Elektrinės išnyks
Labai senai rašiau, kad ateityje mums įprastas rozetes pakeis USB rozetės. Dabar galime nusipirkti prailgintojų, kurie be paprastų rozečių taip pat turi du USB kištukus, kai kuriuose viešbučiuose taip pat galima rasti USB rozetes šalia įprastų.
Vėliau rašiau, kad radijas mirs ir Norvegija išjungė FM transliacijas. Kitos šalys tuo metu kantriai stebi, kas atsitiks.
Šiandien norėčiau pagvildenti dar vieną labai įdomią idėją. Kai perskaičiau, pagalvojau, kad tai yra taip akivaizdu: kodėl aš pats to nesugalvojau? Pakalbėkime apie elektrines.
Elektra yra nuostabus dalykas. Maskvoje išjungė elektrinę, Vilniuje užgeso šviesa. Taip iš tiesų atsitiko nepriklausomybės pradžioje, todėl Lietuvai labai svarbu buvo prisijungti prie Švedijos ir Lenkijos elektros tinklų. Elektros tinklai kaip liftas: jeigu kažkas pagadina orą, uosto visi.
Lietuva turėjo atominę elektrinę ir galėjo užtikrinti pigią elektros energijos gamybą. Deja, elektrinė buvo uždaryta. Aš buvau didelis naujos atominės elektrinės statybos šalininkas, bet galbūt gerai, kad jos nepastatė? Atominės elektrinės, švelniai kalbant, yra nešvarus elektros gamybos būdas. Pavyzdžių yra per akis, nereikia galvoti apie Černobilį, Fukušima įvyko palyginus nesenai. Kokie būtų švarūs energijos gamybos būdai?
Pirmiausiai hidroelektrinės, aišku, visi galvoja apie upių užtvankas bei jų žalą vandens gyvūnijai, bet hidroelektrinės taip pat gali būti įrengtos jūrose ar vandenynuose. Antra – vėjo malūnai arba vėjo jėgainės. Galbūt esate matę neįtikėtino dydžio propelerius, kurie sukasi? Trečia - saulės baterijų fermos. Saulės baterijų fermos dažniausiai būna įrengtos dykumose ir pačios plokštelės keičia kampą ir seka saulės judėjimą, kad gautų maksimalų energijos kiekį. Bet kuriuo atveju, visa tai apie ką aš kalbu yra elektrinės, didelės, masinės, o aš noriu pasakyti, kad ateityje bus kitaip.
Ko reikia, kad pasiektume ateitį?
Pirma, kompaktiškų saulės baterijų, gero baterijų efektyvumo ir sukauptos energijos talpinimo vietos. Didžiausia problema: saulės baterijos energiją gamina dieną, tačiau daugiausiai elektros energijos mes, paprasti žmonės, sunaudojame vakarais, kai gaminame maistą, kai žiūrime televizorių ar skaitome tokius tekstus kaip šis.
Mano žiniomis Tesla išsprendė visas tris problemas. Tai yra nuostabus sprendimas, jeigu jūs gyvenate kaime. O ką daryti jeigu gyvenate mieste?
Niekas nedraudžia uždėti trikampių stogų daugiaaukščiams pastatams, bet kiek jūs matėte aukštesnių nei devynių aukštų pastatų su trikampiais stogais? Būsiu atviras aš – nei vieno. Tačiau saulės baterijos nebūtinai turi būti dedamos ant stogų. Pavyzdžiui Lietuvoje darant namų renovacijas, jie apšiltinami ir apkalami plastikinėmis (?) plokštelėmis. O kas jeigu tas plokšteles pakeistų saulės energijos baterijos? Aišku, tokią renovaciją padaryti būtų sunkiau, bet visas namas galėtų būti energijos gamintojas. Ir kai aš sakau visas namas, tai tikrai visas namas. Jau yra stiklai langams, kurie yra pakankamai permatomi, bet taip pat gali gaminti saulės energiją. Aišku, jų efektyvumas kol kas silponas, bet kaip ir visos technologijos, turėtų tobulėti laikui bėgant.
