Televizija ir radijas mirė
Ar žinojote, jog pokyčiai smegenyse prasideda maždaug dvidešimt – trisdešimt metų iki pirmųjų Alzheimerio ligos simptomų pasirodymo?
Tą patį galima pasakyti ir apie technologinius pokyčius visuomenėje.
Pradėkime nuo svarbiausio teiginio: kad viena technologija pakeistų kitą reikalingas kokybinis šuolis technologijoje arba žmonių mąstymo pasikeitime. Norint sužinoti ar technologija, kurią kas nors reklamuoja kaip ateities iš tiesų tokia taps užtenka užduoti labai paprasta klausimą: ar ta technologija suteikia didelį kokybinį pranašumą prieš dabar egzistuojančią?
Istorinis pavyzdys
Telegrafas – prietaisas, kuris gali siųsti ir priimti žinutes ilgais atstumais. Pirmas pasiūlymas sukurti elektrinį telegrafą buvo iškeltas 1753 metais, bet taip ir nebuvo įgyvendintas dėl per daug sudėtingos technologijos. Pirmą veikiantį telegrafą sukūrė Francis Ronalds 1823 metais. Samuel Morse 1837 metais už patentavo savo telegrafo versiją, o sekančiais metais pademonstravo jo veikimą. 1851 metais jo sukurtas telegrafas tapo standartu Europoje (išskyrus Jungtinę Karalystę), o 1861 metais apraizgė didžiąją dalį JAV.
Paskutinį veikiantį telegrafą išjungė 2013 metų liepos 14 dieną Indijoje, tačiau telegrafas mirė ne tuomet, kai buvo išjungtas paskutinis aparatas, o tuomet, kai ėmė mažėti jo naudojimas. Kaip manote, kada tai įvyko?
Telegrafo naudojimas didėjo maždaug iki antro pasaulinio karo, o tuomet ėmė ženkliai mažėti. Kas atsitiko?
Innocenzo Manzetti 1844 metais iškėlė kalbančio telegrafo idėją. 1876 metais Alexander Bell gavo patentą ir pademonstravo pirmą veikiantį telefoną. 1883 metais Adelaidėje atidaryta telefono linija su 48 abonentais. 1915 metais pirmas tarp atlantinis skambutis iš Arlingtono, JAV į Paryžių, Prancūzija. 1926 pirmasis skambutis iš Niujorko, JAV į Londoną, Anglija. 1935 metais pirmasis skambutis aplink pasaulį.
Telefonas buvo išrastas maždaug penkiasdešimt metų po telegrafo, tačiau reikia suprasti, jog masinis naudojimas nėra tas pats kaip išradimas. Masiniu telegrafo paplitimu galima laikyti 1851 metus ir tai bus tik dvidešimt penki metai iki telefono išradimo arba maždaug šimtas metų iki telefono dominavimo. Kodėl prireikė tiek daug laiko?
Telegrafas yra labai neasmeniškas dalykas, jį dažniausiai įsirengdavo valstybinės įstaigos ir verslo įmonės. Galbūt koks nors vienas ar kitas turtingas žmogus turėjo savo namuose telegrafą, tačiau tai nebuvo namams skirtas prietaisas. Žmogus eidavo į paštą ar kitą specialią įstaigą ir padiktuodavo norimą išsiųsti žinutę. Kitame laido gale esantis žmogus užrašydavo telegramą ir įmesdavo ją į pašto dėžutę arba laukdavo kol kas nors ateidavo jos pasiimti. Telefonas veikė visiškai kitaip, abu žmonės tuo pačiu metu turėjo laikyti telefono ragelius norėdami perduoti informaciją.
Pačioje pradžioje tiesiog nebuvo daug žmonių, kurie turėjo telefoną. 1893 metais lyderiaujanti šalis buvo Švedija, kurioje šimtui žmonių teko 0.55 telefono. Čia turbūt reiktų nepamiršti fakto, jog pirmiausiai telefoną įsirenginėjo ne paprasti žmonės, o valstybės įstaigos ir verslas.
Pradžioje telefono technologijos buvo gana prastos ir jų vystymąsi labai stabdė įvairūs patentai. Pirmasis mechaninis komutatorius (kad nereiktų moteriškėms sujunginėti) buvo sukurtas 1891 metais. Kaip jau galėjote suprasti iš anksčiau nuo pirmo iki masinio paplitimo turi praeiti pakankamai didelis laiko tarpas.
