Metų planas

Leiskit paklausti: gyvenimas valdo jus ar jūs valdote gyvenimą? Visai nesenai pagalvojau, kad gyvenimas valdo mane, kaip vėjas vaikantis pūkelį. Norėdamas pakinkyti vėją savo naudai pradėjau galvoti apie metų planą. Daugelio iš jūsų reakcija turbūt bus: KĄ?! Jeigu skaitote savipagalbos knygas, esu nustebęs, kad neturite metų plano. Jeigu nekenčiate savipagalbos knygų, norėčiau paprašyti vis tiek perskaityti šį tekstą. Jeigu esate skaitę mano ankstesnius tekstus, neliksite nusivylę.

Įžanga nebuvo labai motyvuojanti, taigi, pereikime prie labiau motyvuojančios dalies. Paskutinius keletą savaitgalių praleidau ne namie ir tuomet man kilo klausimas: kodėl? Ką aš darau? Jeigu jums dvidešimt jūs galvojate, kad taip ir turi būti: tūsas, tūsas, tūsas. Bet jeigu jums šiek tiek daugiau metų, jūs suprantate, jog egzistuoja gyvenimas ir už tūso. Taip, pakartosiu dar kartą: egzistuoja gyvenimas ir už tūso.

Aš pasakiau draugui, kad atvarysiu pas jį ir tuomet pagalvojau: kodėl aš sutikau? Aš savo namie praleidžiu mažiau laiko nei kitur. Jeigu jūs esate intravertas, jūs turėtumėte suprasti mane. Man reikia laiko pasikrauti, kaip išmaniajam - pabūti šiek tiek ant laido. Tuomet prisiminiau kartą girdėtą idėją apie metų planą ir tai man pasirodė labai šauni idėja.

Taigi, pabandykime sukurti metų planą. Pradėkime nuo atostogų. Kai buvau jaunesnis galvojau, kad yra nesąmonė planuoti atostogas prieš metus laiko. Tu nežinai ką valgysi rytoj, tai ką čia kalbėti apie atostogas. Tačiau jeigu nori įsigyti bilietus į F-1 lenktynes juos reikia pirkti prieš metus. Jeigu norite nuvykti į kokią nors rimtesnę konferenciją ar koncertą greičiausiai bilietus pirksite prieš pusmetį, nes tuomet bus geriausios kainos, o likus mėnesiui iki renginio greičiausiai bilietų iš viso nebus.

Aišku, jeigu planuojate atostogas prieš metus, nebūtina nuspręsti iš karto, jog vyksite į Italiją. Galite pasidėlioti mintyse keletą vietų kur norėtumėte nuvykti ir tuomet laukti geriausios kainos. Jeigu geriausios kainos bus į Turkiją, galite važiuoti ten.

Susidėliojote atostogas? Gerai tuomet reikia pasižymėti kitus svarbus įvykius. Neturiu gerų pavyzdžių, bet jeigu jums teks organizuoti gimtadienį, greičiausiai tam reikės skirti šiek tiek laiko likus porai savaičių iki datos. Pasižymėkite abi datas kalendoriuje.

Jeigu gimtadienio neorganizuojate, o tik dalyvaujate, tuomet pasižymėkite gimtadienį ir sekančią dieną po jo. Kodėl? Po gero gimtadienio greičiausiai būsite neproduktyvus, todėl iš karto pasižymite, jog nekelsite sau nerealių tikslų tą dieną.

Susidėliojus svarbiausius įvykius, jums vis tiek turėtų likti pakankamai daug laisvų šeštadienių ir sekmadienių (nebent jūs dirbate slenkančiu grafiku arba esate laisvai samdomas). Bendrais bruožais susidėliokite kam skirsite tas dienas. Aš pavyzdžiui nusprendžiau šeštadienius skirti draugams. Tai reiškia, kad visi „tūsai“ turėtų vykti būtent šią dieną. Nemanau, jog daugelis žmonių prieštarautų tokiam pasirinkimui. Jeigu draugai man paskambins ir sakys: davai darome ką nors savaitgalį, aš jiems galėsiu pasakyti: žinoma, kuri valanda šeštadienį tau geriausiai tinka?