Miestai turi tris problemas, kurias reikia paminėti. Pirmoji – žmonių skaičius. Paprastai žmonės miestuose gyvena daugiaaukščiuose pastatuose ar net dangoraižiuose. Kas reiškia, kad vienas dangoraižis sunaudoja nepalyginamai daugiau energijos nei nuosavas šiuolaikinės šeimos namukas. Kita vertus, jeigu galime panaudoti langus elektrai gaminti, tai gauname didesnį plotą ir tik laiko klausimas, kada bus pasiektas toks efektyvumas, kad būtų galima išlaikyti visą dangoraižį vieną parą vien iš saulės baterijų.
Antra problema – šešėlis. Dideli pastatai yra linkę mesti didelį šešėlį ir užstoti tiesioginę saulę daugeliui kitų pastatų. Čia aš matau du teoriškai įmanomus sprendimus. Juk realiai saulė teikia du dalykus: šviesą ir šilumą. Saulės baterijos yra šviesos energijos baterijos, vadinasi ir šešėlyje galima kažką sugeneruoti, tiesiog reikia pagerinti baterijų kokybę.
Antrasis sprendimas šešėlio problemai – vėjo jėgainės. Galbūt variantas ant dangoraižių stogų statyti propelerius? Prisipažinsiu, kad šiuo metu esu visiškas neišmanėlis šitoje srityje. Kiek teko matyti, tai vėjų jėgaines sudaro daugybė propelerių, taigi klausimas: kiekvienas toks propeleris gali sugeneruoti elektros? Vėjo jėgainių negalima statyti bet kur, tik ten kur didžiausi vėjai. Taip pat teko girdėti, kad vėjo jėgainės trukdo mobiliam ryšiui, kas šiuolaikiniame pasaulyje būtų didžiulė problema.
Aišku, galima į visą reikalą pažiūrėti ir kitaip. Jeigu vienas namas užstoja saulę kitiems, galbūt jis gali sukaupti tiek daug saulės energijos, kad išlaikytų visus, kuriems užstoja saulę? Tai būtų šioks toks nuokrypis nuo originalios minties, kad kiekvienas namas išsilaiko pats, bet maži nepriklausomi kvartalai vis tiek būtų kitokia sistema, nei turime dabar.
Trečia problema – senamiestis. Senamiestis, tai tokia vieta, kurią norime išsaugoti, užkonservuoti praėjusiame šimtmetyje. Tokiu atveju, turbūt būtų keista tiek sienas, tiek stogus apkabinėti saulės baterijomis. Ką daryti tuomet? Geriausia ką galiu sugalvoti, tai pastatyti mini elektrinę naujamiestyje, kuri aprūpintų visą senamiestį.
Dabar, kai kurie žmonės turbūt galvoja: nuostabu, Ispanija jau dabar gali atsikratyti elektrinių, tačiau Lietuva yra šiaurės šalis, ar mes galime išgyventi be elektrinių?
Lietuva, kaip ir bet kuri šiaurės šalis turi dvi problemas. Pirma – sniegas. Trikampiai stogai gali būti ne pats geriausias sprendimas mums. Ta prasme, jeigu saulės energijos baterijos uždengtos sniegu, tai jos elektros tikrai nepagamins.
Antroji problema irgi susijusi su žiema – dienos ilgis. Kai dienos ir nakties ilgis yra maždaug vienodas, gali būti ramus, jog prikaupsi reikiamos energijos, tačiau, kai tamsus paros metas sudaro tris ketvirčius paros, o „šviesiuoju“ metu reikia sėdėti su įjungta šviesa, nes lyja… neskamba optimistiškai.
