Etiškas poelgis
Patekau į labai keistą situaciją ir man iškilo klausimas: koks turėtų būti etiškas poelgis tokioje situacijoje?
Apsipirkinėjau vienoje maisto prekių parduotuvėje ir turėjau grąžos gauti apie 9 litus. Pardavėja padavė man pinigus ir aš po vieną monetą pradėjau dėti į piniginę. Tuomet netikėtai pajaučiau, kad viena iš monetų yra išraižyta kitaip nei likusios ir džiaugsmingai pagalvojau: „Jėga, proginis litas!“. Matot, aš esu iš tų žmonių, kurie mėgsta kolekcionuoti pinigus. Kol kas neesu profesionalas, tik mėgėjas. Tuomet pažvelgiau į pinigą savo rankose ir aiškiai pamačiau užrašą: 1Euro.
Koks turėjo būti mano sekantis poelgis?
Truputėli nukrypkime į filosofinę plotmę ir paklauskime: kas nuketėjo?
Ar aš nukentėjau? Vienas euras vertas daugiau nei du litai, taigi filosofiškai žvelgiant aš ne tik, kad nepraloščiau paimdamas pinigą, bet dar ir laimėčiau (su sąlyga, kad euras nepadirbtas). Kita vertus, vieno euro niekas tikrai nenorėtų keisti į litus jokioje keitykloje. Taigi, gautųsi, jog aš patirčiau dviejų litų nuostolį.
Ar nukentėjo parduotuvė? Nežinau ar kokia nors parduotuvė parduoda prekes eurais, tiesiog girdėti neteko. Taigi manykim, kad tą eurą parduotuvė gavo iš pirkėjo. Atiduodama eurą man pardavėja atsikratė rūpesčių. O jeigu tas euras būtų likęs kasoje iki parduotuvės darbo pabaigos? Tuomet būtų padarytas kasos pinigų skaičiavimas ir trūkstamus du litus pardavėja turėtų padengti iš savo kišenės. Parduotuvė nenukenčia jokiu atveju, nuostolius padengia pardavėja.
Ar nukentėjo pirkėjas? Pirkėjas gali būti dviejų rūšių: lietuvis arba užsienietis. Lietuvis gali būti neseniai grįžęs iš užsienio ir per žioplumą į savo piniginę įsimetęs keletą eurų. Pirkėjas gali būti užsienietis, kuris nežino, kad Lietuvos pinigai yra litai, o ne eurai arba užsienietis, kuriam pasibaigė litai, tačiau vėl gi per žioplumą jis to nepastebėjo. Taigi, bet kurioje iš trijų situacijų pirkėjas prarasdamas tam tikrą pinigų sumą jis lyg ir nukentėjo, tačiau kadangi visa tai įvyko per jo žioplumą tai jis niekuomet to nepastebės ir nesupras kas atsitiko, todėl sakyti, jog nukentėjo negalima. Galima ir dar viena situacija: pirkėją labai, labai troškino ir nusipirkti mineralinio buteliuką, jam buvo gyvybės ar mirties klausimas, tokiu atveju galima sakyti, kad jis ne tik nieko neprarado, bet dar ir išlošė.
Čia paanalizavome situacija, kas atsitiktų, jeigu aš bučiau pasiėmęs pinigą su savimi. O kas būtų, jeigu aš būčiau paprašęs pakeisti eurą į litus?
Pardavėja gali būti geranoriška ir viską pakeisti, tačiau tuomet pardavėjos laukia ilgas vakaras su neaiškia pabaiga, jinai gali nukentėti.
Pardavėja gali būti negeranoriška, pasakyti, jog aš išsigalvoju nesąmonės, iškviesti apsaugą ir aš sugaišiu ne tik daug laiko, bet ir sugadinsiu daug nervų. Nepriklausomai nuo to ar galutiniame rezultate pakeičia pinigą ar ne, aš pralaimiu.
Pardavėja gali būti negeranoriška, tačiau vietoj to, kad kviestų apsauga ginčytis su manimi, tokiu atveju mes abu sugadinam daug nervu, kitaip sakant nepriklausomai nuo rezultatų, mes abu pralaimim.
Taigi, koks turėtų būti mano etiškas poelgis? Paprašyti, jog pakeistų į litus, ar apsimesti, jog nieko neįvyko?
Pamatęs savo rankoje vieną eurą aš pagalvojau: „hm... irgi euras puikiai tiks į mano kolekciją“, įsidėjęs pinigą į kišenę nuėjau. O kaip pasielgtum tu?