Kaip gera, kai nereikia mąstyti
Mąstymas - pats sudėtingiausias dalykas, todėl konkurencija tokia maža. Čia ne bajeris aš rimtai. Žmonės nekenčia dviejų dalykų: atsakomybės ir mąstymo. O kai nereikia mąstyti, tai apie kokia atsakomybę mes kalbam? Dariau, taip kaip man liepė.
Ar jums tenka daug mąstyti per dieną? Manau, kad ne. Netikit?
Pirmiausiai turbūt reiktų paaiškinti ką aš vadinu mąstymų. Pabandykit įsivaizduoti begemotą. Įsivaizduojat? Ne tokį. Violetinį. Stovintį ant užpakalinių kojų su balerinos sijonėliu. Moteriškos lyties. Su auskarais. Ant medinės scenos. Rudos scenos. Tamsiai rudos. Viršuje scenos kabo didžiuliai prožektoriai, šonuose sunkius bordo portjeros. Kaip sekasi sukurti tokį vaizdelį savo galvoje? Jeigu nesiseka, pabandykite perskaityti tekstą dar kartą, tik šį kartą labai lėtai, gerai apgalvodami ir pabandydami įsivaizduoki kiekvieną žodį. Jeigu pavyko, tai pabandykite įsivaizduoti, kaip begemotas atliko keletą šuoliukų ant scenos. Pavyko? Tai va, čia nėra mąstymas. Anglai turi tokį gerą žodį daydreaming. Kaip lietuviškai? Svajojimas? Hm...
Gerai pabandykime dar kartą. Ar kramtant jums reikia daug mąstyti? Šakute pasmeikite sasyską. Lėtai pakelkite ranką iki burnos. Pražiokite burną. Įstatykite sasyską tarp dantų. Stipriai suspauskite sasyską kandamaisiais dantimis. Lėtai atitraukite ranką su sasyką nuo burnos. Liežuviu prilaikykite kąsnį, kad jis nenusprūstų nuo dantų. Kilnokite savo dantis į viršų ir žemyn, kąsdami sasykos gabaliuką. Kartokite šį judesį keletą kartų, kad susmulkintumėte sasyskos kąsnį į smulkius gabaliukus. Pakankamai smulkius gabaliukus seiliu pagalba nukreipkite į ryklę. Nurykite. Per stambius, pagaukite liežuvio paviršiumi ir nukreipkite į tarpą tarp dantų, pakartotiniam susmulkinimui. Skanaus. Galiu lažintis, jog iki šiol niekada nesusimąstėte apie kramtymo procesą. Ir nuoširdžiai tikiuosi, kad neskaitote šio įrašo prieš valgį. (Pastaba: rašant šį įrašą nenukentėjo nei viena sasyska.)
Kramtymas ne vienintelis dalykas, kurį atliekame automatiškai apie tai visai negalvodami. Net gi tokį sudėtingesnį procesą kaip sumuštinio pasidarymas dažniausiai atliekame negalvodami. Juk nepasiimam duonos ir negalvojam: dabar aš atsipjausiu 5 centimetrų storio duonos rėkę. Velniop pjaustymą. Aš perku supjaustytą duoną. Atsidarę šaldytuvą irgi dažniausiai negalvojam ką užsidėti ant duonos: yra dešros - dedam dešrą, nėra dešros, bet yra sūrio - dedam sūrį, nėra dešros, nėra sūrio (šis įrašas ne apie krizę) yra nutelos (toks rudas, tipo šokoladinis kremas), tepam nutela.
Ar einant į darbą reikia daug mąstyti? Nė velnio, kiekvieną dieną tuo pačiu maršrutu, čia aukščiausio lygio autopilotas, kuris dar dasapnuoti leidžia.
Tai, kas tuomet yra mąstymas? Geras klausimas, kai nesusiduri, tai net nežinai, kaip jį apibūdinti. Gal įrašo sukūrimas yra mąstymas?
Iš tiesu šitame įraše aš tik norėjau papasakoti vieną istoriją. Kartą man teko suorganizuoti seminarą. Ar žinote kaip suorganizuoti seminarą?
Na pamąstykit, ko reikia?
Jeigu man būtų pasakę suorganizuok seminarą, tai nežinau, ką bučiau daręs. Turbūt bučiau daužęs galvą į sieną. Sako skausmas sukelia genialių minčių. (Pastaba: praktiškai pats nepatikrinau.)
Bet aš džiaugiuosi, nes šią užduoti man davė protingi žmonės. Kartu su užduotimi, jie davė man ir detalią instrukciją ką reikia padaryti. Nepykit visos instrukcijos čia nepateiksiu. Komercinė paslaptis. Atpasakosiu tik esmę.
Punktas pirmas. Nupirkti [daiktų sąrašas su įvardintu tiksliu kiekiu]
Punktas antras. Atvykti į vietą [adresas, data, laikas]
Punktas trečias. Išdėlioti rėmėjų atributiką.
Punktas ketvirtas. Pasitikti pranešėją, pasiūlyti jam visokeriopą pagalbą
Punktas penktas. Organizuoti kavos pirmą kavos pertraukėlę [laikas]
Manau mintį pagavot. Turiu pasakyti, jog seminaras buvo puikus. Klausimas turėtų būti ne kodėl, o iš kur aš žinau? Todėl, kad man nereikėjo mąstyti, nereikėjo nervintis, aš tiesiog viską dariau pagal tą sąrašą ir galėjau klausytis viso seminaro.
Kaip gera, kai nereikia mąstyti!