Lietuvos medžiai

Kai einu per miestą pamatau medį ir tai tik medis. Einu toliau ir pamatau kitą medį ir tai tik antras medis. Aš norėčiau pažinti medį iš žievės, lapų, žiedų. Jeigu jūs irgi to norėtumėte, šis tekstas yra skirtas jums.

Ąžuolas

Lietuvoje auga dvi ąžuolų rūšys: Bekotis ąžuolas (angliškai Irish Oak) ir Paprastasis ąžuolas (angliškai English oak). Bekotis ąžuolas Lietuvoje yra gan retas. Nors skirtingos rūšys turi skirtumų, bet jūs nebūdamas specialistas, net dviem medžiams augant šalia greičiausiai jų nepažintumėte ir net nepagalvotumėte, kad tai dvi skirtingos rūšys. Vis dėl to, jeigu žinoti vieną skirtumą, tai bekočio ąžuolo giliukai neturi kotų (kas galvojo pavadinimus nebuvo labai kūrybingas).

Bekočio ąžuolo giliukai

Paprastojo ąžuolo giliukai

Ąžuolai yra plačiai paplitę Europoje, Mažojoje Azijoje ir Kaukaze. Ąžuolai mėgsta gerą, drėgną dirvą (juodžemį), gali būti randami pelkių pakraščiuose. Ąžuolai mėgsta saulės dėmesį, todėl neauga kitų medžių šešėlyje.

Standartiškai ąžuolas užauga iki 35 metrų, bet pasitaiko ir aukštesnių. Kuo senesnis ąžuolas, tuo storesnis jo kamienas. Paprastai sutinkami kamienai iki 4,5 metro. Ąžuolas į aukštį auga iki 200 metų, į storį – visą amžių. Iki 40 metų, ąžuolai auga labai lėtai, vėliau augimas šiek tiek pagreitėja. Paprastai ąžuolai gyvena iki 1000 metų. Ąžuolo šaknys įsiskverbia net iki 10 metrų, todėl gali pakęsti sausras.

Tai tvirčiausias Lietuvos medis.

Dabar iš ąžuolo medienos daromi baldai, parketas, anksčiau – lavai.

Džiovintos ąžuolo žievės nuoviras naudojamas skalavimams, esant burnos ertmės, gerklės ir stemplės uždegimams. Didesnis nuoviro kiekis, patekęs į skrandį, sukelia vėmimą.

Ąžuolą galima rasti daugelio Europos šalių kultūrose ir mitologijose. Baltų mitologijoje ąžuolas siejamas su Perkūnu.

Lapai

Ąžuolo lapai yra žalios spalvos, ovalo formos (pailgi) su ~6 skiautėmis gali užaugti iki 15cm į ilgį ir 8cm į plotį. Rudenį lapai pagelsta ar paruduoja, bet nuo kai kurių ąžuolų nenukrenta ir išsilaiko iki pavasario.

Ąžuolo lapai naudojami agurkams raugti. Lapuose esantis taninas padaro agurkus kietesnius.

Žiedai

Ąžuolai paprastai žydi gegužės mėnesį. Žiedai būna vyriški ir moteriški, apdulkinami vėjo. Žiedai kabo nukarę žemyn tarsi atsegta apyrankė ar karoliai, techninis terminas – kuokeliniai žirginiai.

Gilės

Ąžuolo vaisus yra giliukas. Paprastai pailgas, gali šiek tiek priminti kiaušinį. Užauga iki 4cm į ilgį ir iki 2cm į plotį. Kol nesunokęs būna žalios spalvos (kaip ir daugelis vaisių), o vėliau paruduoja. Prinoksta ir krinta rugsėjo, spalio mėnesiais. Ąžuolai pradeda vesti derlių 20 gyvenimo metais. Derlingais paprastai būna kas 5 metai. 1000 gilių sveria ~3kg.

Iš giliukų daromi miltai, kurie gali būti panaudojami giliukų kavai arba giliukų duonai.

Manoma, kad seniausias ąžuolas pasaulyje yra Stelmužės ąžuolas (Imbrado seniūnija, Zarasų rajonas, Lietuva), jo tikėtinas amžius yra 1700 metų, jo skersmuo – 3.5 m, aukštis – 23 m. Granito ąžuolas (Гранитски дъб) Bulgarijoje yra 1600 metų amžiaus, jo skersmuo – 2.38 m, aukštis – 23.4 m.

Aukščiausiu ąžuolu laikomas medis augantis Tarnuvo miesto parke (Lenkija) siekiantis 44.3 metro. Antra vieta dalinasi ąžuolai augantys Lurdo miške (Prancūzija) ir Bavarijoje (Vokietija) siekiantys 44.2 metro.

Storiausias žinomas ąžuolas – Imperijos ąžuolas iš Bosnijos ir Hercegovinos, siekė 17.5 metro pločio. Jis pradėjo nykti dar 1970-taisiais ir 1998 metais visiškai sugriuvo. Šiuo metų storiausias ąžuolas Kvilleken (Norra Kvill, Kalmar, Švedija) siekia 14.45 metro. Įdomu, tai kad seniausias Kvilleken aprašymas datuojamas 1774 metais. Tuo metu Gabriel Graelius užrašė 13.06 metrų plotį.

Antroje vietoje lieka Kongeegen (Jægerspris Nordskov, Danija) su 13.96 metro pločiu.

Kaip pažinti?

Lengviausia pažinti rudenį iš giliukų, kurių pilna tiek ant medžio tiek po juo. Ąžuolo lapai yra unikalios formos, kas leis ąžuolą atskirti nuo kitų medžių šiltuoju laikotarpiu.

Baltalksnis

Baltalksnis (angliškai grey alder) yra alksnių giminės medis daugiausiai paplitęs Šiaurinėje Europos dalyje. Mėgsta vidutiniškai derlingus, drėgnokus, kalkingus priesmėlių ir priemolių dirvožemius. Dažnai auga upių, upelių, ežerų pakrantėse.

Medis auga labai greitai pirmus 15 metų, po to augimas sulėtėja. Dažniausiai užauga iki 20 metrų aukščio, kamieno skersmuo iki 40 cm. Gyvenimo trukmė ~70 metų, derlių pradeda vesti 7 metais.

Kamieno ir šakų žievė pilka, lygi, plona, blizganti, beveik visą amžių išlieka lygi, nesutrūkinėjusi.

Baltalksnio mediena rausva, minkšta, patvari vandenyje, ilgai nepūva. Mediena paprastai naudojama rūkyti mėsą (ypatingai antieną), žuvį.

Lapai

Lapai ovalūs iki 10 cm ilgio, 7 cm pločio, su nusmailėjusiomis viršūnėmis, kraštai pjūkliški. Viršutinė pusė žalia, apatinė pilkai ar melsvai žalia, su plaukeliais, rudenį nepagelsta.

