Gyvenkite dabar

Šiandien norėčiau papasakoti dar vieną istoriją, kurią nesenai girdėjau.

Kartą keliavo amerikietis verslininkas ir pamatė labai nuostabias obelis pilnas raudonų obuolių. O po obelimis gulėjo lietuvis sodininkas ir laimingas sau žiūrėjo į dangumi plaukiančius debesis. Amerikietis priėjo prie jo ir klausia: Čia tavo obelys?

Lietuvis atsako: Mano.

Turėtum tuoj pat nuskinti obuolius.

O kam? Patys nukris, – nesuprato sodininkas.

Amerikietis supyko:

- O kam tu augini tuos obuolius? Ką tu su jais darai?

- Auginu sau. Valgom, verdam uogienę, spaudžiam sultis, man, žmonai ir vaikams užtenka. Rudenį skanu valgyti šviežius obuolius, o žiema gerti obuolių sultis. Kartais užeina kaimynai nusiperka kokį kilogramą obuolių ar litrą sulčių.

- Tu turėtum nuskinti visus obuolius ir juos parduoti.

- Ir kas po to?

- Po to tu turėsi daug pinigų, nusipirksi dar didesnį sodą, kuris augins dar daugiau obuolių tau.

- Ir?

Amerikietis vos galėjo susitvardyti, kaip gali būti toks neprotingas sodininkas:

- Tada nuskinsi tuos obuolius parduosi, gausi dar daugiau pinigų, įkursi firmą, daugiau nebereikės pačiam skinti obuolių, įdarbinsi žmones. Gautus pinigus investuosi į įmonės plėtrą sukursi pačią didžiausią vaisų kompaniją.

- O po to kas?

- O po to galėsi išeiti į pensiją ir gulėti po obelimi su savo žmona grožėdamasis dangumi.

Čia pasakojimą nutrauksiu ir leisiu patiems sugalvoti, ką atsakė sodininkas. Tas atsakymas, tai jūsų požiūris įgyvenimą.

Aš manyčiau, kad šią istoriją galima interpretuoti dvejopai. Pirmas variantas: „O kam stengtis? Ir taip gerai“ Taip galvoja tinginiai. Stengtis visuomet reikia, nes visuomet gali būti geriau. Nepakliūkite į klaidingo mąstymo pinkles.

Antras variantas. Tai ką siūlo amerikietis, tai uždirbti daug pinigų, kad ateityje galėtumėt sau ramiai mėgautis gyvenimu. Deja, daugelis žmonių pas mus būtent taip ir gyvena. Pasimėgausiu gyvenimu kai baigsiu mokslus, po to staiga iš kažkur atsiranda vaikai ir reikia daug dirbti, kad sukurti jiems gerą ateitį, pasimėgausiu gyvenimu, ai jie sukurs savo šeimas... Tikrai? Ar tikrai tas laikas kada nors ateis? O kam laukti, kodėl negalite mėgautis dabar? Kaip jūs galite atidėti savo laimę rytdienai, jeigu niekas jums negarantavo, jog tos rytdienos sulauksite? Apsidairykite aplinkui, tikrai yra kuo pasidžiaugti.

Tai ką siūlo amerikietis, daug dirbti, o kaip šeima, o kaip artimieji? Darbas neturėtų būti vieta, kur slepiatės nuo šeimos. O kaip vaikai? Jiems tėvo reikia dabar, o ne tuomet kai jie sukurs savo šeimas, ne tuomet kai baigs mokyklas ir išvažiuos studijuoti į kitą miestą. Apsidairykit aplinkui, gal nepagyrėte žmonos už jos pastangas padaryti šaunią vakarienę, galbūt iš ryto taip skubėjote į darbą, jog pamiršote ją pabučiuoti į skruostą. Sustokite, apsidairykite. Galbūt nepaguodėte vaikų, kai jie gavo blogą pažymį. Galbūt nepagyrėte, už tai kad susitvarkė savo kambarį. Apsidairykite.

Žinot, aš supratau, jog visai nevertinau tai ką turiu. Nedėkojau už tai ką gaunu, už pastangas, kurias įdeda kiti žmonės. Kartais atrodo, jog tai savaime suprantamas dalykas, bet iš tiesų taip nėra. Ir geriausiai supranti, kai to netenki. Ką gi aš suklydau, bet gal dar nevėlu viską ištaisyti? Nežinau...

Tiesiog sustokite, apsidairykite aplinkui, padėkokite už tai ką turite. Pagirkite, paguoskite. Svarbiausia, ne tai, jog kada nors turėsite daug pinigų ir galėsite ramiai žiūrėti į dangų, tuomet dangus bus kitoks. Svarbiausia, tai kad galite ramiai gulėti po obelimi DABAR. Ir jeigu galite kažkam parodyti kokie gražus debesis plaukia, tai ŠAUNU, o obuoliai nukris kai ateis metas, juos valgyti.

Brukštelk žinutę