Net ir plintant telefonui žmonės, kurie jo neturėjo ir toliau naudojo telegrafo paslaugomis. Taigi, prireikė daug laiko ir technologinio progreso, kol telefonas pagaliau sugebėjo išstumti telegrafą.
Tai galime laikyti ilga įžanga, o dabar pažvelkim į radiją ir televiziją.
Radijo ir televizijos istorija
Radijas niekada nebūtų išrastas be visų technologijų, kurios buvo panaudotos kuriant telefoną ir telegrafą. 1900 metais brazilų kunigas Roberto Landell de Moura pirmą kartą pademonstravo galimybę persiųsti žmogaus balsą oru. Pirmoji radijo stotis startavo 1920 metais.
Pirmąjį vaizdų persiuntimą pademonstravo Georges Rignoux ir A. Fournier 1909 metais Paryžiuje. Pirmąją televizijos transliacija laikoma 1926 metais John Logie Baird perteiktas judantis žmogaus veidas. Pirmoji televizija startavo 1928 metais JAV, sekančiais metais televizijos taip pat startavo Vokietijoje ir Prancūzijoje.
Populiarėjant televizijai buvo manoma, jog ji nužudys radiją, tačiau taip neatsitiko. Nors televizija ir radijas tarpusavyje konkuravo, tačiau tuo pačiu ir papildė. Yra daugybė priežasčių, vietų, kai tu negali, nenori arba tau tiesiog nereikia vaizdo. Pavyzdžiui automobilyje tu tiesiog negali žiūrėti televizoriaus, bet gali klausyti radiją. Arba muzikos nereikia žiūrėti, ją reikia klausyti.
Televizijos ir radijo mirtis užprogramuota jų esmėje t. y. žiūrėti ar klausyti gali tik būtent tuo laiku, kai transliuoja. Dabartinė visuomenė darosi vis savarankiškesnė ir pati nori planuoti savo laiką t. y. žiūrėti filmą tuomet, kai jiems patogu, o ne tuomet, kai televizijos gauna didžiausias pajamas už reklamą.
Kas sudaro radijo programą? Muzika, pokalbiai, reklama ir žinios. Kai kurios radijo stotys gali neturėti vieno ar kelių mano minėtų elementų, tačiau apibendrintai - tai yra esminiai elementai.
Turbūt nėra nei vieno žmogaus, kuris klausytų reklamas savo malonumui, bet, deja, aš nematau kaip reklama galėtų išnykti artimiausiu metu. Muzika virto mp3 ar kitais formatais. Pokalbiai virto podcastais.
Žinios yra labai įdomus dalykas, apie kurį vertėtų pakalbėti plačiau. Tiek muzika, tiek podcastus žmonės gali klausyti bet kada nuo įrašymo momento iki... iki tol kol juos galima rasti kur nors, kokiu nors formatu. Tai gali būti rytoj, po mėnesio, po metų ar net po dešimties metų. Tačiau žinios aktualios tik čia ir dabar, savaitės senumo žinios įdomios tik istorikams. Ir nors žinioms įmanoma taikyti podcast formatą, jis niekada netaps dominuojančiu. Šiuo metu aš matau tik vieną žinių šaltinį ir nežinau ar tuo džiaugtis ar liūdėti – tai socialiniai tinklai. Jeigu atsitinka kokia nors baisi nelaimė, tai naujiena socialiniais tinklais pasklinda akimirksniu ir žmonės apie ją susižino daug greičiau nei sureaguoja radijas, televizija ar net internetiniai portalai.
Jei socialiniai tinklai taps pagrindiniu žinių šaltiniu, tai turės labai įdomias, keistas pasekmes. Jūsų žinios apie įvykius pasaulyje ir šalyje tiesiogiai priklausys nuo žmonių, kurie yra jūsų socialiniuose ratuose. Vadinasi, skirtingos žmonių grupės turės labai skirtingą suvokimą apie pasaulį arba kitaip sakant turtingesni taps dar turtingesni, o biedni taps dar biednesni. Skirtinguose ratuose dominuos skirtingos naujienos: vienose sportas, kituose verslas, trečiose žvaigždės. Ir tik retsykiais naujienos apie didžiules katastrofas arba nacionalines pergales prasimuš į visus ratus.
Žmonių poreikis žinioms niekur nedings. Kaip ir nedings internetiniai portalai, tačiau kaip ilgai žmonės eis skaityti portalų, kur didžiąją dalį turinio sudaro naujienos apie žvaigždes ir kriminalai? Radijui ir televizijai mirus turėtų iškilti didelis poreikis specializuotiems naujienų portalams.
