Niekas nėra svarbu
Manęs mokytoja paklausė ar paskaityčiau pranešimą problematiškiems vaikams. Aš pradėjau galvoti, ką aš jiems galėčiau pasakyti. Kuo ilgiau galvojau tuo labiau linkau prie išvados: niekas nėra svaru. Aišku, aš to negaliu pasakyti mokiniams, bet…
Aš mokyklą baigiau ne vakar, todėl mano nuomonė yra su šiokiu tokiu atstumu, taip sakant, nuėjusi distanciją. Tai nereiškia, kad aš užmiršau mokyklą, tačiau mano prisiminimuose jinai neužima reikšmingo vaidmens. Apskritai, jūs žinote žmonių, kurie sako: blyn kaip gerai antroje klasėje pavariau, leisk papasakosiu… ? Tie žmonės vadinami trečiokais.
Aš nesuprantu žmonių, kurie sako, kad mokykla buvo geriausi jų gyvenimo metai… Kita vertus, jeigu bendrauji su vaikais, galbūt reikia jiems meluoti, kai jie skundžiasi, kad mokykla yra blogis…
Grįžkime, prie to, kad niekas nėra svarbu. Kai aš pirmą kartą iš biologijos gavau keturis (dešimtbalėje sistemoje) – verkiau. Norite, atspėti kokią gyvenimo dalį užima biologija mano gyvenime? Nu kaip… Barankos skylę.
Mano lietuvių kalbos trimestro pažymys buvo šeši arba septyni, bet tai yra nesvarbu, nes aš neišlaikiau valstybinio egzamino. Stojant į universitetą (kai aš stojau) svarbu buvo tik egzaminų rezultatai. Tiesa, net ir tokiu atveju aš įstojau į universitetą. Kiek mano lietuvių kalbos pamokos įtakojo, tai kad aš rašau penkiolika metų? Na... jūs dabar žinote kodėl mano tekstuose yra daug gramatinių klaidų, bet jeigu jus tos klaidos būtų erzinusios, jūs neskaitytumėte šito teksto.
Iš mokyklos moksleivis turi atsinešti tik du dalykus: norą siekti ko nors daugiau ir galimybes siekti ko nors daugiau.
Būkim sąžiningi, noras siekti ko nors daugiau dažniausiai neateina iš mokyklos. Numeriu vienas sąraše yra draugai, toliau tėvai, internetas, televizija ir tik pačiame sąrašo gale yra mokykla. Viena iš priežasčių, kodėl aš stojau į informatiką, todėl kad mano klasiokas irgi stojo į informatiką.
Tėvai, kurie turi diplomus dažniausiai nori, kad ir jų vaikai turėtų diplomus. Ta pati taisyklė galioja ir atvirkščiai, tėvai, kurie neturi diplomų, nekelia tokių lūkesčių savo vaikams.
Daugelis mokytojų turbūt įsižeis, bet, realybė yra tokia, kad internetas vaikų apsisprendimui turi daugiau įtakos, nei mokykla.
Antroji dalis yra galimybės siekti ko nors daugiau. Ir iš karto reikia suprati, jog universitetas nėra vienintelė galimybė. Bet, jeigu norite siekti universiteto, tai tuomet reikia gerų egzaminų pažymių ir galbūt ko nors papildomo (piešinio dailės mokyklai?).
Jeigu jūs tikite, jog mokslai yra kaupiamieji, kaip namo plytos turi būti dedami viena ant kitos, tai turite studijuoti gerai visus dvylika metų. Jeigu jūs tikite, kad per pusmetį galima išmokti viską, kad išlaikyti egzaminus pakankamai, tuomet jums reikia mokytis tik vieną pusmetį, o likusius vienuolika su puse metų, galite volioti durnių siekdami tik pakankamų rezultatų, kad jūsų nepaliktų antrus metus. Atvirai kalbant, mokykloje nesutikau nei vieno vaiko, kuris būtų paliktas antrus metus, bet tai buvo didžiausia baimė. Tuo pačiu sklandė legenda, kad vaiką, kuris gerai lankė tikybos pamokas trečioje klasėje iš karto perkėlė į penktą klasę. Mes visi to norėjom. Rimtai, mokyklos nemėgsta visi, net ir geri mokiniai… Na gal ne visi… Nebūkim kategoriški.
Aš nesakau, kad mokykloje nebuvo gerų momentų, bet daugelis jų yra nesvarbūs. Jie niekaip neįtakoja jūsų gyvenimo. Jūs aišku, galite pasakyti: bet anglų kalba… Šūdas yra mokyklinė anglų kalba. Būrys lietuvių kalba tarpusavyje. Norite geros anglų kalbos kalbėkite su užsieniečiais. Jeigu atvirai, aš daugiau anglų kalbos išmokau iš žaidimų (anglų kalba multikų mano laikais nebuvo), nei anglų kalbos pamokose.
