Žmonės niekada nesutiks mėlynų ateivių
Jeigu žiūrėtumėte filmus, serialus ar skaitytumėte komiksus pamatytumėte, kad jie pilni mėlynų ateivių. Žymiausi turbūt būtų Na'vi iš Avataro, bet galbūt jūs žinote kokius nors kitus: Zotoh Zhaan (Farscape), Thrawn, Aayla Secura (Star wars), Andorians (Star trek), Yondu Udonta (Guardians of the Galaxy). Aš greičiausiai nepaminėjau jūsų mėgstamo personažo, todėl parašykite jį komentare.
Mano žiniomis žmonės dar nėra sutikę ateivių ir kaip suprantate iš pavadinimo, jie niekada nesutiks mėlynos spalvos ateivių. Kodėl? Pakalbėkime apie tai.
Kas yra spalva?
Spalva yra vizualinis suvokimas, pagrįstas elektromagnetiniu spektru. Elektromagnetinei spinduliuotei būdingas jos bangos ilgis (arba dažnis) ir intensyvumas. Matoma šviesa vadinama spinduliuotė, kurios ilgis patenka tarp 390 nm ir 700 nm. Raudona 625–740 nm, oranžinė 590–625 nm, geltona 565–590 nm, žalia 500–565 nm, žydra 485–500 nm, mėlyna 440–485 nm, violetinė 380–440 nm. Matoma šviesa yra tai ką mato žmonės, kiti gyvūnai, pavyzdžiui, bitės mato šiek tiek kitokį spektrą.
Spalva nėra įgimta materijos savybė. Objekto spalva priklauso nuo to, kaip jis sugeria ir išsklaido šviesą. Dauguma objektų tam tikru mastu išsklaido šviesą ir neatspindi bei nepraleidžia šviesos taip, kaip stiklai ar veidrodžiai. Skaidrus objektas leidžia beveik visai šviesai praeiti, todėl skaidrūs objektai suvokiami kaip bespalviai. Ir atvirkščiai, nepermatomas objektas neleidžia šviesai prasiskverbti, o sugeria arba atspindi gaunamą šviesą. Tuo tarpu permatomi objektai leidžia šviesai prasiskverbti, tačiau permatomi objektai matomi spalvoti, nes jie išsklaido arba sugeria tam tikrus šviesos bangos ilgius per vidinę sklaidą.
Paprastai kalbant, pieštukas yra raudonas, nes atspindi raudoną spalvą, kompiuterio pelė yra mėlyna, nes atspindi mėlyną spalvą, kompiuteris yra juodas, nes sugeria visas spalvas, o palangė yra balta, nes atspindi visas spalvas.
Galbūt mokykloje teko girdėti apie Niutono prizmę? 1665 metais Niutonas neturėdamas ką veikti, vieną saulėtą dieną užtraukė tamsias užuolaidas savo kambaryje ir pradūrė nedideles skylutes. Pro skylutes patekusią šviesą jis nukreipė į stiklinę prizmę ir gavo vaivorykštę. Niutonas pirmasis parodė, kad baltą spalvą sudaro visos spalvos. Jis taip pat tikėjo, kad visas spalvas nukreipus į prizmę gautų baltą šviesą.
Akys
Jeigu galvojate apie karikatūrinę lietuvaitę, tai įsivaizduojate ją geltonais plaukais ir mėlynomis akimis (Mėlynos akys, ne plaukai, Andriau). Vis dėl to mėlynos spalvos akių techniškai nėra.
Spalvota akies dalis, vadinama rainele. Rainelė - tai struktūra, kurioje yra raumenų ir kitų rūšių ląstelės. Rainelė sudaryta iš dviejų sluoksnių. Galinis sluoksnis (vadinamas pigmento epiteliu) turi rudą pigmentą. Priekinis rainelės sluoksnis (vadinamas stroma) yra atsakingas už melanino gamybą akyje (Melaninas taip atsakingas už odos ir plaukų spalvą). Iš principo melaninas yra rudas, tačiau priklausomai nuo jo kiekio ir kokybės akys gali atrodyti: tamsiai rudos, šviesiai rudos, žalios ar mėlynos. Ypatingai retais atvejais, kai akyse visai nėra melanino, jos atrodo raudonos/rožinės spalvos t. y. mes matome kraujagysles akyse.
