Kai aš nutrukau nuo grandinės...
Gal laimingi žmonės važinėja su automobiliais, ne troleibusais?
[b]Tygas[/b], taip, taip, laimingi žmonės važinėja automobiliais, turi butą už paskolą, taupo baldams ir t.t. :) Sutemus aš kartais palakstau Vilniaus tamsiomis gatvėmis, bet ne sportuodamas, o tiesiog, kad pajusčiau bėgimo malonumą.
Gera Tygo mintis :) . Gal erdvėje, kurioje sukiesi, nesutinki daug laimingų žmonių? O gal tu tiesiog to nepastebi. Iš kitos pusės, tai kodėl žmogus visą laiką turėtų būti išsišiepęs, juk būna akimirkų, kai žmogus yra susimastęs, liūdnas, rimtas. Nelabai tiktų šypsotis, kai įtemptai mąstai, nes tiesiog nesimąstyti, ar ne? Be to, jeigu visą laiką būtum laimingas, tai greit pamirštum, kas yra ta laimė. Tas pats ir su sveikata. Ar tu džiaugiesi, kad turi rankas, kojas? Manau, kad apie tai nepagalvoji, ir aš ir kiti nepagalvoja, kol nepraranda.
Hmm, laimingi/nelaimingi žmonės. Na, čia galima pasakyti tik tai, kad tarp laimingų ir nelaimingų žmonių yra esminis skirtumas, kuris juos skiria tartum praraja. Tas skirtumas - tai jų pasirinkimas žiūrėti į šviesiąją arba tamsiąją gyvenimo pusę. Tikrai taip, galite manyti kaip tik norite, ar įrodinėti, kad yra viduriukas ir panašiai, bet tai tik nenoras susitaikyti su realybe. Jei tu laimingas ar nelaimingas, tai tik todėl, kad tu pats tai sukūrei savo gyvenime. Jei klausite kodėl nėra viduriuko, tai pasakykite gal kas jums sakė, aš esu vidutiniškai laimingas/nelaimingas? Nemanau, ir taip yra todėl, kad visi mes nežvelgiame į visus dalykus tik teigiamai ar neigiamai, pvz 7 atvejais iš 10 žiūrime teigiamai ir todėl esame laimingi. Štai iškyla labai įdomus pastebėjimas. Jeigu žiūrime teigiamai 10 iš 10 atvejų, ar būsime laimingesni, už tuos, kurie žiūri 7 iš 10 atvejų teigiamai? Manau, kad taip. Ir tai pagrindinė priežastis, kodėl verta rinktis teigiamą požiūrį, tiksliau beveik absoliučiai teigiamą. Kažkas paklaus, o kaip 5 iš 10 į vieną ar kitą pusę? Atsakysiu taip: neturi prie ko prisikabinti? Protingesnis atsakymo variantas galėtų būti, kad 5 iš 10, tai tokia būsena, kada žmogus yra nei pakankamai laimingas, nei pakankamai nelaimingas, kad kažko imtųsi, jog pagerintų savo gyvenimą. Mano galva, tai pražūtinga būsena. Visgi, ją prilyginčiau, plūduriavimui vandenyno platybėse, tikintis, kad kažkur mus nuneš. Nieko tokio sakote ? Bet juk vandenyno pavadinimas Gyvenimas. Nejau Jus džiugintų mintis taip plūduriuojant nugyventi SAVO GYVENIMĄ ? Gal nebent jei tikite, jog gyvename ne vieną kartą ir dar bus kitų progų kituose gyvenimuose :) Ir labai prašom patikrinti tai praktiškai, o tiek NePo, tiek aš neketiname laukti kitos progos. Dar vienas svarbus pastebėjimas. Esant požiūriui 5 iš 10, manau, kad be išorinio poveikio gali būti sunkoka, bet juk tam yra NePo blogas, kur jis gali mums "įspirti į užpakalį", kad šiek tiek paskatintų sukurti savo srovę gyvenimo vandenyne, kuri padės judėti į laimingą gyvenimą. Žinoma, tai nėra lengva ir visi tai puikiai supranta. Juk pasaulis taip sukurtas, kad mus sugniuždytų, o dėl to nusiminti ir imti žiūrėti neigiamai tikrai labai lengva. Teigiamas požiūris reikalauja mūsų pastangų, bet jos atsiperka daugiau nei su kaupu, nes po tam tikro laiko žiūrėjimas į šviesiąją gyvenimo pusę, tampa automatiniu procesu (lygiai taip pat ir su neigiamu požiūriu). Jei dar neįtikinau, tai galiu pasakyti vieną įdomų dalyką. Neigiamos emocijos reikalauja iš žmogaus daugiau energijos nei teigiamos, todėl žvelgiant neigiamai vis mažiau energijos turime, nes neigiamos emocijos nesukuria papildomos energijos, kurią sukuria teigiamos emocijos, kurios yra tiesiogiai susiję su teigiamu požiūriu. Neketinu to įrodinėti (nebent kas nors labai paprašytų :) ), bet geriau išmėginkite patys ir būsite nustebinti rezultatų. Dėkoju NePo, bei visiems jo komentatoriams, kurie skatina vieni kitus susimąstyti. Savo komentaru išreiškiau tik savo nuomonę, neturėdamas jokių ketinimų ką nors užgauti, be to mano įsitikinimai ir mintys yra tik mano ir neprivalo sutapti su Jūsų, be to pasilieku sau teisę bet kada keisti savo įsitikinimus jei įsitikinčiau jų neteisingumu (juk geriau pripažinti klaidas, iš jų pasimokyti ir žengti toliau, negu kaip kokiam ožiui laikytis savo. To linkiu ir Jums visiems, būkime atviri naujoms mintims, idėjoms ir nebijokime išmėginti naujų požiūrių :) )
Šiaip tai aš nieko prieš, tegu kiti šokinėja nuo laiptų ar dar ką nors, jei tik niekam nekenkia. Ir sakydamas nekenkia neturiu galvoje pasipiktinusių senučių, kurioms kenkia viskas. Jos nesiskaito. Ir visgi aš nešokinėju ir nešėlstu, nes nenoriu. Laimė ir džiaugsmas gali būti išreikštas ir kitaip :). Ir ne optimistinis, o realistinis, blaivus įvairių dalykų vertinimas, nors dažnai baigiasi ne itin linksmom išvadom, dar nepadaro žmogaus nelaimingo. Nors ką čia diskutuot, juk visa tai labai individualūs dalykai :)