Sekmadienius aš nusprendžiau paskirti sau. „Sau“ gali reikšti daug įvairių dalykų. Tai gali reikšti, jog reikia nusivalyti dulkes. Tokie tekstai kaip šis irgi nepasirašo patys, jiems reikia laiko. Ir nuoširdžiai sakant norėčiau rašyti gerokai ilgesnius tekstus nei šis. Tuo pačiu laikas sau reiškia, jog tai ne tūsai ar laikas su draugais, tam skirti šeštadieniai.

O kas jeigu draugai norės susitikti sekmadienį, o ne šeštadienį? Visų pirma šio plano tikslas jums padėti suvaldyti gyvenimą ir pasiekti maksimalius įmanomus tikslus. Antra, šitas planas nėra įkaltas į akmenį. Tai reiškia, jog jūs galite sakyti, jog šį vieną kartą padarysiu išimtį ir šeštadienį skirsiu sau, o sekmadienį – draugams. Jeigu reikia, kartais galite ir abi dienas skirti draugams. Bet tai turėtų būti tik išimtys patvirtinančios taisyklę, o ne kitaip. Jeigu kiekvieną kartą keisite savo planą, tai kokia prasmė jį apskritai sudaryti?

Sudėliojome savaitgalius, dabar pakalbėkime apie darbo dienas. Aš nekartą verkiau, kad darbo dienomis nelieka laiko sau. Bet tai nėra visiškai tiesa. Net ir darbo dienomis galite rasti pusvalandį ar valandą laiko sau. Vienintelis klausimas: ką veiksite? Jeigu neturėsite tikslo, greičiausiai žiūrėsite kokį nors serialą ar laidą. Jeigu turėsite tikslą, tuomet galbūt prisėsite prie savo tikslo.

Jeigu girdėjote bet kokį mokytoją, net nebūtinai iš saviugdos kategorijos, greičiausiai girdėjote, jog tikslai turi būti SMART – konkretūs, išmatuojami, pasiekiami/realistiški, aktualūs ir turėti pabaigos datą. Mes pasielgsime priešingai. Nematuosime ir nepaskirsime pabaigos datos. Kodėl mes nematuojame ir neturime pabaigos datos? Jūs gaunate pakankamai streso darbe, jums nereikia papildomo streso. Tarkim, jūs įsikėlėte tikslą kažką pasiekti po pusės metų. Kas jeigu tai pasiekti dirbant vieną valandą po darbo yra nerealu? Ar tuomet bandysite dirbti dvi? Bet iš kur jūs paimsite antrą valandą? O gal mesite, kai suprasite, jog jūsų tikslas yra nerealistiškas? Mes nekuriame tikslų, mes čia labiau kuriame įgūdžius. Liaudies lietuvių patarlė sako: lašas po lašo ir akmenį pratašo. Toks yra mūsų tikslas: maži žingsneliai, rezultatas bus kada nors. Nesvarbu kada, svarbu, kad bus.

Į todo sąrašą susirašykite ką norite pasiekti. Išmokti kalbą, piešti, rašyti… Reikia suprasti, kad viską darysime po darbo, taigi, noras žaisti futbolą gali netikti, nes tam reikia daugiau žaidėjų nei jūs vienas, tačiau vietoj to galite įrašyti spardyti kamuolį. Spardyti kamuolį gali ir vienas žmogus.

Kai grįžtate namo imkite iš todo sąrašo pirmą (o tai turėtų būti pats svarbiausias dalykas) ir darykite jį valandą laiko. Ir taip kiekvieną darbo dieną, kol jis bus padarytas. Priklausomai nuo koks tai dalykas, tai gali užtrukti du vakarus, kaip pavyzdžiui šito teksto parašymas. Tai gali užtrukti mėnesį ar pusmetį. Viskas gerai, svarbiausia, kad mažais žingsneliais judate pirmyn.