Žiedai

Baltalksnis pradeda žydėti, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla virš nulio. Tikėtina žydėjimo data – kovo galas, balandžio pradžia, bet esant šiltai žiemai gali sužydėti ir gerokai anksčiau.

Žiedai vienalyčiai – vyriškieji karančiuose žirginiuose, moteriški – trumpuose kankorėžėliuose.

Vaisiai

Vaisiai – sparnuoti plokšti riešutėliai. Nesunokę – žalios spalvos, subrendę patamsėja, įgauna rudą atspalvį. Riešutėliai subręsta spalio mėnesį, skaidosi rudenį ir žiemą.

Beržas

Beržas turbūt yra medis, kurį lengviausia pažinti dėl jo baltos tošies. Lietuvoje auga dvi beržų rūšys: karpotasis beržas (angliškai silver birch) ir plaukuotasis beržas(angliškai downy birch). Esminis skirtumas, kurį jums verta žinoti, kad karpotojo beržo šakos nulinksta žemyn, o plaukuotojo auga tik į viršų.

Karpotasis beržas

Plaukuotasis beržas

Karpotasis beržas yra trečias populiariausias medis Lietuvos miškuose, jį aplenkė tik paprastoji pušis ir paprastoji eglė. Beržynai sudaro ~20% visų medelynų ploto.

Karpotasis beržas yra plačiai paplitęs ne tik Europoje, bet ir Azijoje.

Beržai auga bet kokioje dirvoje, bet labiausiai mėgsta priesmėlio ar priemolio dirvožemius. Beržai paprastai užauga iki 25 metrų aukščio, kamieno skersmuo iki 50cm. Beržai gyvena iki 150 metų.

Beržinės malkos visais laikais buvo brangiausios ir labiausiai vertinamos. Mediena naudojama baldų, popieriaus pramonėse. Taip pat yra specifinė panaudojimo sritis – tik iš beržo medienos faneros daromi suskystintų dujų pervežimui naudojamų tanklaivių triumų izoliaciniai sluoksniai.

Anksti pavasarį (balandžio pradžioje), prieš sulapojimą, iš beržų leidžiama sula. Per parą iš suaugusio medžio vidutiniškai gali pribėgti 4,4 kg sulos. Suloje yra obuolių rūgšties, cukraus (gliukozės, fruktozės), vitamino C, kalio, kalcio, magnio ir kitų mineralinių medžiagų. Sakoma, kad sula tirpdo susikaupusius kepenyse akmenis šlapimtakiuose, skatina šlapimo išsiskyrimą.

Šviežia sula yra beveik be skonio, tačiau jinai ilgai nestovi, todėl dažniausiai rauginama pridedant razinų, duonos, serbentų šakelių. Šiais laikais pas ūkininkus galite įsigyti ir įdomesnių variantų pavyzdžiui su apelsinais. Rauginta sula įgauna stipresnį skonį priklausomai nuo to kas buvo naudojama rauginimui.

Lapai

Lapai yra trikampio formos dantys kraštais. Paprastai užauga iki 7cm į ilgi ir 6 cm į plotį.

Lapai ima gelsti rugsėjo pradžioje.

Beržo lapų arbata vartojama kaip kraujo valymo ir šlapimo pagreitinimo priemonė. Ji valo ir stiprina skilvį, pagreitina inkstų veikimą ir valo juos nuo inkstų smėlio.

Žiedai

Beržai žydi balandį, gegužę, besiskleidžiant lapams. Žiedai susitelkę į žirginius. Moteriški žirginiai pavieniai, dukart trumpesni už vyriškus, išauga ant trumpų šoninių ūglių, vyriški susitelkę ant šakelių galų po 2–4 kekėmis.

Vienas beržas vidutiniškai pagamina apie 1.66 milijono žiedadulkių.

Vaisiai

Beržų vaisus - riešutėliai sunoksta liepos mėnesį. Iš pradžių vaisiai būna žali, vėliau paruduoja.

Aukščiausias beržas Lietuvoje auga Prienų rajono savivaldybėje ir siekia 35m aukščio. Aukščiausias beržas pasaulyje auga Belovežo nacionaliniam parke (Lenkija) ir siekia 36.4m.

Storiausias beržas pasaulyje auga Rookery Wood, Jungtinė karalystė, jo kamieno apimtis siekia 5.2m.

Seniausias beržas auga Planos kaime (Bulgarija) ir yra viso labo tik 174 metų.

Kaip pažinti?

Nei vienas kitas medis Lietuvoje nėra toks panašus į zebrą, kaip beržas. Kamieno žievė yra išskirtinis bruožas, kuris jums leis lengvai atskirti beržą nuo kitų medžių.

Blindė

Blindė (angliškai goat willow) – gluosninių augalų šeimos medis, paplitęs Europoje, Vakarų, bei Vidurinėje Azijoje. Paprastai užauga iki 12m aukščio ir panašesnis į didelį krūmą nei į medį. Gyvenimo trukmė ~ 60 metų.

Žievė pilkai žalia. Iš žievės gaminami juodi dažai.

Lapai

Lapai elipsiški, nusmailėję, atsilenkusia raukšlėta viršūne. Lapai užauga iki 18cm į ilgį ir 8cm į plotį.

Žiedai

Žiedai vienalyčiai, susitelkę į stačius, stambius žirginius. Žirginiai iš pradžių būna padengti baltais plaukeliais, kurie pagelsta su laiku.

Žydi balandžio mėnesį, prieš skleidžiantis lapams.

Vaisiai

Vaisius – dėžutė; sėklos su baltų plaukelių kuokšteliais.

Paprastasis bukas

Paprastasis bukas (angliškai European beech) daugiausiai paplitęs vidurio Europoje.

Bukas mėgsta drėgną atmosferą, todėl gerai auga pajūrio klimate. Jis mėgsta vidutiniškai derlingą žemę, užkalkėjusią ar silpnai rūgščią, todėl dažniau aptinkama kalvos pašonėje nei molingo baseino dugne. Bukas toleruoja atšiaurius žiemos šalčius, bet yra jautrus pavasario šalnoms.

Bukai sugeria daug šviesos ir padengia žemę storu nukritusių lapų sluoksniu, todėl antžeminė augmenija tokiame miške gali būti negausi. Jauni bukai mėgsta pavėsį ir nepakenčia tiesioginių saulės spindulių, todėl gerai auga ąžuolo šešėlyje. Deja, jie gana greitai pralenkia ąžuolus savo ūgiu ir dėl tankios buko lapijos ąžuolai miršta nuo saulės šviesos trūkumo.

Bukai paprastai užauga iki 35m aukščio, 2m kamieno skersmens. Per metus bukas užauga apie 40cm į aukštį.

Bukai gyvena apie 300 metų, pirmą derlių pradeda vesti apie 30-tuosius gyvenimo metus.