Kas sudaro televizijos programą? Filmai, serialai, laidos, reklama, žinios, sporto transliacijos.
Filmai, serialai panašiai kaip muzika surado savo formatą. Laidos būna dviejų tipų. Tai pokalbių laidos su protingais žmonėmis, kurios kaip ir podcastai gali būti žiūrimi bet kuriuo metu. Antras tipas yra „žurnalistinis tyrimas“, kuriame pilamas purvas ant politikų ar aiškinamasi kodėl du bomžai susimušė, šios yra artimesnės žinioms.
Televizijos žinios šiek tiek skiriasi nuo radijo žinių. Pavyzdžiui LRT žinios trunka trisdešimt minučių ir tai yra įskaitant orus, sportą, kultūros ir verslo naujienas. O komercinių televizijų žinios trunka net keturiasdešimt penkias minutes. Kaip čia taip yra jog gyvename toje pačioje šalyje, tačiau komercinių televizijų požiūriu atsitinka daugiau?
Atsakymas – neatsitinka. Priklausomai nuo dienos kurią žiūrėsite žinias jų turinį sudaro nuo 50% iki 98% kriminalai. Kokią jums naudą teikia informacija, jog Anykščiuose apiplėšė ar partrenkė bobutę, jeigu jūs gyvenate Prienuose? Ir kai lietuviai nedaro nusikaltimų, visuomet galima pasiskolinti iš pasaulio. Amerikoje pistoletą į mokyklą kas nors atsineša turbūt kas antrą savaitę... Dar viena keista žinių dalis yra juokingi youtube video, kurie sklido socialiniais tinklais prieš dvi dienas... Tačiau dėl to televizijų kaltinti nereikia, jos rodo tai ką žmonės nori matyti.
Sporto transliacijos yra vienintelis dalykas, kurį reikia žiūrėti tuomet, kai jos vyksta. Yra tik trys variantai, kai tu gali žiūrėti sporto transliacijos įrašą. Pirmasis variantas yra užsibarikaduoti nuo viso pasaulio, tiek gyvų žmonių, tiek socialinių tinklų, kad niekas nepaspoilintų tau įvykio. Nelabai praktiška, bet teoriškai įmanoma. Antrasis variantas yra, kai žiūri tokį neįdomų sportą, kad niekas iš aplinkinių tiesiog negali tau jo paspoilinti. Trečiasis variantas, kai žiūri varžybų įrašą analizės tikslais pavyzdžiui esi koks nors treneris ir nori pažiūrėti komandų taktikas ar klaidas. Visais kitais atvejais turėtum žiūrėti gyvą transliaciją ir jokio skirtumo per kokį prietaisą ir kas tą transliaciją organizuoja.
Įdomu tai, jog televizijų savininkai, bent jau Lietuvoje suprato apie artėjančią mirtį ir jau prieš keletą metų žengė pirmuosius žingsnius į internetą. Šiuo metu jų svetainėse galite žiūrėti visas jų laidas ir jų kurtus serialus nemokamai (su maždaug savaitės vėlavimu). Tačiau tai dar ne viskas, jūs taip pat galite žiūrėti kai kuriuos turkiškus, ispaniškus serialus su lietuvišku įgarsinimu. Aš asmeniškai laukiu, kada galėsiu žiūrėti amerikietiškus serialus orginalo kalba, bet to man turbūt reikės dar kokią penketą metelių palaukti.
Viena televizijų grupė paskutiniu metu ėmė labai aktyviai veržtis į internetą bandydama įsitvirtinti lietuviško topo viršūnėse. Jie nedurni žmonės, tai labai aiškiai parodo, kur link viskas juda.
Kokie buvo pirmieji radijo mirties pranašai?
Pirmiausiai tai yra MP3 formato sukūrimas. Man nepavyko rasti tikslios datos, tačiau Fraunhofer Institut Integrierte Schaltungen Vokietijoje 1989 metais išsiėmė pirmą patentą šiam formatui.
1999 metais pasirodė garsiausia P2P dainų dalinimosi platforma Napster. Vėliau, aišku, jinai buvo uždaryta, bet žala jau buvo padaryta ir atsirado daugybė kitų programų skirtų šiam tikslui.
