Svarbiausia yra procesas!
Šiandien pabandysiu sujungti du dalykus į vieną.
Pirmiausia reikia pasakyti, kad aš kaip ir dar 200 žmonių buvau Algirdo Karaliaus seminare ir dabar pakalbėsiu apie vienintelį dalyką, kuris mano nuomone iš dvi valandas trukusio šou buvo vertas dėmesio.
Antras dalykas apie kurį norėčiau pakalbėti, tai apie tai kas man nepatinka mano kaip programuotojo profesijoje. Kalbėsiu tik apie šią profesiją, kadangi aš ją geriausiai išmanau, tačiau galbūt jūs irgi susiduriate su panašiais dalykais.
Ar esate girdėję Pareto principą? Esu tikras, kad esate. Tas principas dar vadinamas 80/20 taisykle: 20% dalykų/ veiksmų duoda 80% visų rezultatų.
Algirdas Karalius teigė, jog visus darbuotojus galima suskirstyti į keturias dalis. Pirmoji grupė – rezultatų siekėjai, jie atsakingi už 80% firmos rezultatų, jų yra maždaug ~ 20% visų žmonių. Šių žmonių tikslas – padarytas rezultatas. Antroji žmonių grupė – darytojai (pats Karalius minėjo terminą „diueriai“ angl. doer), jie atsakingi už 19% firmos rezultatų, o tarp žmonių jie sudaro net 60%. Pagrindinis šių žmonių tikslas yra procesas t.y. pats darbo darymas, bet niekuomet ne rezultatas. Likusi 1% rezultato arba 20% žmonių pasidalina dvi grupės. Trečioji grupė – problemų sukėlėjai. Tai žmonės, kurie gadina nuotaiką, iškraipo informaciją, skleidžia paskalas, o kai nėra ką skleisti, tai patys kuria paskalas. Savaime suprantama, jog dėl tokių žmonių mažėja darbo efektyvumas ir blogėja atmosfera darbe. Ir paskutinioji ketvirtoji grupė – potencialūs problemų šaltiniai. Šie žmonės paprastai būna darytojai, tačiau lengvai pasiduoda problemų sukėlėjų įtakai, dėl kurios patys tampa nenaudingi bei pradeda skleisti negatyvią informaciją aplink save.
Kokiam žmonių tipui priskirtumėte save pagal šį apibūdinimą?
Kaip mano patirtis parodė: jeigu esi programuotojas privalai būti darytojas, priešingu atveju turėsi daug problemų. Pirmas dalykas, kuris man nepatinka tai, kad programavime sakoma, jog nėra kaip išmatuoti rezultatų, todėl mokama alga niekaip nepriklauso tiesiogiai nuo rezultatų, arba dar grubiau sakant nuo tavo pastangų tuos rezultatus pasiekti. Antras dalykas kas man nepatinka tai nepriklausomai nuo rezultatų, turi darbe būtinai sėdėti 8 valandas! Man patinka universitetai. Žinai, kada atsiskaitymas, į paskaitas nevaikštai, ateini į atsiskaitymą, gauni 10, visi laimingi. Na, bent jau turėtų būti visi laimingi... To paties norėtųsi ir darbe. Turi planą, žinai kada reikia priduoti produktą ir paskirstai savo laiką taip, kad spėtum. Jeigu manai, kad sugebėsi padaryti viską dirbdamas po 6 valandas per dieną – puiku! Visi džiaugiasi tavo rezultatyvumu ir netrukdo gyventi.
Deja, kiek teko patirti, tokios idėjos iš rožinių svajonių kategorijos. Ar aš paminėjau žodį planas? Daugeliu atveju planas galioja dvi valandas, jeigu ne dar mažiau, nes staiga atsiranda „degančių“ darbų. Bet yra ir blogesnių dalykų už plano nebuvimą – proceso buvimas.
Kas svarbiausia pergalėje? Tai tas trumpas momentas, keletas akimirkų, kai tu gali pasidžiaugti savo pasiekimu. Tas pats ir su rezultatu, arba kitaip sakant tas pats turėtų būti ir darbe: laiko momentas, kai tu gali pasidžiaugti atliktu darbu. Deja... Kai kuriose įmonėse labai svarbu, kad žmogus dirbtu arba apsimestu dirbančiu. Nedirbi? Tuoj mes tau surasim darbą. Padarei greičiau? Labai gerai, tuoj mes tau duosim kitą darbą. Kai yra taip svarbu procesas nebelieka laiko, kada džiaugtis pasiekimais. Kai nėra laiko džiaugtis pasiekimais, tuomet nėra prasmės jų siekti. Kadangi svarbiausia yra procesas, tai reikia dabartinį procesą ištęsti tiek ilgai, kad jį pakeisiantis ateitų negreitai. Norėtumėte pakalbėti apie efektyvumą?
Tuomet kai svarbiausia procesas ir tu turi be pertraukimų, tiesiog daryti, daryti, daryti kylą klausimas: kuo toks darbuotojas skiriasi nuo roboto Japonijoje? Atsakymas- dviem dalykais: 1) robotas neprašo algos, 2) robotas neateina girtas į darbą.
Nekenčiu procesų, myliu rezultatus!
Algirdas Karalius pateikė 5 klausimus, kurie turėtų padėti susirasti gerus darbuotojus. Rezultatų siekėjai į klausimus atsako trumpai, konkrečiai, dažnai jų atsakymas būna vienas žodis – daiktavardis. Darytojų atsakymas į klausimą dažniausiai būna veiksmažodis. O kiti atsakinėja ilgais, painiais sakiniais t.y. pučia miglą į akis.
Taigi klausimai:
1) Ką tu vadini rezultatu, darbe kuriame dirbi?
2) Kaip tu išmatuoji rezultatus?
3) Kaip tavo rezultatai atrodo palyginus su kitais tavo firmos/srities darbuotojais?
4) Kaip tavo rezultatai keitėsi per paskutinius metus?
5) Kas gali patvirtinti, kad tu esi stebukladarys?
Atsakymai kuriuos aš sugalvojau seminaro metu:
1) Kaip programuotojui mano rezultatas veikianti svetainė.
2) Nežinau. Kodo eilučių skaičius neparodo kodo kokybės, svetainių paleistų per mėnesį skaičius neparodo svetainių sudėtingumo, lankytojų apsilankančių svetainėje skaičius neparodo sugaišto laiko kuriant svetainę... Kas nors gali pasiūlyti kaip išmatuoti programuotojo darbo rezultatus?
3) Labai gerai. Puikiai. Aš tikrai turiu kuo pasigirti.
4) Nežinau. Niekada nesvarsčiau tokio klausimo.
5) Mano darbai.
O kaip jūs atsakytumėte į šiuos 5 klausimus?