Mediena naudojama baldams, parketui, stalviršiams, įvairiems instrumentams (pvz, mediniams plaktukams). Vienas iš įdomesnių panaudojimų - Marselio (Prancūzija) metro traukinių stabdžių komponentų gamybai.

Buko malkos visuomet buvo geidžiamos, nes dega tolygia, šviesia, nesikeičiančia liepsna.

Lapai

Lapai ovalūs su banguotais kraštais, gale smailėjantys, tamsiai žalios spalvos. Lapai užauga iki 10cm į ilgį ir 5cm į plotį. Rudenį lapai tampa gelsvai oranžiniais ir dalis jų išsilaiko per visą žiemą.

Žiedai

Bukai pradeda žydėti ~30 gyvenimo metais, paprastai – gegužės mėnesį. Žiedas – žirginys. Kuokeliniai žiedai geltonai rudi, rutuliškuose, apie 1 cm skersmens, į galvutes panašiuose žiedynuose, nusvirusiuose ant ilgų kotelių. Piesteliniai žiedai žali, trumpu plaukuotu koteliu, po 2-3 tų pačių metų ūglių viršūnėje.

Vaisiai

Buko vaisius – riešutai, kurie prinoksta rugsėjo, spalio mėnesį. Panašiai į kaštonus, riešutai noksta goželėje. Goželė ~2.5cm ilgio, veltiniškai plaukuota ir su odiškais dygliukais. Viduje būna iki 4 tribriaunių 1.5 cm ilgio kaštoninės spalvos riešutėlių.

Viename kilograme paprastai būna apie 4000 riešutų. Buko vaisiai yra lengvai nuodingi, bet juos galima valgyti nedideliais kiekiais. Seniau iš riešutų spausdavo aliejų, kuris buvo naudojamas maisto gamybai bei aliejinėms lempoms.

Drebulė arba Epušė

Drebulė (angliškai aspen) randama Europoje, Kaukaze ir net šiaurės bei vakarų Afrikoje.

Drebulė paprastai užauga iki 25m į aukštį, kamienas iki 1m skersmens. Gyvenimo trukmė ~90 metų.

Jaunų medžių kamieno žievė glotni, žalsvai pilka su dėmelėmis, vėliau suaižėja ir patamsėja. Subrendusių medžių žievė keletas metrų nuo žemės pilkai rusva, dėmėta ir gruoblėta, aukščiau glotni ir lygi, žalsva.

Mediena naudojama degtukų, popieriaus, įrankių, baldų gamyboje.

Lapai

Drebulės lapai beveik apvali, banguotais kraštais ir trumpu nusmailėjimu. Lapai užauga iki 7cm tiek į ilgį, tiek į plotį. Rudenį lapai pagelsta arba parausta.

Susiplojęs lapkotis (lapo kotelis) verčia medį šlamėti net nuo mažiausio vėjo.

Žiedai

Vyriški ir moteriški žiedai susitelkę į žirginius. Žirginai iki 14 cm ilgio ir iki 0.5 cm skersmens, plaukuoti. Kuokeliai raudoni dėl ryškiai raudonos ar purpurinės spalvos dulkių.

Žydi balandžio mėnesį.

Vaisiai

Drebulės vaisiai, tai žirginiuose susitelkusios žaliai rudos sausos dėžutės, kuriose daug smulkių sėklyčių. Sėklytės su plaukelių kuokšteliais, išnešiojamos vėjo. Sėklos subręsta praėjus 25 dienoms po žydėjimo.

Kaip pažinti?

Drebulės lapai pradeda šlamėti gerokai anksčiau nei kitų medžių. Drebulė paprastai būna lieknesnė/mažesnė nei aplinkiniai medžiai.

Paprastoji eglė

Paprastoji eglė (angliškai Norway spruce) yra aukščiausiai galinti užaugti vietinių medžių rūšis Lietuvoje. Tai yra taip pat antras populiariausias medis (po paprastosios pušies) ir užima 23.4% visų miškų.

Paprastoji eglė yra paplitusi Šiaurės ir vidurio Europoje. Eglės gerai auga derlinguose, sujaurėjusiuose, pakankamai drėgnuose priemoliuose, priesmėliuose ir sunkiuose moliuose, nors labiausiai mėgsta priemolio ir priesmėlio įvairaus drėgnumo dirvožemius. Eglė normaliai auga ir vystosi tiek vidutinio rūgštumo, tiek ir šarminiuose dirvožemiuose.

Eglių laja kūgiška, smailiaviršūnė. Kamienas šakotas iki žemės. Šakos auga horizontaliai tik viršūnės kyla šiek tiek aukštyn.

Eglės turi dviejų rūšių spyglius: šviesinius ir ūksminius. Šviesiniai spygliukai standūs, lenkiami lūžta. Ūksminiai spygliukai lenkiami linksta, dažniausiai išsidėsto apatinėje lajos dalyje.

Geromis sąlygomis eglė gali paaugti iki metro per metus.

Paprastai eglės užauga iki 40m aukščio, kamieno storis iki 1m. Eglės gyvena iki 300 metų, deja, dėl to, kad yra labai naudingos medienos pramonėje tokio amžiaus sulaukia retai. Lietuvoje eglės pradedamos kirsti sulaukę 61 metų.

Mediena yra naudojama popieriaus, baldų, muzikos instrumentų gamyboje.

Žiedai

Ūgliai (naujai išaugusi medžio dalis) dažniausiai rudos spalvos baigiasi lenktų spyglių apgaubtu viršūniniu pumpuru, kurį iki 7 mažesnių pumpurų. Pumpurai sprogsta gegužę.

Kankorėžiai

Eglės vaisius – kankorėžiai. Nesunokę – žalios spalvos, vėliau paruduoja. Kankorėžiai gali užaugti iki 11cm į ilgį ir 4cm į plotį. Kankorėžius sudaro sėkliniai žvyneliai, paprastai rombinės formos. Viena sėkla ~4mm ilgio. Sėklos prinoksta lapkritį, gruodį, birėti ima žiemos pabaigoje, pavasario pradžioje. 1000 sėklų sveria ~8gr.

Aukščiausia pasaulyje paprastoji eglė - Sgermova smreka eglė auga Slovėnijoje. Jos aukštis 62.70 m, skersmuo 390 cm, amžius ~265 metų.

Storiausia pasaulyje eglė - Gohresberger Fichte auga Bavarijoje (Vokietija). Jos skersmuo 6.90 metro, aukštis 29.30m.

Seniausia pasaulyje eglė - 7wipfler, Kandelaberfichte auga Austrijoje. Jos amžius 506 metai.

Baltų mitologijoje eglė yra mirties, nelaimės medis, siejama su velniu, požemio būtybėmis. Eglišakėmis žymėti kelią pas iškeliaujantįjį į anapus tradicija tebėra gyva ir dabar Lietuvoje.