Jeigu melaninas yra rudas, tai kodėl akys mėlynos? Kai akys turi daug melanino, tankus sluoksnis atspindi rudą spalvą ir mes matome rudas akis. Kai melanino yra mažiau, šviesa pradeda šokinėti tarp plyšių ir susidaro mėlynų akių iliuzija.
Tik gimę kūdikiai dažniausiai iki pusės metų amžiaus turi mėlynas akis. Tai susiję su melanino gamyba, kuri dažniausiai prasideda kūdikiui sulaukus pusės metų.
Mokslininkai mano, kad mėlynos akys atsirado maždaug prieš 6000 – 10.000 metų įvykus atsitiktinei mutacijai. Visi žmonės turintys mėlynas akis, galimai turi vieną protėvį.
Gamta
Mėlyna spalva yra viena iš rečiausių gamtoje. Kaip ir akių atveju dažniausiai mėlyna spalva nėra gaunama mėlyno pigmento pagalba, bet kitomis variacijomis.
Kodėl dangus mėlynas? Kai saulės šviesa praeina per atmosferą, deguonies ir azoto molekulės plačiau išsklaido mėlynos bangos ilgius, o į akis patenka daugiau mėlynos spalvos. Šis efektas vadinamas Rayleigh sklaida, lordo Rayleigh garbei. Beje, jūra, vandenynas atrodo mėlynas dėl tos pačios priežasties.
Beveik visi medžių ar augalų lapai yra žalios spalvos, todėl kad chlorofilas yra žalias t. y. atspindi žalią spalvą ir sugeria mėlyna. Mėlynos spalvos bangos yra trumpiausios, todėl perneša didžiausią kiekį energijos. Augalui atsisakyti to būtų per didelė prabanga.
Išimtis, kuri tik patvirtina taisyklę, būtų Malaizijos atogrąžų augalas Begonia pavonina. Šis augalas gyvena atogrąžų miško žemiausiame sluoksnyje, kurį pasiekia labai nedaug saulės spindulių, todėl jis turi maksimizuoti gaunamą naudą. Begonia pavonina lapai yra padengti šviesos spąstais. Tai yra chlorofilo nanostruktūros, kurios atrodo kaip maži bokšteliai ir veikia kaip daugiasluoksniai kristalai. Tai sukuria žavingą efektą: tvarkinga struktūra atspindi mėlyną šviesą, todėl lapai atrodo vaivorykštės mėlynos spalvos. Tačiau šie specialūs tilakoidai kur kas geriau sugeria žalią šviesą, kuri prasiskverbia pro aukščiau esančią medžių lają. Gamta visuomet optimizuojasi, kad geriau išgyventų.
Jeigu paklausčiau kokia populiariausia žiedų spalva, jūs greičiausiai pasakytumėte – geltona, nes tai yra ryški, lengvai pastebima spalva. Vis dėl to, botanikai mano, kad populiariausia žiedų spalva yra žalia, kadangi, jinai susilieja su lapais, mes tiesiog nepastebime. Kalbant apie mėlyną spalvą, augalų, kurių žiedai yra mėlynos spalvos, yra mažiau nei 10%. Tik viena spalva yra dar retesnė – juoda.
Gėlėse mėlyna spalva gaunama iš molekulių, kurios sugeria raudoną matomo spektro dalį. Šie pigmentai vadinami antocianinais. Iš graikų kalbos anthos = "gėlė" ir kyanous = "tamsiai mėlyna".
Antocianinai yra vandenyje tirpių pigmentų klasė, kuri, priklausomai nuo pH (rūgštingumo/šarmingumo), gali atrodyti raudona, violetinė arba mėlyna. Toks elgesys reiškia, kad gėlės su tuo pačiu antocianinu gali būti skirtingų spalvų, priklausomai nuo dirvožemio pH. Taip yra todėl, kad mėlyna spalva dažnai atsiranda dėl metalų jonų sąveikos su antocianinais žiedlapiuose, sudarydami cheminius kompleksus, kurie keičia pigmento spalvą. Pavyzdžiui, rugiagėlių mėlyna (Centaurea cyanus) gaunama iš antocianino, vadinamo protocianinu, kuris kartu su kitu junginiu (flavonu) sudaro pigmentacijos kompleksą, sudarytą iš šešių protocianino molekulių, šešių flavono molekulių, geležies, magnio ir dviejų kalcio jonų.
