Filmai. Misija neįmanoma
Šį kartą aš norėčiau pakalbėti ne apie fantastinį filmą su Tom Cruise, bet apie kita dar labiau fantastinį, mistinį, siaubo „Tinklas“ su Sandra Bullock. Filmo istorija pakankamai paprasta. Pagrindinė veikėja Andžela Benet yra žavinga kompiuterių specialistė. Aišku, čia biški fantastika, o gal tiksliau visų gykų svajonė apie gražią hakerę, nes realybėje, visą dieną sėdint prie kompiuterio, tikrai nelieka laiko nei kada pasidažyti, nei kada į kirpyklą nueiti. Taigi pagrindinė veikėja, gauna diskelį su kažkokia super programa, kurios reikia blogiems žmonėms. Na ir po to visą filmą ją vaikosi.
Dabar pakalbėkim apie fantastiką, kuri buvo įvesta į filmą, kadangi scenarijaus autorius nelabai ką išmanė apie kompiuterius ir tinklą tuo labiau. Pokalbių programa, kuri balsu skaito pranešimus, anokia čia fantastika, anglu kalba tokia padaryti tikrai nesunku. Tačiau privatus pokalbiai vyskta telefonu, aišku 1995 metais niekas negalėjo žinoti apie Skype, bet jeigu jau scenaristas ėmėsi fantastikos, tai galėjo imtis atsakingai. Kad paspaudęs ant žmogaus gali sužinoti jo amžių ir gyvenama vietą, na taip pvz. kai kurie ICQ naudotojai tikrai tą informaciją įsiveda. Picos užsakymas internetu irgi realus dalykas. Kiek įdomesnės Andželos pareigos, ji dirba kažkokia „beta“, kaip pati paaiškino testuoja programas. Gerbiamieji, pagrindinės programos testavimo versijos būna alfa – dažniausiai skirta vidiniam testavimui, beta – skirta testavimui pas vartotoją.
Visai realu, kad paspaudus ESC klavišą yra aktyvuojamas virusas. Bet, po velnių, kad paspaudus pi mygtuką galima būtų įsilaužti į bet kurią svetainę? Tuo labiau, kad filmo kūrėjai visiškai nemato skirtumo tarp internetinių puslapių ir kompiuterinių programų. Na, gerai tarkim yra kokia nors mistinė klaida, bet jinai tikrai neleis išlaužti visų puslapių ir visų programų. Juk skiriasi ne tik technologijos, bet ir programavimo stilius.
Tarkim, kad dauguma vartotojų į savo asmeninius kompiuterius yra įsidiegę kokia nors programa „Smart keeper“, bet kol kas nei vienas ugniasienės kūrėjas tikrai netapo milijardierium. Kaip jau minėjau asmeninių kompiuterių ir serverių technologijos tikrai skiriasi, taigi kaip ta pati ugniasienė gali saugoti serverius ir asmeninius kompiuterius? Aš tikiu, kad ligoninės gali pirkti tokią programinę įrangą, ir policija taip pat gali pirkti tokią programinę įranga, bet negi FTB tokie patys nevykėliai ir neturi savo sistemų?
O dabar, kulminacija, dėl ko aš visa tai nusprendžiau parašyti. Įsivaizduojate IP adresą 23.75.345.200 ? Tokio aš net savo baisiausiam košmare nesapnavau, nes jis neįmanomas. IPv4 adreso skaičiai gali būti nuo 0 iki 255. Visos režisieriaus nesąmonės yra atleistinos, bet šitas adresas, parodytas net kelis kartus man skamba kaip įžeidimas.
Grįžtant prie filmo, labai buvo įdomu kaip visa ta problema išsispręs. O išsisprendė jinai perdaug paprastai, tiesiog Andžela super programos pagalba prisijungė prie pagrindinio blogiečių serverio, o vienas iš blogiečių paspaudė ESC ir pagrindinį kompiuterį užkrėtė virusų. Ant kiek turi būti avilys, kad neapsaugotum savo kompiuterio, nuo savo sukurto viruso? Iš viso kam kurti kažkokį „Smart keeper“, jeigu gali ir taip nulaužti, bet kurią programą ir sau ramiausiai persivesti pinigus iš vienos banko sąskaitos į kitą? Grįžtant prie filmo, taigi virusas sunaikino pagrindinį blogiečių serverį ir informacija visa automatiškai atsistatė. Toks vaizdas, kad visas internetas būtų tik vienas kompiuteris. Jeigu viskas taip būtų paprastai, tai jau senai kinai internete būtų įvedę diktatūrą.
Vis tik filme yra ir naudingų dalykų žmonėms, kurie nesupranta apie kompiuterius. Pvz. parodoma, kad kompiuterių draugas, be kompiuterių neturi daugiau draugų. Taip pat, kad visą informaciją galima rasti internete ir ją panaudoti prieš bet kurį žmogų. Juk pas mus dabar irgi tai daroma -kompiuterizuojamos visos įstaigos, visa informacija apie žmones sukeliama į internetą. Tikiuosi, kad paprasti žmonės pažiūrėję šį filmą pradės bijoti interneto ir taps atsargesni.
Mano vertinimas:
– man gėda, kad žiūrėjau šį filmą.