Paprastoji eglė – Europoje yra tradicinis ir pagrindinis Šventų Kalėdų bei Naujųjų Metų sutikimo laikotarpio medis. Šiuo laikotarpiu eglės yra puošiamos žaisliukais, o vaikai Kalėdų rytą tikisi rasti dovanų paliktų po egle.

Kaip pažinti?

Lietuvoje nėra daug spygliuočių, todėl juos atskirti vieną nuo kito neturėtų būti sunku. Eglės kankorėžiai yra didesni, ilgesni nei pušies. Eglės šakos auga beveik nuo pat apačios, jos yra tiesios ar nulinkę žemyn.

Gluosnis

Gluosniais, karklais ir blindemis Lietuvoje pavadinta grupė giminingų medžių ir krūmų, kai kurie iš jų atrodo beveik identiškai, kiti ženkliai skiriasi. Nežinau pavadinimų kilmės istorijos, bet kartais jie atrodo kaip atsitiktiniai ir nelogiški.

Baltasis gluosnis (angliškai white willow) yra didžiausias gluosnių šeimos medis augantis Lietuvoje. Jis paplitęs Europoje, Kaukaze, vakarų bei centrinėje Azijoje.

Baltasis gluosnis mėgsta šviesias, drėgnas vietas, auga priesmėlio ir priemolio dirvožemiuose, dažniausiai sutinkamas paupiuose. Paprastai užauga apie 20-25m aukščio, kamieno skersmuo iki 1m. Gyvenimo trukmė iki 100 metų.

Jaunos šakelės šviesiai geltonos, nusvirę žemyn. Dėl savo lankstumo gluosnio šakos naudojamos krepšiams pinti.

Lapai

Lapai pailgi, migdolų formos, viršutinė jų pusė tamsiai žalia, apatinė šviesiai pilka. Lapai užauga iki 12cm į ilgį ir 1.5cm į plotį.

Žiedai

Žiedai yra žirginiai. Žydi balandžio, gegužės mėnesiais.

Vaisiai

Vaisiai – dėžutės su sėklomis.

Trapusis gluosnis (angliškai crack willow) taip pavadintas, nes jo šakos gali lūžti nuo menkiausio vėjo. Kita vertus, šakos gali suleisti šaknis, todėl šio gluosnio gali daug pridygti įvairiose vietose. Pagal daugelį požymių trapusis gluosnis labai panašus į baltąjį, tik tiek, kad jo šakos nenukarę žemyn.

Krantinis gluosnis (angliškai vadinamas almond willow) yra labiau krūmas nei medis, užaugantis iki 10m aukščio. Jo mėgstamiausia augimo vieta užliejamos pievos, vandens telkinių pakrantės. Lapai, žiedai ir vaisiai labai panašūs į kitų gluosnių.

Virbinis gluosnis (angliškai bay willow) pagal visus požymius labai panašus į krantinį gluosnį, pagrindinis skirtumas būtų lapų spalva, kuri yra šiek tiek tamsesnė.

Pajūrinis gluosnis (angliškai European violet willow) yra retesnė gluosnių rūšis, kai kuriose šalyse įtraukas į raudoną knygą. Jis toks neįdomus, kad net negaliu pasiūlyti nei vienos fotografijos.

Kaip pažinti?

Visų gluosnių lapai yra pailgi ir žmonėms turintiems fantaziją jie gali priminti baidarę arba valtį. Daugelis gluosnių rūšių auga prie upės, todėl jų dažnai nesutiksite, todėl vienintelis, kurį jums reikia žinoti yra baltasis gluosnis. Baltasis išsiskiria savo nukarusiomis šakomis. Nėra kito medžio, kuris turi ilgus lapus ir nukarusias šakas.

Gudobelė

Lietuvoje galima rasti net tris gudobelių rūšis: Grauželinė (angliškai Midland hawthorn), Miškinė (angliškai Large-sepalled Hawthorn) ir Vienapiestė (angliškai Common Hawthorn).

Vienapiestė gudobelė užauga iki 14m aukščio. Žievė rusvos spalvos su vertikaliais oranžiniais dryžiais. Jaunesni krūmai turi aštrius, ~1.5 cm ilgio dyglius.

Lapai

Tamsiai žali lapai užauga iki 4cm į ilgį.

Žiedai

Žydi birželio, gegužės mėnesį skydiniais žiedynais, kuriuos sudaro 5-25 balti žiedai.

Vaisiai

Vaisius ~1 cm ilgio miltingas raudonas obuolėlis su vienu kauliuku viduje. Valgomas. Skanus.

Pagrindinis skirtumas tarp miškinės ir vienapiestės, kad miškinės gudobelės lapai ir vaisiai yra didesni.

Pagrindinis skirtumas tarp grauželinės ir vienapiestės, kad grauželinės gudobelės vaisiai turi tris kauliukus, o ne vieną, todėl vaisius yra pailgas, o ne apvalus.

Kaip pažinti?

Lengviausia gudobelę pažinti iš jos vaisių, kurie būna raudonos spalvos ir susitelkę kekėmis. Išmokę pažinti iš vaisių, ilgainiui pažinsite ir iš lapų bei kamieno.

Kalninė guoba

Kalninė guoba (angliškai wych elm) paplitusi po visą Europą iki Uralo kalnų. Guoba užauga iki ~40m aukščio ir iki ~2m skersmens kamieno. Gyvena iki 300 metų.

Medis pasižymi stambiomis šakomis augančiomis aukštyn, žievė giliai sueižėjusi.

Kalninė guoba pakankamai atspari šalčiui, puikiai atlaiko iki -30C. Atspari taršai, vis dėl to mieste sutinkama retai. Guoba mėgsta augti nuo silpnai rūgštaus iki kalkingo dirvožemio, derlinguose, puriuose priesmėliuose ir priemoliuose. Negali pakęsti nei potvynių, nei sausrų.

Seniau iš guobų medienos buvo gaminami vežimų ratai.

Lapai

Lapai stambūs, ovalus, galas staigiai nusmailėja, kraštai pjūkliški. Lapai gali užaugti iki 17cm į ilgį ir 12cm į plotį.

Žiedai

Žiedai pavieniai kuokštuose su trumpais apie 1 cm koteliais. Pradeda žydėti ~20 gyvenimo metais. Žydi balandžio gale, gegužės pradžioje.

Vaisiai

Vaisius – riešutėlis sparnavaisio centre. Sparnavaisis ovalus ~2.5cm ų ilgį ir ~2 cm į plotį, gelsvai rudas. Sparnavaisis taip vadinamas, nes aplink vaisių apauga plonos atžalos, kitokio tipo lapai, kurie primena paukščių sparnus (tiems, kas turi gerą fantaziją). Sparnavaisis suteikia vaisiui galimybę būti nešamam vėjo tarsi sklandytuvui.

