytis rašyti skaitymą. Šio teksto pabaigoje rasite nuorodas į abu sąrašus. Šiandien norėčiau pridėti naują tekstą į rinkinį. Kalbėsiu apie save, bet manau, kad tai tinka ne man vienam.
Kaip atsiranda idėjos? Tai didžiausia mano problema. Ne, man ne trūksta idėjų. Aš turiu jų milijoną ir vieną. Esmė ne idėjų kiekis, o kokios tos idėjos. Dažniausiai idėjos, kurios ateina man į galvą yra apie pasaulį. Problema yra ta, kad pasaulis nėra veikėjas. Jeigu rašote apsakymą, tai gali būti apie pasaulį, nes apsakymo formatas yra trumpas ir nereikalauja labai išvystytos istorijos ar veikėjų, tačiau romanai, bent jau tie kuriuos žmonės skaito, nėra apie pasaulį, jie yra apie veikėjus ir jų problemas. Ar Starwars istorija galėtų vykti Viduržemėje? Žinoma, kodėl gi ne? Mirties žvaigždė? Pakeiskite ja magišku rutuliu.
Pasaulis suteikia žavesio ir kartais nulemia veikėjo pasirinkimus. Pavyzdžiui Vandens pasaulis yra ant vandens, tai lemia visų personažų pasirinktas keliavimo priemones. Mad Max yra apokaliptinis dykumų pasaulis, čia atitinkamai niekas nekeliauja laivais. Aišku, istorija apie vandens trūkumą negalėtų vykti negalėtų vykti Vandens pasaulyje, tačiau pasaulis vis tiek nėra veikėjas, tik taisyklių, limitų rinkinys, kurį pasirinko kūrėjas.
Geriausia istoriją pradėti nuo globalios idėjos/temos, kurią norima pristatyti. Kaip pavyzdžiui, vanduo yra labai svarbus resursas ir todėl mes turėtume jį vertinti. Tuomet, kai mes žinome idėją, kurią norime pristatyti, reikia pasirinkti tinkamą personažą. Jeigu mes norime kalbėti apie vandens vertę, tai geriausiai būtų personažas, kuris nevertina vandens istorijos pradžioje, tuomet praranda priėjimą prie vandens ir istorijos pabaigoje vėl gavęs priėjimą prie vandens pradeda jį vertinti. Taip, tai klasikinė taisyklė: nevertini to ką turi, kol neprarandi.
Jeigu mes norėtume kalbėti apie lygias žmonių teises, šiai dienai geriausiai būtų pasirinkti gėjų, keletu dešimtmečiu atgal tai būtų buvęs tamsiaodis, vienu šimtmečiu atgal tai būtų moteris. Priklausomai nuo realijų, tinkamiausias personažas gali keistis. Man labai juokinga, kai šiais laikais superherojai staiga tampa gėjais. Tai, kad pasakai, jog superherojus yra gėjus jo tokiu nepadaro. Jis tai turi parodyti savo veiksmais arba dar geriau konfliktu, pavyzdžiui herojus nėra priimamas į superherojų lygą, dėl savo orientacijos. Tai jau istorija.
Pakalbėkim apie idėjas, kurios ateina man į galva, galbūt jūs sugebėsite mano idėjas paversti geromis idėjomis.
1) Ar galima parašyti istoriją, kur pagrindinis veikėjas yra žudikas neatskleidžiant to skaitytojui iki paskutinio momento?