Bet grįžkime prie galimybės eiti toliau, universitetas nėra vienintelis kelias. Jeigu galite pradėti verslą, darykite tai. Jeigu galite išvažiuoti į užsienį, darykite tai. Tiesa, tiek vienam, tiek kitam dalykui greičiausiai reikės pinigų. O pinigai atsiranda iš turtingų tėvų. Mokykla jums neduos pinigų. Mokykla neduos net teleloto bilieto.
Nepadaryti namų darbai yra nesvarbu, pabėgimas iš pamokos dažniausiai yra nesvarbu. Aš nemėgdavau kūno kultūros, vietoj jos eidavome pietauti pas klasioką į namus.
Tai kas yra svarbu? Jeigu rūkote, tai gali būti svarbu ateityje. Visų pirma cigaretės yra brangios ir, jeigu paskaičiuotumėte kiek išleidžiate per gyvenimą cigaretėms, tai vieni turbūt galėtų nusipirkti naują automobilį, kiti ir visą namą… Pinigai, kuriuos iššvaistote, neabejotinai įtakoja jūsų gyvenimą. Antra, plaučių vėžys siunčia jums linkėjimus iš ateities. Jeigu jau pradėjom apie cigaretes, aš turėjau klasioką, kuris pradėjo rūkyti pirmoje klasėje ir metė antroje… Jeigu pasižiūriu į senas nespalvotas nuotraukas, tai matosi…
Alkoholis gali būti svarbu. Mokykla turbūt toks laikas, kai daugiau vartoja nei nevartoja (aišku, priklauso nuo klasės). Nėra svarbu, kiek jūs išgeriate, nebent jūs užsiverčiate visą butelį ant karto ir jus ištinka koma, bet jūs tuomet neskaitysite šitos svetainės. Svarbu yra su kuo ir kur geriate. Didžiuliai neblaivių paauglių susibūrimai gali iššaukti daug problemų. Tai nereiškia, jog kas nors blogo įvyks vakarėlyje kur jūs einate, bet jeigu dažnai eisite, didinate blogo įvykio tikimybę. Ai, ir tikimybės yra nesvarbu.
Jeigu laikytis taisyklės, tai taisyklė turbūt būtų labai paprasta: jeigu draugų draugai yra banditai, neikite į vakarėlį.
Kojos, rankos (ar kitos vietos) susilaužymas, net gi muštynės gali būti svarbu. Tai gali sužlugdyti jūsų norą tapti sportininku. Blogai sugijusios vietos atsilieps jums visą gyvenimą.
Tatuiruotės yra svarbu. Tam tikrose profesijose galite nebūti priimtas į darbą, jeigu turite tatuiruotę.
Miegas yra svarbu, bet tą suprasite, kai pasieksite mano amžių, todėl praleiskite kiek galite daugiau bemiegių naktų.
Tarkim, jūs baigsite mokyklą ir stosite į universitetą. Noriu jums pasakyti, jog universitete niekas nėra svarbu. Į universitetą jūs stojate dėl to, kad susikurtumėte draugų ratą, kuris lydės jūs tolesnį jūsų gyvenimą. Aišku, aš nesakau, kad neatsiranda draugų pabaigus universitetą, bet universitetas yra geriausia vieta ieškoti draugų, vėliau bus labai sunku. Draugai yra svarbu.
Diplomas statistiškai yra svarbu, žmonės, kurie turi diplomą, statistiškai uždirba daugiau, nei žmonės be diplomo. Statistika yra nesvarbu, kaip ir pažymys, kurį jūs gavote iš statistikos.
Aš galėčiau pasakyti, jog darbe irgi niekas nėra svarbu, bet mes žmonės ne taip mąstome. Jeigu viršininkas pasikviečia į kambarėlį pasikalbėti, mes nervinamės, bet ar tikrai yra dėl ko? Ar jūs blogai dirbote, ar padarėte ką nors blogo? Devyni iš dešimties dantistų sako – ne. Ar viršininkas jus atleis? Greičiausiai - ne. Jeigu atleis, ar jūs galėtumėte išgyventi artimiausius du mėnesius iš santaupų? Jeigu taip, jūs neturite dėl ko nervintis, bet jūs vis tiek nervinsitės, nes mes žmonės nesame logiškos būtybės, mes nevertiname visko iš dešimties metų perspektyvos, kas būtų visiškai logiškas elgesys. Mes viską vertiname iš to momento emocijos. Emocijos ne visuomet padeda, bet ką dėl to padarysi…
Taigi, apibendrinant, nesvarbu kuriame gyvenimo etape esate, daugelis dalykų, kurie jums atrodo šiame momente svarbūs, iš tiesų nėra svarbūs, po dešimties metų daugelio iš jų net neprisiminsite. Jūs valdo emocijos, net jeigu to nesuprantate ar neprižįstate. Vienintelis dalykas, ką aš galiu pasakyti: stenkitės, jog gerų, linksmų, laimingų momentų jūsų gyvenime būtų kiek galima daugiau ir visa kita - nesvarbu, praeis, pamiršite, nesilaikykite įsikibę praeities, bet mokykitės iš savo klaidų.
Photo by Felix Mooneeram on Unsplash