Paprastoji ieva

Paprastoji ieva (angliškai bird cherry) priklauso slyvų giminei. Paplitusi šiaurės Europoje ir šiaurės Azijoje. Užauga iki 10m aukščio.

Lapai

Lapai pailgi, elipsiški, dantyti.

Žiedai

Žiedo vainiklapiai balti, elipsiški. Taurelės vidinė pusė plaukuota. Žiedyno kekės dažniausiai nusvirusios. Žydi gegužės mėnesį.

Vaisiai

Vaisius – juodas kaulavaisis, valgomas

Juodalksnis

Juodalksnis (angliškai common alder) yra alksnių giminės medis aukštesnis už baltalksnį. Juodalksnis paprastai užauga iki 30m aukščio, kamieno skersmuo iki 90cm. Vidutiniškai gyvena ~120 metų.

Juodalksnis paplitęs Europoje, vakarų Sibire, šiaurės Afrikoje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje. Medis mėgsta šviesą, drėgnas pelkėtas vietas, drėgnus ir derlingus priesmėlio ir priemolio dirvožemius. Auga upių, upelių ir ežerų pakrantėse, šaltiniuotuose šlaituose, drėgnesnėse žemumose, durpynuose. Jaunų medelių žievė žalsvai ruda, lygi, žvilganti, vėliau medžiui bręstant žievė tampa tamsiai ruda, eižėjanti negiliais plyšeliais.

Mediena naudojama baldams, durims, fanerai, drožinėjimui.

Lapai

Lapai užauga iki 10cm į ilgį/plotį, pjūkliškais kraštais, užapvalintais galais. Jų viršutinis paviršius yra blizgus, tamsiai žalias, o apatinė dalis yra šviesesnė su rudais plaukeliais. Lapai išlieka žali gerokai ilgiau nei kitų medžių.

Žiedai

Žydėti pradeda 10 gyvenimo metais, žydi balandžio mėnesį. Juodalksnis užaugina vyriškus ir moteriškus žiedus. Vyriški – ilgi žirginėliai gali užaugti iki 10cm ilgio. Moteriški – žalios gėlytės, rudenį jos sumedėja ir pakeičia spalvą į juodą (tamsiai rudą).

Vaisiai

Vaisius yra mažas riešutėlis su dviem mažais sparneliais. Vaisius atsiranda iš sumedėjusio moteriško žiedo.

Kaip pažinti?

Juodalksnis yra vienas iš nedaugelio medžių, kurio lapų galai nėra smaili, jie yra tarsi įkąsti į vidų.

Paprastasis kadagys arba Ėglius

Paprastasis kadagys (angliškai common juniper) auga beveik visame šiaurės pusrutulyje. Mėgsta gerai drenuotą dirvą. Dažniausiai tai trako medis. Trakas tai terminas reiškiantis miško žemėje augančių krūmų visumą arba paprastai kalbant, jis neauga atviruose vietose, tarkim, mieste.

Kadagys gerai atlaiko sausrą, šalčius, bet nepakantus užterštam orui.

Paprastasis kadagys yra daugiametis, visžalis, dvinamis augalas. Dvinamis reiškia, kad yra moteriški ir vyriški medžiai. Vyriškieji augalai dažnai būna panašesni į medžius, o moteriškieji į krūmus.

Kadagys užauga iki 15 metrų į aukštį, gali išgyventi apie 2000 metų.

Spygliai užauga iki 1.5cm į ilgį ir 2mm į plotį.

Kadagio šakelės dažnai naudojamos verbose.

Žiedai

Žydi balandžio, gegužės mėnesiais. Žiedai susitelkę spygliukų pažastyse. Vyriškų krūmų žiedai geltoni, pailgi, moteriškų krūmų kankorėžiai su žaliais mėsingais žvyneliais.

Vaisiai

Kadagio vaisius – kankorėžis. Kankorėžėliai labai savotiški, atrodo kaip uogos. Iš pradžių būna žali, jiems prinokti reikia net 18 mėnesių, kuomet jie virsta į juodai mėlynus. Uogiški kankorėžėliai sudaryti iš 3, kartais 6 mėsingų, neprasiveriančių sėklinių žvynų. Sakais kvepiančiame kankorėžėlio minkštime yra 3, rečiau 1 ar 2 pailgos tribriaunės mažos ~5 mm ilgio, sakingos sėklelės su kietu, rudu apvalkalėliu. 1000 sėklų sveria ~18 gramų.

Medis derlių vesti pradeda 10 gyvenimo metais, gausų derlių veda kas 5 metus.

Karklas

Karklais, gluosniais ir blindemis Lietuvoje pavadinta grupė giminingų medžių ir krūmų, kai kurie iš jų atrodo beveik identiškai, kiti ženkliai skiriasi. Nežinau pavadinimų kilmės istorijos, bet kartais jie atrodo kaip atsitiktiniai ir nelogiški.

Pilkasis karklas arba pilkasis gluosnis (angliškai common sallow) užauga iki 15 metrų aukčio, dažniau atrodo kaip krūmas nei medis. Mėgsta augti pelkėtuose miškuose, pievose, grioviuose.

Lapai yra pailgi, iki 9cm į ilgį ir 3cm į plotį.

Žiedai – žirginiai

Juosvasis karklas (angliškai dark-leaved willow) paplitęs Europoje, Vakarų Sibire. Auga pievose, krūmynuose, pagrioviuose, šlapiuose ir užpelkėjusiuose miškuose. Užauga iki 4m.

Lapai užauga iki 10cm. Lapai pailgi, viršus tamsiai žalias, apačia šviesiai žalia. Žydi balandį, gegužę, žiedai - žirginiai.

Augalo šakomis, lapais, ūgliais maitinasi bebrai, briedžiai.

Ilgalapis karklas arba ilgalapis gluosnis (angliškai basket willow) paplitęs Europoje, Vakarų Azijoje. Užauga iki 6m. Žievė žaliai pilka. Lapai pailgi, užauga iki 25cm į ilgį ir 2cm į plotį. Žydi balandį, žiedai - žirginiai. Šakos naudojamos krepšiams pinti.

Smailialapis karklas arba Smailialapis gluosnis (angliškai Siberian violet-willow) paplitęs Šiaurės ir Rytų Europoje, Sibire, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje. Užauga iki 10m. Jaunos šakos turi tamsiai violetinį atspalvį. Lapai pailgi, užauga iki 15cm į ilgį ir 1.2cm į plotį. Žydi kovą, balandį, žiedai - žirginiai.

Žilvitinis karklas (angliškai Gmelin's willow) paplitęs Šiaurės Europoje, Azijoje. Auga vandens telkinių pakrantėse, pelkėtose pievose. Užauga iki 4m. Lapai pailgi užauga iki 20cm į ilgį ir 5cm į plotį. Žydi balandį, žiedai - žirginiai.

Paprastasis klevas

Paprastasis klevas (angliškai Norway maple) yra paplitęs rytų ir centrinėje Europoje bei vakarų Azijoje. Medis užauga iki 30m aukščio ir 1.5 metrų skersmens.