Dirvožemio pH gali turėti įtakos augalų metalų jonų absorbavimui, todėl žiedlapių spalva gali priklausyti nuo pH, o kai kurios rūšys netgi gali turėti įvairių spalvų tame pačiame augale. Pavyzdžiui, bazinėje dirvoje hortenzijos atrodo rožinės arba raudonos (pH didesnis nei 7), bet mėlynos, kai pH žemesnis (žemiau 7), nes augalas gali sugerti daugiau aliuminio jonų iš dirvožemio.
Kitas pavyzdys yra mėlynoji balnapupė (Clitoria ternatea), kuri savo spalvą įgauna iš antocianino delfinidino (kuris taip pat suteikia spalvą mėlynėms). Mėlyna šios gėlės spalva pasikeičia į violetinę esant šiek tiek rūgščioms sąlygoms ir tampa karštai rausva, kai rūgštingumas didėja. Dėl šios priežasties iš džiovintų mėlynosios balnapupės žiedų gaminamos spalvingos arbatos, kurios gali pakeisti spalvą, pavyzdžiui, pridedant citrinos griežinėlį.
Jeigu augalų turinčių mėlyną spalvą sąlyginai daug, tai gyvūnų pasaulyje tai yra daugiau išimtis nei taisyklė.
Žinomiausias mėlynas drugelis yra Morpho menelaus. Žiūrint po mikroskopu drugelio sparnai padengti mažais, tvarkingais žvyneliais, kurie atspindi šviesą ir drugeliui plasnojant sparnais sukuria besikeičiančio mėlyno atspalvio iliuziją. Panašų principą naudoja ir Vakarinė parotija. Patinėlių krūtinė padengta mažomis V formos plunksnomis, kurios sukuria hipnotizuojantį šviesų šou priklausomai nuo to iš kurio kampo žiūrima. Žiūrint iš priekio krūtinė atrodo geltonai oranžinė, žiūrint iš šono žaliai mėlyna.
Strazdo klajoklio kiaušiniai yra mėlynos spalvos. Spalva gaunama iš tulžies pigmento, vadinamo biliverdinu, molekulės, kuri gali suteikti spalvas nuo žalios iki mėlynos. Patelių organizme yra daug biliverdino, kuris formuojasi kiaušinio lukšte ir suteikia jam tipišką mėlyną spalvą. Mėlynumo intensyvumas yra tiesiogiai proporcingas patelės sveikatai, todėl patinai yra labiau linkę rūpintis jaunikliais, išsiritusiais iš mėlyniausių kiaušinių.
Mėlynieji kėkštai iš tiesų nėra mėlyni. Paukščiai gamina melaniną (tas pats, kur kalbėjome apie akis). Kėkšto sparnuose yra mažytės kišenės iš oro ir keratino (to paties baltymo, kuris sudaro mūsų plaukus ir nagus). Kai šviesa patenka į šias vietas, visos spalvos yra sugeriamos, išskyrus mėlyną.
Mėlynieji banginiai atrodo mėlyni po vandenių, bet kai išnyra į paviršių, jie iš tiesų yra pilki.
Gamtoje yra labai nedaug gyvūnų, kurie iš tiesų gamina mėlyną pigmentą pavyzdys galėtų būti labai retas drugelis obrina olivewing arba labai nuodinga varlė mėlynoji medlaipė.
Mėgstamiausia spalva
Anksčiausia išlikusi apklausa siekiant nustatyti mėgstamiausią žmonių spalvą datuojama 1800-taisiais. Nuo to laiko buvo atlikta daugybė apklausų, tyrimų ir visuomet dominavo viena spalva nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar šalies – mėlyna (išskyrus Japoniją, kur mėgstamiausia yra balta). Nors yra ženklus žmonių skaičius mėgstančių raudoną ar žalią, jeigu apklausite kambarį, auditoriją žmonių tikėtina, kad 60-80% pasirinks mėlyną spalvą.
Mėgstamiausia spalva susiformuoja kažkada vaikystėje priklausomai nuo patirties, aplinkos. Žydras dangus reiškia gerą dieną, mėlyna jūra, vandenynas reiškia gerą vandenį, priklausomai nuo to kur gyvenate, tai gali būti dalykai, kuriuos matote dažnai.
Mėgstamiausia spalva gali keistis dėl gyvenimo patirties, amžiaus ar sezono. Pavyzdžiui paaugliai renkasi tamsesnius atspalvius, rudenį mėgstamiausių spalvų sąraše atsiranda šiltesnės spalvos (tamsiai raudona, oranžinė).