2000 metais Will Glaser ir Tim Westergren pradėjo kurti The Music Genome Project, kuris turėtų padėti nustatyti ir parinkti muziką patinkančią konkrečiam žmogui. 2004 metais to projekto pagrindu startavo Pandora Radio.
2001 metais pasirodė pirmasis iPod. Apple išmokė žmones pirkti muziką ir ne kokiomis nors kosminėmis kainomis, bet 99 centai už dainą.
Maždaug apie 2004 metus suformuluojamas terminas podcast. Aišku, kad pirmieji eksperimentai vesti audio dienoraščius prasidėjo gerokai iki termino atsiradimo.
2008 metais startavo Spotify. Priešingai nei Pandora ši paslauga neturi muzikos parinkimo pagal klausytojo skonį, tačiau leidžia susidaryti savo grojaraštį ir jį nuolatos klausyti. Priešingai nei Pandora, kurią galima klausyti tik JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, Spotify galima klausyti visoje Europoje, beveik visoje Amerikoje ir dar keletoje šalių.
Aš asmeniškai tikiu, jog ateityje galėsime rinktis tarp Pandoros tipo paslaugos ir Spotify.
Kaip jau minėjau aukščiau televizijų vadovai numato srities mirtį ir priima pokyčius, tačiau man neteko matyti, jog radijo stotys pasiūlytų kokių nors šiuolaikiškų paslaugų išskyrus mygtuką „klausyti kompiuteryje“, kuris atsirado praėjusiame dešimtmetyje, o gal net praėjusiame amžiuje, jų interneto svetainėse. Tai greičiausiai susiję su tuo, jog televizijos yra bent jau dalies turinio kūrėjos, o radijo stotys yra tik tarpininkai, kurių kada nors nebereikės.
Ko reikia, kad radijo stotys užsidarytų?
Visų pirma, reikia geresnio interneto. Jis turi būti pasiekiamas kokybiškai bet kuriame taške. (Sakydamas kokybiškai turiu omenyje greitai ir be nulužimų). Interneto planų ribos išmaniesiems telefonams turi būti didelės arba dar geriau neribotos. Ir Lietuvoje šiuo klausimu mes turime palyginus neblogą situaciją, ko nepasakysi apie likusį pasaulį.
Antra, reikia turinio įvairovės. Amerikiečiai turi Pandorą ir Spotify, mes turime tik Spotify. Yra daugybė podcastų anglų kalba, tuo tarpu Lietuvoje yra visiška dykuma. Galbūt jums teko girdėti apie auksinius berniukus, o be jų ar yra dar kas nors?
Trečia, mums reikia geresnių prietaisų. Tikrai nuostabu, jog išmanusis telefonas gali tarnauti net visą dieną, bet... Rimtai, mums reikia geresnių prietaisų. Dabar automobiliuose radijas yra standartinis dalykas. Kad jo nepavogtų, kiekvieną kartą turi išsiimti. Išmanusis telefonas gali atlikti tą pačią funkciją, taigi, tereikia automobilyje padaryti patogų pajungimą. Ateityje ten kur dabar yra radijas bus vieta pasijungti telefonui.
Kada radijo stotys užsidarys? Sąžiningas atsakymas – aš nežinau. Paskutinė radijo stotis, turbūt bus išjungta po kokio šimto metų t. y. aš gyvas būdamas to nepamatysiu. Didžiausias smūgis radijo stotims bus tuomet, kai galimybė klausytis radijo bus pašalinta iš telefonų. Bet kad taip atsitiktų, viskas jau turi būti pradėję ristis žemyn.
Po penkių metų (jei nekils karas ar kita didelė katastrofa) mes turėsime geresnį internetą ir geresnius prietaisus, tačiau gyvenant tokioje mažoje šalyje sulaukti turinio įvairovės gali būti sunku. Pagrindinis progreso stabdis šiuo metu yra įvairios autorinių teisių organizacijos. Aš nesakau, kad autorinių teisių nereikia ginti. Tačiau daugelis tų organizacijų labiau primena parazitus be kurių pasaulis būtų geresnė vieta.
Kokie televizijų mirties pranašai?
2003 metais įkurtas The Pirate Bay yra didžiausias visų laikų nelegalių filmų parsisiuntimo indekso servisas. Tai nebuvo pirma tokio tipo svetainė, tačiau autorinių teisių savininkai ilgiausiai kovojo su ja niekaip negalėdami nugalėti. Šios svetainės populiarumas turėtų būti akivaizdus faktas, jog žmonės nori filmus ir serialus žiūrėti kitaip, nei televizijos siūlė per amžius.