Mediena naudojama baldų, fanieros, muzikos instrumentų, parketo, kirvakočių gamybai, drožinėjimui.

Manoma, kad garsiausi smuikų meistrai Stradivari ir Guarneri naudojo klevą savo geriausiems instrumentams.

Kaip ir beržų atvejų iš klevų ankstyvą pavasarį leidžiama sula. Mano nuomone, klevų sula yra skanesnė, nes jinai turi nedidelį saldumą. Klevų sirupas yra gaminamas iš Cukrinis klevo sulos, kuris auga Šiaurės Amerikoje.

Lapai

Lapai su 5-7 smailiaviršūnėmis skiautėmis. Užauga iki 18cm tiek į ilgį, tiek į plotį. Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, žvilganti, apatinė šviesiai žalia. Rudenį lapai tampa gelsvos, oranžinės arba rausvos spalvos.

Žiedai

Žydi balandžio mėnesį. Žiedai gelsvai žali, susitelkę į skėtiškus žiedynus.

Vaisiai

Vaisius – dvisėklis sparnavaisis. Nesunokęs – žalias, sunokęs įgauna murzinos geltonos atspalvį. Sparnavaisio ilgis iki 6cm, kampas tarp sparnų ~130 laipsnių. Prinoksta rugsėjo, spalio mėnesį.

Kaip pažinti?

Nei vieno medžio lapai rudenį neatrodo taip gražiai kaip klevo, jie gali būti raudoni, oranžiniai, geltoni. Lapų išskirtinė forma leis pažinti medį šiltojo sezono metu.

Europinis kukmedis

Europinis kukmedis (angliškai common yew) yra įrašytas į raudonąją knygą ir Lietuvoje beveik išnykęs. Medis mėgsta augti ten, kur klimatas charakterizuojamas žiemos metu švelnus, o vasaros ne per karštos. Paplitęs vakarų, centrinėje ir pietų Europoje, šiaurės vakarų Afrikoje, pietvakarių Azijoje. Užauga iki 15 metrų į aukštį, kamieno skersmuo iki 2 metrų. Gali gyventi ~2000 metų.

Kukmedis yra lėtai augantis, tvirtos medienos augalas.

Senais laikais Lietuvoje iš jo buvo gaminami lankai, strėlės, ietys, kardų rankenos, šautuvų buožės, kotai kovos kirviams, buitiniai reikmenys, skulptūros. Dabar iš jo gaminami vaistai gydantys vėžį.

Visos augalo dalys labai nuodingos, nuodai gali pažeisti kepenis, inkstus, sutrikdo kvėpavimą.

Žiedai

Vyriški ir moteriški žiedai pasirodo ant atskirų medžių. Vyriški žiedai ~2 mm, moteriški žiedai ~1,5 mm ilgio.

Vaisiai

Vaisius - kankorėžis, bet ne toks kaip įsivaizduojate. Išorė padengta uogas primenančia sėklamakšte, kuri subrendusi yra raudona, viduje turi tik vieną sėklą.

Paprastasis lazdynas

Paprastasis lazdynas (angliškai common hazel) yra paplitęs Europoje ir vakarų Azijoje. Lazdynas paprastai užauga iki 8m.

Paprastasis lazdynas labai svarbus senos Europos gyventojų mitologijoje. Jis simbolizuoja gyvenimą, meilę, vaisingumą, nemirtingumą. Pagonys ir vėliau krikščionys mirusiems dėdavo į kapą paprastojo lazdyno šakeles.

Lapai

Lapai beveik apskriti, pjūkliškais kraštais, trumpai nusmailėjusiomis viršūnėmis, ryškiai žalia viršutine ir kiek šviesesne apatine puse, užauga iki 12cm į ilgį ir 9cm į plotį.

Žiedai

Lazdynas žydi kovo, balandžio mėnesiais. Žiedai vienalyčiai. Vyriškieji šviesiai geltonos spalvos užauga žirginiuose iki 12cm ilgio. Moteriški ryškiai raudonos spalvos, didžiąja dalimi pasislėpę pumpuruose užauga iki 3mm.

Riešutai

Lazdyno vaisius – riešutas, ovalios formos, kietu sumedėjusiu, tvirtu kevalu užauga iki 3cm į ilgį ir 2cm skersmens. Jie būna po 2–7 kekėse. Riešutai prinoksta rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais. Prinokusių kevalas paruduoja. 1000 riešutų sveria ~2 kg.

Lazdynai pagrinde auginami ne dėl medienos, o dėl riešutų. Riešutai valgomi švieži, pakepinti, naudojami konditerijoje (pyragams, sausainiams), iš jų gaminama chalva.

Kaip pažinti?

Lengviausia pažinti rudenį iš kekių riešutų, kuriomis būna pilnos šakos. Išmokus pažinti iš riešutų, vėliau galima pažinti iš lapų ir kamieno.

Mažalapė liepa

Mažalapė liepa (angliškai small-leaved lime) yra paplitusi Europoje, Kaukaze ir vakarų Azijoje. Mažalapė liepa geriau auga derlingose, drėgnokose priesmėlio ir priemolio dirvose, paupiuose, sodybose, pakelėse, parkuose, miškuose. Medis užauga iki 40m į aukštį ir ~2m skersmens. Paprastai išgyvena ~600 metų. Gerai pakelia didelius šalčius, atsparus dulkėms ir užterštam orui. Liepų mediena minkšta, lengva, balta.

Lapai

Lapai primena širdelės formą, gali užaugti iki 8cm tiek į ilgį, tiek į plotį.

Žiedai

Žydi liepos (pavadinimas!) mėnesį. Paprastai pražysta 20-ais savo gyvenimo metais. Žiedynas su 3-10 žiedų, apie 10 mm skersmens, pusiau skėtiniai. Paprastai vienas suaugęs medis turi apie 60.000 žiedų.

Vaisiai

Vaisius – riešutėlis, iš viršaus neryškiai briaunotas, padengtas minkštu apvalkalu, užauga iki 8mm skersmens.

Aukščiausia liepa Lietuvoje auga Rokiškio rajono savivaldybės Girios miške, jos aukštis 34.5m. Aukščiausia liepa pasaulyje auga „Las Lipowy Obrożyska“ gamtos rezervate, jos aukštis 41.6m.

Seniausia liepa Lietuvoje – Liepa Motinėlė Braziūkų kaime, jos amžius ~ 500 metų. Seniausia liepa pasaulyje Gerichtslinde auga Bavarijoje (Vokietijoje), jinai yra 824 metų amžiaus.

Storiausia liepa pasaulyje auga Lambacherhof kaime (Austrija), jos apimtis 12.81m.

Kaip pažinti?