Idealiu atveju jūs taip darytumėte kiekvieną darbo dieną. Realybėje taip nebus. Bus dienos, kai tiesiog nuovargis bus per didelis, kad norėtumėte ką nors daryti. Tai vadinasi būti žmogumi. Viskas gerai, atsipalaiduokite šiandien, pratęsite rytoj. Negalvokite, kad reikia atsigriebti, tai ne lenktynės. Finišą pasieksite tuomet, kai pasieksite, nėra kur skubėti.

Jeigu kiekvieną darbo dieną grįžtate per daug pavargęs, tuomet pagalvokite ką galima pakeisti jūsų gyvenime. Galbūt reikia nueiti miegoti anksčiau ir miegoti ilgiau? Gal reikia pakeisti mitybą, kad turėtumėte daugiau energijos? Galbūt reiktų nueiti pas gydytojus ir pasitikrinti sveikatą? Grįžti pilnam nuovargio kiekvieną dieną iš dienos nėra normali žmogaus būsena. Jeigu niekas kitas nepadeda, tuomet keiskite darbą.

Jūsų tikslai gali būti dviejų tipų. Vieni iš jų patys motyvuoja iš savęs, norint atlikti kitus reikia išorinės motyvacijos. Pavyzdžiui mano atveju rašymas motyvuoja mane. Jeigu man nieko neskauda, nesvarbu kaip esu pavargęs, jeigu pradedu rašyti, aš atsigaunu. Rašymas suteikia man energijos. Aš tikiu, kad kiekvienas žmogus turi po tokį pomėgį, kuris gali jį uždegti. Te reikia jį surasti.

Kita vertus, jeigu kalbame apie programavimą python, tai man reikia kažkaip užsimotyvuoti ir prisiversti. Kodėl? Todėl, kad aš esu naujokas, man reikia daug išmokti, taip sakant įveikti kelis iššūkius. Pasitaiko tokių situacijų, kur aš nesuprantu koks turėtų būti teisingas sprendimas. Savaime suprantama, tokie dalykai demotyvuoja.

Kai turite dviejų tipų tikslus, darbo dienomis rinkitės pirmojo tipo – tuos, kurie motyvuoja iš savęs. Per dieną jūs jau ir taip daug energijos iššvaistėte, todėl jeigu dar eikvosite energiją prisivertimui ką nors daryti, tiesiog perdegsite. Tikslus, kuriems reikia išorinės motyvacijos pasilikite savaitgaliui, tuomet atsikėlę iš ryto turėsite energijos, kurią galėsite deginti savęs motyvavimui.

Jeigu turite valandą laiko po darbo dienos, penkiolika minučių skirkite laiko švaistymui: patikrinkite facebook, pažiūrėkite video, o likusias keturiasdešimt penkias minutes skirkite darbui. Jeigu turite dvi valandas, tai laiko švaistymui skirkite iki pusvalandžio, o likusį laiką darbui. Daryti kažką turėtų būti ritualas ir tas įvadinis laikas taps jūsų smegenų pasiruošimu darbui.

Taigi, kaip ir turime metų planą.

Vienas svarbus dalykas, kurį reikia suprasti, jog kartais užpuola ligos, tokių atvejų nesuplanuosi ir nenumatysi. Pasitaiko. Kai sergi jokio plano neseksi. Pasveikite pilnai ir tuomet vėl išsitraukite planą.

Jeigu turite žmoną (ar vyrą), jūsų planas neturėtų prieštarauti jos (arba jo) planui, nes skyrybos… Jeigu jūs turite planą, o jūsų antra pusė neturi irgi nieko gero neišeis… Jeigu turite vaikų, tai rasti asmeninio laiko yra gerokai sunkiau, nei paprastiems mirtingiesiems, bet įmanoma, tiesiog į viską reikia žiūrėti šiek tiek kūrybiškiau…

Photo by Curtis MacNewton on Unsplash

Brukštelk žinutę