Kaip mes kūrėme religiją
Štai ir vėl šventasis sekmadienis.
Galiu drąsiai kritikuoti Bibliją, kadangi aš jos neskaičiau. Juokauju, jeigu rimtai norėčiau kritikuoti žmones, kurie nešiojasi su savimi tą knygą, tačiau nemoka skaityti. Juokingiausia, kad jie gali atsiversti ir pacituoti reikiamas eilutes, lygiai tas pačias kaip pacitavo kunigas, perskaitę tuoj pat puola interpretuoti jas, lygiai taip pat kaip ir pasakė kunigas. Juokinga, kai žmonės yra tokio siauro požiūrio ir patys nemąsto.
Ar žinote, kad jeigu tikėsite į Teisingą Dievą, tai busit palaiminti ir bus palaimintos trys jūsų kartos? O jeigu netikėsite ir niekinsite tai būsite prakeiktas ir bus prakeikta 1000 jūsų palikuonių? Turbūt visi žino, kad Dievas yra teisingas, tiesiog jo raštininkui sunku su matematika. Ar žinojote, kad turtingi žmonės niekada nepateks į dangų? Norint patekti į dangų, reikia atsisakyti turtų ir vykdyti Dievo valią. O jeigu Dievas liepė būti man turtingu? Ar žinojote, kad Dievas sukūrė mus pagal savo atvaizdą, kad jis žinojo, jog mes būsime netobuli, tačiau jis nusprendė suteikti mums šansą, todėl jeigu atsisakysime turto (geriausia būtų paaukoti bažnyčiai), atgailausime ir kentėsime, tai gausime šansą patekti į dangų? Šitų teiginių aš neišgalvojau, man sakė, kad taip parašyta Biblijoje. Netikrinau, tačiau išgirdus tokius žodžius kiekvienas blaivaus proto žmogus susimąstytų ar Dievas yra sadistas? Ne, ar žinote kaip atsirado krikščionybė? Nukeliaukime prie jos ištakų ir pažiūrėkime kaip buvo kuriama religija.
Imperatorius: Patricijau, kodėl vėluoji?
Patricijus: Atleiskit, jūsų malonybę. Vėl kilo maištas, prakeikti vergai nenori aukoti Jupiteriui.
Imperatorius: Ką gi gerbiamieji mano patarėjai. Patys matote, kas vyksta senieji dievai miršta, be to tauta susiskaldžiusi, mums reikia kažko naujo, kas nuramintų ir suvienytų tautą.
Sofoklis: Sukurkim naują religiją.
Brutas: Kam kurti naują, pasižiūrėk aplinkui kiek atskilėliu. Kiekviename rūsy po sekta.
Imperatorius: Gera idėja, tik kaip išsirinkti teisingą religiją?
Patricijus: Man tai labiausiai patinka, ta kur žmonės tiki į hipį Gorgontuali Poliubomą.
Imperatorius: Tiks, bet ne su tokiu vardu, reikia, kad vardas būtų lengvai atsimenamas.
Tuomet į patalpa į griūna Aristotelis ir sušunka: Džizuz...
Patricijus: Gal Džizus Krist?
Imperatorius: Hm... Jezus Kristus, skamba neblogai. Bet kodėl vergai turėtų tikėti juo?
Sofoklis: Todėl, kad Dievas yra geras ir užjaučia vergus? Turtingi negali patekti į dangų?
Imperatorius: Na ir kas?
Sofoklis: Jūsų šventenybę, žmonės yra kvaili padarai, todėl reikia jiems suteikti viltį. Mes pasakysim, kodėl kuo daugiau jie kentės žemėje tuo dosniau jiems bus atlyginta po mirties. Kad jie turi būti paklusnus savo šeimininkams.
Imperatorius: Labai gerai. O kaip mes tai padarysime?
Patricijus: Susirinkę kartu, jie skaito evangelijas.
Imperatorius: Ką tokias?
Patricijus: Legendas apie savo herojaus gerus darbus.
Imperatorius: Čia kažkas panašaus kaip sakmė apie Heraklį ir jo žygdarbius?
Patricijus: Visiškai tas pats.
Imperatorius: Labai gerai, būtent rytoj tuo ir užsiimsim, pasistenkit surinkti visas legendas apie tą veikėją ir mes paskui perrašysime istorijas, kad mums būtų palankiau. Šiandien dar reikėtų paruošti kokį taisyklių rinkinį, kurio turėtų laikytis, kiekvienas doras tikintysis.
Aristotelis: Šešiasdešimt vieną Dievo įsakymą?
Imperatorius: Taip, Dievo įsakymus.
Brutas: šešiasdešimt vienas tikrai per daug, niekas visų nemokės. Gal užtektų dvi dešimt penkių?
Sofoklis: Trylika.
Patricijus: Penkis.
Imperatorius: Dešimt.
Visi patarėjai: Dešimt labai gražus skaičius.
Brutas: Pirmas galėtų būti - negeisk svetimos žmonos.
Patricijus: Cha, nenori, kad kiti lystų prie tavo gražuolės?
Brutas nepatenkintas išsitraukia peilį, Patricijus skuba pasitaisyti: Pirmas galėtų būti – nežudyk.
Sofoklis: Pirmas galėtų būti – negeisk svetimo turto.
Aristotelis: Tėvai tu pavarai, gal tiesiog užtektų – nevok?
Sofoklis: Vat sūnau ir priminei man kas svarbiausia. Pirmas turėtų būti – gerbk savo tėvą. O antras – nesitusink, nevalkatauk.
Imperatorius: Nurimkit! Pirmas bus – neturėk kito imperatoriaus, tik mane vieną.
Visi patarėjai: Taip, jūsų šviesybe.
Kas galėtų paneigti, jog būtent taip atsirado religija? Prieš ginčidamiesi, pasidomėkit Romos istorija. Krikščionybė buvo sukurta tapti vergų religija, kitaip niekas nedraustų turtingiems patekti į dangų ir nesakytų, kad jūsų laukia atpildas po mirties. Juk gyvename tik vieną kartą.