Lengviausia pažinti iš žiedų ar vaisių. Kai žydi medis taip pat turi unikalų kvapą primenantį medų. O jeigu paliksite automobilį po žydinčia liepą, tai jis pasidengs mažais labai lipniais medaus lašeliais.

Išmokus pažinti medį iš žiedų, vėliau nesunku pažinti ir iš lapų bei kamieno.

Europinis maumedis

Europinis maumedis (angliškai European Larch) natūraliai paplitęs Europos kalnuotose vietovėse ir Lenkijos bei Lietuvos žemumose. Pušų giminaitis, tačiau ne visžalis, o metantis spyglius. Spygliai iki 40mm ilgio ir 1mm pločio, auga kuokšteliuose po 30-40 vienetų.

Maumedis užauga iki 40m į aukštį ir iki 2m skersmens, išgyvena ~600 metų.

Medis labai reiklus šviesai. Nepakenčia užpelkėjusių vietovių, vidutiniškai atsparus užterštam miestų orui, atsparus dideliems šalčiams. Kadangi europinis maumedis turi gerai išvystytą šaknų sistemą – yra atsparus stipriems vėjams.

Mediena labai vertinga – sunki, tvirta ir labai patvari, atspari puvimui vandenyje nors gana šakota. Labai tinkama laivų statyboje, kitoms povandeninėms konstrukcijoms. Iš europinio maumedžio pastatyti laivai tarnauja ilgiau nei iš ąžuolo medienos.

Žiedai

Žydi balandžio, gegužės mėnesį. Paprastai pradeda žydėti 15 gyvenimo metais.

Kankorėžiai

Vaisius – kankorėžiai, iki 6cm į ilgį ir 2cm į plotį, subręsta rugsėjo, spalio mėnesiais. Vidutiniškai kankorėžėlyje yra apie 40-50 žvynelių. 1000 sėklų sveria ~8g.

Gausų derlių vedą kas 5 metus.

Europinis ožekšnis

Europinis ožekšnis (angliškai European spindle) yra paplitęs visoje Europoje. Užauga iki 7 metrų.

Lapai

Lapai eliptiški užaugau iki 8cm į ilgį ir 3cm į plotį. Vasarą lapai tamsiai žali, rudenį pakeičia spalvą į gelsvai žalią, rausvai violetinę ar kažkurį tarpinį variantą.

Žiedai

Žydi vėlyvą pavasarį. Žiedai maži geltonai žali, auga kekėmis po 3-8.

Vaisiai

Kapsuliniai vaisiai sunoksta rudenį. Gali būti nuo raudonos iki violetinės spalvos. Kai vaisius sunoksta apsauginis sluoksnis sprogsta atverdamas oranžines sėklas.

Paprastoji pušis

Paprastoji pušis (angliškai Scots pine) po paprastojo kadagio yra labiausiai paplitęs spygliuotis pasaulyje. Ją galima sutikti visoje Eurazijoje. Lietuvoje pušynai užima daugiau kaip 38.1% visų miškų ploto.

Pušys auga miškuose, pelkėse. Mėgsta šviesias vietas, pakenčia įvairias klimatines sąlygas. Auga įvairiuose dirvožemiuose, tačiau labiausiai mėgsta jaurinius smėlio dirvožemius ir kalvotą reljefą.

Paprastai užauga iki 40m aukščio ir 1.2m skersmens, sulaukia ~400 metų.

Subrendusių medžių kamieno apatinėje dalyje žievė stora, išilgai giliai suaižėjusi, pilkai ruda, liemens viršutinės dalies ir šakų plona, raudonai gelsva, sluoksniuota.

Paprastosios pušys į orą išskiria baktericidinių savybių turinčių fitoncidų, tad oras pušynuose daug švaresnis nei kituose miškuose.

Lietuvoje pušys pradedamos pjauti sulaukę 50 metų. Mediena naudojama statybos pramonėje, gaminamas popierius, baldai. Iš sakų gaminamas terpentinas.

Spygliai mėlynai žali, išsidėstę po 2, išauga iki 8cm į ilgį ir 1.5mm į plotį. Ant šakelių spygliai išsilaiko iki 3 metų.

Žiedai

Žydi gegužę, birželį. Vyriški kankorėžiai susibūrę grupėmis prie jaunų ilgaūglių pagrindo. Moteriški kankorėžiai pilkai rudi, kūgiški, išsidėstę pavieniui.

Kankorėžiai

Pušies vaisius – kankorėžis. Kankorėžiuose sėklos sunoksta po 18 mėnesių.

Kankorėžiai skleidžiasi džiūdami t. y. kai netenka vandens, į metus kankorėžį į stiklinę vandens jis užsidarys. Pabandykite.

„Kiauneliškio dviviršūnė pušis“ yra aukščiausia pušis Lietuvoje ir trečias pagal aukštį Lietuvos medis – 44 metrų aukščio, 66 cm skersmens arba 2,08 m apimties, 10 ktm tūrio šiek tiek pasvirusi ir maždaug 30 metrų aukštyje išsišakojusi į dvi viršūnes pušis, auganti Kiauneliškio gamtiniame rezervate. Manoma, kad medžiui apie 200 metų. Aukščiausia pušis pasaulyje auga Ootsipalu slėnyje (Estija), jos aukštis siekia 46.6m.

Storiausia Lietuvos paprastoji pušis - Rumšiškių miško pušis, 1.60m kamieno skersmens ir 4m apimties. Storiausia pušis pasaulyje auga Škotijoje (Jungtinė karalystė), jos apimtis 5.97m.

Seniausia pušis pasaulyje auga Pieniny nacionaliniame parke (Lenkija), jos amžius 624 metai.

Kaip pažinti?

Lietuvoje neauga daug skirtingų spygliuočių, todėl juos atskirti vienus nuo kitų turėtų būti nesunku. Senesnių medžių žievė turi rudą-oranžinį atspalvį. Šakos paprastai auga į viršų ir kamieno apačioje jų gali visai nebūti. Kankorėžiai mažesni nei eglės. Pušies sėklytės iš kurių sudaryti kankorėžiai yra mėsingesnės, storesnės, labiau sumedėjusios, nei eglės.

Paprastasis skirpstas

Paprastojo skirpsto (angliškai field elm) pagrindinė paplitimo vieta yra vidurio Europa ir Mažoji Azija, bet galima rasti ir Baltijos šalyse.

Medis mėgsta derlingus vidutinio drėgnumo priesmėlius ir priemolius ir nepakenčia rūgštaus dirvožemio.

Paprastai užauga iki 30m į aukštį ir 2 metrų skersmens, gyvena ~300 metų.

Lapai

Lapai ovalūs, beveik rombiški, pjūkliškais kraštais, užauga iki 10cm į ilgį ir 8cm į plotį.

Žiedai

Žydi balandžio, gegužės mėnesį. Žiedai nedideli ir su trumpu ~2 mm ilgio koteliu, kuokštuose, lapinių pumpurų pažastyse.