1997 metais įkurta Netflix kompanija, kuri užsiminėjo DVD filmų siuntimu paštu. 2008 metais jie pristatė interneto transliacijos paslaugas, kai gali žiūrėti filmus tiesiog savo naršyklėje. Paslaugos pasiūla ir kokybė nuolatos augo. 2013 metais jie užsakė pirmą serialą, kuris susilaukė neįtikėtinos sėkmės. Iki to laiko serialų kūrėjai savo idėjas galėjo pardavinėti tik televizijų kanalams. Tai yra labai svarbus dalykas, kuris rodo, kad televizijoms dingus serialai nedings.
Šiuo metu Netflix galima žiūrėti JAV ir kai kuriose Europos valstybėse.
Ko reikia, kad televizijos užsidarytų?
Visų pirma, geresnio interneto. Priešingai nei dainų, serialų dalių niekas neperka ir nekolekcionuoja. Jie žiūrimi transliacijos būdų ir reikia, kad transliacija netrukinėtų.
Antra, geresnių technologijų. Iš tiesų technologijos jau yra sukurtos, tiesiog reikia, kad jos atsidurtų žmonių namuose. Turbūt nereikia sakyti kaip sunku programuoti televizorių su pulteliu. Visai kas kita būtų televizorius liečiamuoju ekranu. Kita vertus išmanusis televizorius galintis priimti transliaciją iš interneto yra pakankamas minimumas.
Aišku, su televizijų mirtimi toks daiktas kaip televizorius taip pat turės išnykti. Jį pakeis namų pramogų centras arba kitaip sakant tokie dalykai kaip xBox ir Playstation ateityje bus su ekranais (arba projektoriais kas labiau tikėtina), tačiau nesigilinkim į tokią tolimą ateitį.
Trečia, turinio. Amerikoje yra Netflix, Hulu, Amazon Instant Video ir turbūt daugiau apie kuriuos aš nieko negirdėjau. Lietuvoje mes turime galimybę žiūrėti vietinį turinį, tačiau tarptautinio vis dar ne. Bent jau legaliai.
Kada televizijos užsidarys? Paskutinė televizija greičiausiai bus išjungta po kokio šimto meto, bet tai bus ne komercinis, o valstybinis kanalas. Netflix plečia savo auditoriją ir aš labai tikiuosi, kad per penkerius metus jis sugebės ateiti į Lietuvą. Šio arba kito panašaus žaidėjo atėjimas į rinką labai sukrėstų visą aplinką.
Žinote kas praloštų pirmieji? Kabelinių televizijų operatoriai. Įsigydamas kabelinę televiziją tu įsigyji kelis kanalus, kuriuos nori žiūrėti, ir maždaug du kartus daugiau, kurių nenori žiūrėti. O čia gautum galimybę žiūrėti norimus filmus ar laidas neturėdamas to kanalo, nekalbant apie visą kanalų paketą, kurį tau prikabina per prievartą.
Žinote kas dar praloštų? Linkomanija. Taip, mes esame vargšai lietuviai ir norime visko nemokamai. Pokyčiai čia neatsitiktų per naktį, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje perduotos informacijos srautai imtų mažėti.
Aišku, reikia nepamiršti pensininkų, kurie niekada nėra matę kompiuterio ir vargu už savo pensiją sugebės įsigyti išmanųjį televizorių, jau nekalbant apie planšetę. Kita vertus dabartiniai vaikai, kurie gimsta su planšetėmis rankose, po penkiolikos metų (Ipad pristatytas 2010 metais) po truputi taps pagrindine dirbančiąja ir perkančiąją jėga, o jie norės gyventi visai kitokiame pasaulyje.
Vietoj pabaigos. Iš pradžių aš tik norėjau išsakyti savo nuomonę, tačiau nuomonę aš išsakiau pavadinime. Nežinau ar daug žmonių pritars mano dėstymo stiliui, tačiau man asmeniškai buvo įdomu datos ir faktai, kurių neplanuotai prisipildė šitas tekstas.
Aš asmeniškai norėčiau, kad visi pokyčiai apie kuriuos kalbu atsitiktų per artimiausius penkis metus, tačiau realybėje niekas nevyksta taip greitai kaip mes įsivaizduojame.
Nuorodos
History of the U.S. Telegraph Industry
History of Telecommunications Industry
Bill's 200-Year Condensed History of Telecommunications