2) Yra planeta, kurios gyvūnai migruoja trijų šimtų per valandą kilometrų greičiu. Naujieji planetos kolonistai to nežinodami pasistato gyvenvietę tiesiai ant migracijos kelio. Ši idėja jau turi konfliktą. Gyvūnai ir naujakūriai kažkada susidurs, bet kaip tai paversti gera istorija? Kaip pradėti istorijos pasakojimą? Jeigu pradėsime istoriją nuo naujakurių nusileidimo, tai kaip išlaikysim skaitytojo dėmesį iki susirėmimo? Ar tuomet bus kažkoks vietinis, kuris bandys įspėti kolonistus? Istoriją taip pat galima pradėti likus dienai, valandai iki susidūrimo, susidūrimo metu arba po susidūrimo praėjus kažkiek laiko. Pasirinkus skirtingą pradžios momentą, tai gali būti skirtinga istorija. Jeigu pradedame praėjus po susidūrimo porai dienų, tai galėtų būti istorija žmonių sugebėjimą išgyventi ir prisitaikyti. Tačiau čia grįžtu, prie to ką kalbėjau anksčiau, mano idėjos yra apie pasaulį. Geros istorijos pirmiausiai gauna pamatinę idėją.
3) Miestas, kuriame gyvena tik šunys. Tai galėtų būti istorija apie nacionalizmą, tautos identitetą arba bandos mentalitetą. Miestas nėra istorija, tiesa pasakius istorija galėtų būti apie bet ką. Pavyzdžiui katė atkeliauja į miestą. Kodėl? Ar katė yra turistas ar čia atsikelia gyventi?
4) Pasaulis, kuriame vasarą yra daugybė skirtingų gyvūnų. Vieni mėsaėdžiai, kiti žoliaėdžiai, tačiau atėjus žiemai gyvūnai pakeičia kailį, numeta ragus (tie kas turi) ir virsta viena banda. Įdomus pasaulis, bet kaip į jį įdėti konfliktą?
Jeigu šios idėjos jums atrodo panašios į matytus filmus ar skaitytas knygas, nesistebėkite, idėjos kyla žiūrint filmus, skaitant knygas, jos neateina iš oro. Bet visai gali būti, kad aš nesu girdėjęs apie filmą/knygą, kurią jums priminė mano idėja.
Ar jūs mylite savo herojų? Dažnai pradedantysis įsimyli savo personažą ir nebaigęs rašyti pirmos istorijos jau galvoja apie trilogiją. Tai yra labai blogai, nes automatiškai reiškia, kad veikėjas nemirs pirmoje knygoje. Aišku, niekas nesako, kad jūs būtinai turite nužudyti savo personažą, tačiau, kai įsimyli jį, tuomet nesinori suteikti jam vargų ir skausmų, bet būtent vargai ir skausmai daro istoriją įdomią. Jeigu skaitytojas bijo dėl to, kad veikėjas gali būti nužudytas, jis tik labiau įsitraukia į istoriją.
Personažo įsimylėjimas taip pat dažnai veda ir prie silpo priešininko. Gaunasi, kad herojus teisus, o priešininkas daro blogą tik dėl to kad darytų blogą, nes yra blogas. Jeigu rašote knygutes vaikams tokios logikos užteks, mes viską paprastiname vaikams, tačiau geram romanui priešininkas be stiprios istorijos nepadės. Jeigu pasižiūrėtumėte į realų pasaulį žmonės, kuriuos vadinate teroristais arba nusikaltėliais dažniausiai nedaro blogio vardant blogio, jie kovoja už „tiesą“, „laisvę“, jie turi kilnius tikslus, kurie žiūrint iš kitos pusės atrodo… hm… sakykim, juokingi. Konfliktas yra dviejų požiūriu susikirtimas. Ne, aš nenoriu pateisinti žmonių žudynių, tačiau žmonės, kurie jas atlieka mano, jog tai yra vienintelis teisingas kelias. Tas pats turi būti ir jūsų kūryboje.
Ankstesnės mintys apie rašymą:
11 patarimų norintiems tapti rašytojais
Knygos mokančios jūs tapti geresniais rašytojais:
Ron Rozelle - Description&setting
James Scott Bell - How to write dazzling dialoge
K.M. Weiland - Structuring your novel
James Scott Bell - Plot and struture
James Scott Bell - The art of war for writers