Vaisiai

Vaisius – sparnavaisis, nedidelis, ovalus, gelsvai rudas. 1000 sparnavaisių sveria ~10 g. Derlių pradeda vesti 10 gyvenimo metais.

Paprastasis skroblas

Paprastasis skroblas (angliškai European hornbeam) paplitęs didžiojoje Europos dalyje ir vakarų Azijoje.

Tai tamsiamėgis augalas. Mėgsta vidutinio derlingumo ir drėgnumo dirvą. Paprastai užauga iki 25m aukščio, kamieno skersmuo ~1m. Gyvena ~150 metų.

Lapai

Lapai ovalūs, šiek tiek pailgi su smailėjančiu galu, pjūkliškais kraštais. Gali užaugti iki 12cm į ilgį ir 5cm į plotį. Rudenį lapai pagelsta, rečiau truputį parausta ir paruduoja.

Žiedai

Žydi gegužės mėnesį. Žiedai kuokeliniai žirginiai, rausvai žali, pasvirę.

Vaisiai

Vaisius – tai mažas suplotas riešutėlis ~9 mm ilgio, pilkai žalsvas, tvirtu, šiek tiek išilgai briaunotu kevalu. 1kg gali būti apie 2400 riešutėlių. Riešutėliai subręsta rugsėjo, spalio mėnesiais.

Žalsvoji musmirė mėgsta augti skroblo šešėlyje.

Paprastasis šermukšnis

Paprastasis šermukšnis (angliškai rowan) paplitęs visoje Europoje, šiaurės Afrikoje, jį taip pat galima rasti Azijoje.

Mėgsta vidutinio drėgnumo, drėgnus, purius, turtingus maisto medžiagų dirvožemius. Atsparus šalčiui ir sausroms.

Paprastai užauga iki 10m aukščio, kamienas ~60cm skersmens. Gyvena ~100 metų.

Lapai

Vienas lapas paprastai sudarytas iš 9-15 mažesnių lapelių. Lapeliai pailgi, pjūkliškais kraštais, smailėjančiomis viršūnėmis. Gali užaugti iki 20cm į ilgį ir 10cm į plotį. Rudenį tampa gelsvais, rausvai oranžiniais.

Žiedai

Žydi birželio, gegužės mėnesiais. Žiedai susitelkę į žiedynų kekes. Vienas žiedas gali užaugti iki 15mm skersmens, baltas.

Vaisiai

Vaisius – raudonos spalvos, ~10mm skersmens obuolėlis. Vaisius turi labai daug vitaminų (C daugiau nei citrina, karotino daugiau nei morka ir t.t.), bet yra (labai) kartus.

Derlių pradeda vesti 10 gyvenimo metais.

Kaip pažinti?

Lengviausiai pažinti iš ryškiai raudonų uogų, kurios kabo gerokai ilgiau nei vaisiai ant kitų medžių, net gi iki vėlyvo rudens. Šermukšnio lapai taip pat yra unikalus, kas padės pažinti šiltuoju metų laiku.

Vakarinė tuja

Vakarinė tuja (angliškai northern white-cedar) nėra medis natūraliai augantis Lietuvoje, kitaip sakant, jos miškuose nerasite. Vis dėl to jinai yra vienas iš populiariausių augalų gyvatvorei siekiant apsiginti nuo dulkių iš gatvės ar įkyrių kaimynų akių. Kitaip nei daugelis kitų gyvatvorei naudojamų augalų tuja yra visžalis, todėl suteikia tokią pačią priedangą visais metų laikais.

Paprastai užauga iki 15m aukščio, kamieno skersmuo iki 1m.

Lapai

Tai ką turi tuja nesinori vadinti nei lapais, nei spygliais. Lapai žvynelių formos, šiek tiek blizgančia tamsiai žalia viršutine ir matine šviesiai žalia apatine puse.

Vaisiai

Vaisius – kankorėžis, užauga iki 1.2cm į ilgį, paprastai sudarytas iš 10 žvynelių.

Paprastasis uosis

Paprastasis uosis (angliškai ash) paplitęs didžiojoje dalyje Europos, mažojoje Azijoje, Kaukaze.

Šviesiamėgis, mėgsta derlingą kalkinę dirvą. Geriausiai auga drėgname, bet vandeniui pralaidžiame šarminiame arba neutraliame dirvožemyje.

Paprastai užauga iki 35m aukščio, kamieno skersmuo ~2m. Gyvena ~300 metų. Atsparus žiemos šalčiams, oro užterštumui bei kenkėjams.

Mediena naudojama baldų, parketo, įrankių, slidžių gamyboje. Malkos taip pat yra labai vertinamos, nes išskiria daug šilumos ir dega šlapios. Uosines malkas tinka deginti židiniuose ir kietojo kuro katiluose, nes neteršia kaminų.

Lapai

Uuosis sužaliuoja tik gegužės mėnesį, vėliau už kitus medžius. Uosio lapai taip pat nukrenta vieni pirmųjų. Panašiai kaip šermukšnio, uosio lapai sudaryti iš 7-13 mažesnių lapelių. Lapeliai pailgi, savo forma primena plunksną, užauga iki 12cm į ilgį ir 3cm į plotį.

Žiedai

Žydi balandį, gegužę. Žiedai smulkūs, be vainiklapių susitelkę į kuokštus arba šluoteles, apdulkinami vėjo.

Vaisiai

Vaisius – sparnavaisis, šviesai rudas.

Yggdrasil – pasaulio medis skandinavų mitologijoje yra milžiniškas uosis.

Aukščiausias uosis Lietuvoje auga Buktos miške. Jo amžius 115 metų, kamieno skersmuo 67 cm, aukštis 36 m. Aukščiausias uosis pasaulyje auga Kelheim miške (Bavarija, Vokietija), jo aukštis 506m, amžius 181 metai.

Storiausias uosis pasaulyje auga Sao Bartolomeu dos Galegos kaime (Portugalija), jo apimtis 13m, amžius 868 metai.

Seniausias uosis pasaulyje auga Trommestad fermoje (Norvegija), jo amžius 1006 metai.

Kaip pažinti?

Uosį galima pažinti iš unikalių lapų, o dėmesį į medį galima atkreipti iš gausių vaisių, kurie dar nenukrito.

Paprastoji vinkšna

Paprastoji vinkšna (angliškai European white elm) paplitęs didžiojoje dalyje Europos, Kaukaze. Lietuvoje sutinkama retai. Užauga iki 35m aukščio, kamieno skersmuo ~2m.

Vinkšna yra vienas iš nedaugelio medžių, kuris gali išgyventi net 100 potvynio dienų.

Lapai

Lapai pailgi, elipsiški, nesimetrišku pagrindu, nusmailėjusia viršūne, pjūkliškais kraštais. Lapai užauga iki 10cm į ilgį ir 7cm į plotį.