to Žilvinas> Na aš šituo keliu jau truputį toliau pažengęs, o vasarą žengsi dar vieną didelį žingsnį pirmyn :D Tiesa, šeimos kūrimas ir giminės pratęsimas kaip tikslai yra instinktų lygiu įprogramuoti į mūsų pasąmonę, tad nelabai tinka prie tokių tikslų, kuriuos žmonės sau kelia laisva valia. Man asmeniškai kol kas dar neprireikė jokių technikų, kad gyvenime atsirastų tam tikri tikslai. Paprastai jie ateina patys savaime, išplaukia iš tų veiklų kuriomis užsiimi.

Exuss, su laiku ateis suvokimas, kad visa tai.., ne tai ir tada ieškosi, kažko to. Gyvenimas, visada yra tik čia ir dabar. Gyvenimas yra tobulas, todėl, kad dėl savęs mes visada gyvename patį geriausią scenarijų iš visų galimų. Kai gyvename momentą čia ir dabar, mes jį visada gyvename taip, kaip visame kontekste tuo metu mums atrodo teisingiausia ir geriausia. Galime būti nepatenkinti tik dėl kai kurių aplinkybių, tačiau jei jų negalėjome arba kažkodėl nenorėjome pakeisti savo ir kitų gerovei, tai reiškia kiekvieno iš mūsų istorija buvo tobula. Juk ir dabar, šiuo momentu, turime visas galimybes gyventi kažkaip geriau, tobuliau, kažką daryti kas nuolat pripildytu mūsų arba kitų žmonių poreikių statinę kol pradės per kraštus bėgti, kad po to sakytume, va..., čia jau buvo visai neblogai... Tačiau dažnai nematome, kad būtent tai mes dabar ir darome, t.y. kiekviename momente gyvename maksimaliai kiek tik apie tai suvokiame ir iš savo kailiuko deja neišsinersime Gyvenimas tobulas..., kaip galime būti kažkuo nepatenkinti, pykti ant savęs arba ant kitų, juk kiekvienas iš mūsų, kiekviename gyvenimo kadre padarėme viską ką galėjome arba kiek kažkodėl norėjome, turėjome intereso...