Kas išgooglino mane?

Vakar kalbėjau apie tai ką galima ir ko nevertėtų skelbti internete, kad nesusigadintumėte savo įvaizdžio. O šiandien noriu užduoti esminį klausimą: ar kam nors be jūsų pačių tai rūpi?

Užsienyje prieš priimdami į darbą direktoriai mėgsta pagooglinti apie savo būsimą darbuotoją. Turbūt teko girdėti ne vieną istoriją, kai kandidatas darbo pokalbyje pasirodė labai gerai, bet paskui direktorius pasitarė su google ir jo į darbą nepriėmė. Ar tas pats galioje ir Lietuvoje?

Mano atsakymas – ne. Lietuvoje viskas vėluoja dešimt metų. Ir jeigu matėte mano komiksą, turbūt žinote apie ką noriu pakalbėti.

Žodžiu, nusiunčiau CV dėl IT žurnalisto darbo į Simpliką. (Šis keiksmažodis šiandien bus kartojamas ne vieną kartą.) Ir aišku, po kažkiek laiko skambutis, pokalbis buvo maždaug toks:

– Jūs siuntėte CV dėl žurnalisto darbo. Kaip matau esate baigęs KTU, todėl apie IT greičiausiai kažką žinote. O ar jums nebus problemų su kūrybiniu darbu?

Po tokio klausimo man nukrito ne tik rankos, bet viskas kas gali stovėti pas vyrą... Tokiais atvejais net v1@gra nepadeda... Matot, aš visuomet didžiavausi, tuo jog mano darbai kalba už mane. Greičiausiai reiktų sakyti nekalba, bet šnibžda...

Jeigu jūs neskaitote mano motyvacinio laiško, kurį aš labai tingiu rašyti, tai gal bent jau paskaitytumėte mano CV iki galo?! O gal mokėjimas skaityti nėra privalomas šios profesijos žmonėms?

Nuo kada universitetas yra svarbiausias darbuotoju atrankos kriterijus? Ar universitetas duoda kokių nors praktinių žinių reikalingų darbe? Prašau pasakykit kas nors, jog duoda.

Kodėl žmonėms taip sunku paskaityti porą eilučių žemiau? Aš juk neprašau apsilankyti šitoje svetainėje (nuoroda įdėta CV), ar neprašau skaityti mano straipsnių publikuotų įvairiuose Lietuvos interneto portaluose (nuorodos įdėtos CV) aš tik prašau perskaityti tą eilutę, kur parašyta, jog mano straipsniai buvo publikuoti žurnaluose. Aš net neprašau suvokti, jog žodžiai straipsniai ir žurnalai yra parašyti daugiskaita. Ar daug prašau?

Esu tikras, kad nekiekvienas kandidatas gali į darbo pokalbį atsinešti patį tikriausią popierinį žurnalą. Tačiau aš netvirtinu, jog esu geriausias kandidatas, ir galbūt net gi tie, kurie šioje svetainėje lankosi pirmą kartą jau pastebėjo kodėl.

Jeigu Simplikos darbuotojai į savo darbą žiūri kaip į šiukšlių rūšiavimą (ar jūs rūšiuojate šiukšles?), tai galiu daryti tik vieną prielaidą: direktorius atostogauja Havajuose. Gerbiamas direktoriau, kai grįšite iš Havajų (jeigu aišku ruošiatės grįžti), gal pavaišintumėte mane arbata su medum? Jums ryškiai reikia darbuotojų, kurie savo darbą atliktų pareigingiau. Gerbiama darbuotoja, jeigu jūs vis dėl to sugebėjote perskaityti mano CV iki galo, kuo aš labai abejoju, ir atėjote į šią svetainę, norėčiau jums pasakyti, kad aš įsižeidžiau ir jūsų paklausti: ar jums patinka jūsų darbas? Galbūt vertėtų pasiieškoti ko nors arčiau širdies?

Tai, kad aš įsižeidžiau yra mano problema, bet tai kad aš apie tai viešai parašiau jau yra įmonės direktoriaus problema. Aš suprantu, jog už tai ką čia parašiau Simplika per visą savo egzistavimo laikotarpį nepasiūlys man jokio darbo, bet, manau, jog tai pasakyti svarbu.

Gerbiamieji direktoriai, jeigu ieškote darbuotojų, rinkitės bet kurią kitą darbo atrankos agentūrą. Kodėl? Todėl kad pasirinkdami Simpliką, jūs pralaimite du kartus. Aš neabejoju, kad jie atriks kokį nors darbuotoją jums, bet jūs negausite geriausio įmanomo kandidato. Ir antrą kartą jūs pralaimite, nes susigadinate savo įvaizdį būsimų darbuotojų ir klientų akyse, dėl Simplikos darbuotojų atmestino požiūrio į jų darbą.

Tačiau Simplika yra tik viskas kas blogiausia vienoje krūvoje. Kaip manote ar nors vienas (personalo) vadovas atėjo į mano puslapį prieš pakviesdamas į darbo pokalbį? NE! Ir tai yra keista. Kaip sakė vienas mano draugas: krizė niekada nebūna piniginėje, krizė visuomet būna smegeninėje.

Matot, prieš keturis metus, ekonomikos pakilimo laikotarpiu aš ieškojau darbo, nusiunčiau CV ir įmonės direktorius dar prieš pakviesdamas į pokalbį mano svetainėje paliko keletą komentarų. Jis norėjo išsirinkti geriausią įmanomą kandidatą ir jam nebuvo gaila skirti keletą minučių atidžiai patyrinėti CV. Tačiau dabar, kai gerą kandidatą išsirinkti atrodytų yra daug svarbiau nei bet kada anksčiau, kažkodėl visi žiūri labai atmestinai. Tai kaip jūs tuomet tikitės įveikti krizę gerbiamieji ponai?

Ar „užklasinė veikla“ neturėtų būti vienas iš svarbesnių darbuotojų atrankos kriterijų? Sakykit ką norit, bet geras specialistas visuomet palieka savo pėdsakus. Programuotojai gali padirbėti prie Open Source projektų, žurnalistai rašyti tiklaraščius, dailininkai – piešti, siuvėjai – siūti, mezgėjai – megzti... Aš nesakau, kad pėdsakas būtinai visuomet turi likti internete. Net jeigu jūs esate tik studentas, galbūt jūs skaitėte pranešimą savo srities (studentų) konferencijoje? Kas nori, kas mėgsta visuomet ras būdų kaip pasireikšti. Tik kodėl tuomet darbdaviams tai nesvarbu?

Brukštelk žinutę