Taip, šiaurės šalims surasti sprendimus daug sunkiau nei pietų šalims. Galbūt mums reiktų atidžiau pasižiūrėti į vėjo energijas, nei į saulės? Aš nežinau sprendimų, bet vis tiek noriu išlikti optimistiškas, kad stulpai prilaikantys laidus dings iš miesto peizažo. Patys pagalvokite, kai įvyksta uraganas, nugriūna medis ar girtas vairuotojas prisiparkuoja, visas rajonas lieka be elektros. Tai nei praktiška, nei patogu, bet tokia yra mūsų realybė. Žymiai praktiškiau būtų, jeigu kiekvienas namas galėtų pasirūpinti savo elektros energija.
Jeigu namas galėtų apsirūpinti elektros energija, tai dujinės viryklės išnyktų. Patys pagalvokite, jeigu nereikia mokėti už elektrą, tai kam mokėti už dujas? Geriau pasistatyti elektrinę viryklę.
Centrinis šildymas taip pat išnyktų. Kam reikalingas valstybinis šildymas, kai gali pats šildytis elektra? Kam reikalingas vienodas šildymas visame name, kai gali reguliuoti šildymą kiekvienam kambariui individualiai?
Aišku, reikia suprasti, jog elektra nebus nemokama, jei gyvensite daugiabutyje. Kaip jūs dabar mokate už darbą valytojai, už stogo remontą, taip pat reikės mokėti už saulės energijos baterijų atnaujinimą. Aišku, dabar Tesla teikia trisdešimties metų garantiją, taigi, galbūt kada nors tos baterijos pasieks ir šimtą metų, todėl elektros metinis mokestis turėtų būti toks pats kaip dabar mėnesinis.
Norėčiau prisipažinti, jog šio teksto pavadinimas yra šiek tiek klaidinantis. Dabar daugelis elektrinių, elektros perdavimo tinklai priklauso valstybei (bent jau Lietuvoje). Aš manau, kad ateityje išnyks valstybinės elektrinės ir valstybiniai elektros tinklai, tačiau išliks keletas privačių žaidėjų. Kodėl?
Yra dviejų tipų elektros vartotojai: fiziniai žmonės ir įmonės. Fiziniai žmonės turėtų galėti pilnai pasitenkinti namo sugeneruojama energija ir nepriklausyti nuo tinklų.
Įmones paprastumo dėlei suskaidykime į dvi rūšis: ofisai ir fabrikai. Ofisai dirba tik dienos metu, realiai tai yra tie patys dangoraižiai, tik su kitu vidaus išplanavimų, nei asmeniniai namai, todėl jie irgi turėtų sugebėti pasitenkinti elektra teikiama pastato.
Kita vertus fabrikai dirba visą parą ir jiems reikia nepalyginamai daugiau elektros nei paprastam mirtingajam. Tačiau valstybė neturėtų kištis į verslo reikalus. Vienas verslininkas turėtų fabriką, kitas elektrinę, o trečias elektros perdavimo linijas. Jie visi trys galėtų susitarti arba, kai kurie iš jų (greičiausiai visi trys) liktų be pinigų.
Yra dar vienas dalykas, kurio nepaliečiau, kurio neišspręs jokie verslininkai ir tobulėjančios technologijos – tai valstybės požiūris. Dabar elektrinės priklauso valstybėms ir kai kurie politikų giminaičiai gali rasti šiltus postus valstybinėse įstaigose. Valstybė turėdama kontrolę, gali bijoti suteikti laisvę savo piliečiams gamintis elektros energiją patiems. Mums reikia progresyviai, futuristiškai mąstančių politikų, kurie palengva atrištų mums rankas. Aš nesakau, kad reikia skatinti, tokių namų įrengimą, nors skatinimas būtų fainai ir pagreitintų ateities atėjimą. Aš tiesiog prašau, nestabdyti progreso, neriboti ateities, kuri turi ateiti.
Photo by American Public Power Association on Unsplash