Kinas
Jeigu pažiūrėtumėte senus filmus, tai pamatytumėte įvairias spalvų gamas, tačiau jeigu pažiūrėtumėte modernius filmus, jūs pamatytumėte, kad dominuoja mėlyna spalva. Kodėl?
Seniau kiekvieną filmo kadrą reikėjo spalvoti rankomis ir tam net gi buvo speciali profesija – spalvotojas. Dabar atsidaro modernūs įrankiai, kurie leidžia keliais mygtukų paspaudimais pritaikyti tą pačią spalvų paletę visam filmui. Filmai yra filmuojami skirtingose vietose, skirtingu apšvietimu (ir kartais skirtingomis kameromis), kas sumoje gaunasi didelis kratinys. Ką daugelis kadrų turi bendro? Juose yra aktoriai. Žmonių odos spalva dažniausiai yra oranžinio atspalvio. Negalvokite apie apelsino oranžinę, galvokite apie šviesius atspalvius. Priešinga spalva oranžinei yra mėlyna (Spalvų teorija yra atskira tema). Priešingos spalvos leidžia vienai kitai išsiskirti būti ryškesnėmis. Pritaikius oranžinės-mėlynos spalvų paletę filmui, tu žinai, kad visi kadrai atrodys gerai (ar bent jau vidutiniškai) ir nereikia eiti tikrini kiekvieno kadro individualiai. Dirbant su kitokia spalvų palete pridedama papildomo darbo, bet filmai tikrai išsiskiria iš minios pavyzdžiui Wes Anderson bet kuris filmas atrodo kaip meno šedevras vien dėl spalvų gamos.
Įžangoje minėjau, kad Na'vi yra mėlyni. Kodėl? Režisierius James Cameron yra profesionalus nardytojas praleidęs daug laiko vandenynuose. Jis yra vienas iš nedaugelio žmonių apsilankęs giliausioje vietoje Žemėje - Marianų lovyje. Turbūt nieko nestebins, jog jo mėgstamiausia spalva yra mėlyna. Na'vi reprezentuoja meilę gamtai ir James Cameron ta meilė yra mėlyna.
Jeigu perskaitėte paskutines dvi pastraipas, jūsų taip pat neturėtų stebinti, kad ir kituose James Cameron filmuose dominuoja mėlyna spalva. Jūs turbūt niekada anksčiau apie tai nesusimąstėte, bet jeigu teks žiūrėti vieną iš jo filmų, atkreipkite dėmesį.
Pabaigoje, turiu prisipažinti, kad mėlyna spalva yra gerokai keistesnė, nuostabesnė, įdomesnė, nei aš galvojau, kai pradėjau rašyti šitą tekstą. Aš nepaliečiau labai daug aspektų – mineralų, dažų, mėlynos spalvos įvairiuose istorijos perioduose. Jeigu tą padaryčiau, tekstas turbūt būtų 2-3 kartus ilgesnis.
Atsakant į klausimą. Didžioji dalis mėlynos spalvos, kurią mes matome gamtoje yra iliuzija, o ne tikra mėlyna spalva. Jeigu mėlynas paukštis pamestų plunksną, jinai būtų ne mėlyna, o pilka ir jūs greičiausiai nepažintumėte.
Jeigu laikysimės prielaidos, kad principai, taisyklės, kurios galioja Žemėje yra universalios visatai, tai mėlyna spalva bus labai reta ir todėl labai maža tikimybė sutikti mėlynus ateivius. Nėra priežasčių, kodėl mes turėtume nesilaikyti tokių prielaidų. Visiems organizmams reikia energijos, o trumpiausios bangos (t. y. mėlyna spalva) perneša didžiausią energijos kiekį. Taip, ateiviai gali būti padengti pulksnomis ar žvyneliais, bet tokiu atveju spalva priklauso nuo šviesos t. y. mėlynos spalvos iliuzija nebūtinai visuomet pavyks.
Nuorodos
Your Blue Eyes Aren’t Really Blue
Nature curiosity: Why is blue so rare in the animal kingdom?
Why your favourite colour is probably blue
Why Every Movie Looks Sort of Orange and Blue
Why Is James Cameron So Obsessed With The Color Blue?
Nuotraukos
6. Hydrangea
7. Butterfly Pea Double Flower
.JPG){kind=link}
8. American Robin Nest with Eggs
10. Avatar
11. Hydrangeas flowers, Simone Dalmeri nuotrauka