Miesto Marse nebus
Prieš daugiau nei 20 metų Elonas Muskas įkūrė „SpaceX“, siekdamas ambicingo ir labai žavingo tikslo – įkurti žmonių koloniją Marse. Visai realu, kad per ateinančius 20 metų Elon pavyks sukurti tokią raketą, kuri gali nuskraidinti žmones iki Raudonosios planetos. Jie atskirs į Marsą ir kas tuomet?
Kai mes kalbame apie kosmoso užkariavimą, mes daug kalbame apie skrydį. Apie pakilimą nuo Žemės, bet niekada nekalbame apie nusileidimą. Tarsi, tai būtų: iššoki iš parašiuto, pasistatai palapinę ir jau turi koloniją Marse. Realybė yra daug sudėtingesnė. Visai nesenai perskaičiau knyga A city on Mars ir norėčiau pasidalinti ką iš tos knygos sužinojau.
Miestas. Yra du būdai, kaip galima pastatyti miestą Marse. Vienas yra ant žemės, kitas – po žeme. Ir, kai aš kalbu apie požeminį miestą, aš nekalbu apie tai, kad reikia kastis, kaip statant požeminę automobilių aikštelę. Nors tai yra variantas. Geriausias variantas yra statyti lavos tuneliuose. Kodėl?
Kokia yra didžiausia Marso (ir Mėnulio) problema? Marsas neturi atmosferos. Jūs, aišku, galvojate apie kvėpavimą, kas, savaime suprantama, yra problema, bet yra kita problema apie kurią jūs greičiausiai negalvojate – radiacija. Žemės atmosfera apsaugo mus nuo kosminės radiacijos. Marsas tokios paslaugos nesiūlo. Vienas iš būdų apsisaugoti nuo kosminės radiacijos yra įsikurti lavos tuneliuose. Teoriškai, tai skamba kaip geriausias variantas, bet praktiškai mes nežinome. Nieko tokio, yra kiti galimi variantai.
Jeigu statai miestą paviršiuje tuomet reikia sugalvoti kaip padaryti, kad jo sienos apsaugotų gyventojus nuo radiacijos. Vanduo yra labai geras būdas apsisaugoti nuo radiacijos. Jo tikrai reikės miesto gyventojams ir jį kažkur reikės laikyti. Aišku, jeigu atsiras skylutė ir prasidės nuotėkis, tai iš karto reikės spręsti daugiau nei vieną problemą.
Kitas variantas būtų, tiesiog užkasti miestą dideliu sluoksniu regolito. Regolitas principe yra Marso/Mėnulio žemė.
Kaip suprantate iš visų galimų miesto statymo variantų, nei vienas iš jų neįtraukia romantiško grožėjimosi mėlynu Marso saulėlydžiu.
Tiesa, kai aš sakau „miestas“, jūs kaip minimum galvojate apie Jonavą, bet realybėje, tas miestas bus artimesnis palapinei, nei bet kokiam miestui Žemėje.
Elektra. Marse nėra upių, taigi, hidroelektra atkrinta. Nėra atmosferos, tai vėjo jėgainės irgi neveiks. Bet saulės energija veiks? Saulės energija pati geriausia! Marsas yra toliau nuo Saulės, nei Žemė, taigi, saulės baterijų efektyvumas, bent jau du kartus mažesnės. Bet tai tik dalis problemos. Kita problema, Marso audros, kurios gali trukti kelias savaites, neleis generuoti elektros. Audrai pasibaigus jūsų panelės bus padengtos regolitu. Regolitas savo ruožtu turi bjaurią savybę – jis yra aštrus ir gali nuzulinti paviršius, taigi, bandydami nuvalyti paneles, jūs galite jas sugadinti. Ar gi tai nesmagu?
Vienintelis būdas turėti Marse patikimą elektrą yra atominė elektrinė. Mūsų laimei, dirbtinis intelektas, reikalauja daug elektros, todėl visos didelės kompanijos, kurios domisi/investuoja į dirbtinį intelektą, taip pat pradėjo domėtis atominėmis elektrinėmis. Ko pasekoje, galbūt turėsime nedideles, bet galingas atomines elektrines, kurias galėsime panaudoti Marse.
Maistas. Dėl to, kaip planetos juda aplink Saulę, efektyviausia į Marsą skristi kas du metus. Taigi, ką valgyti Marse? Vienas būdas yra prisikrauti konservų dviem metams, bet jeigu kas nors Žemėje atsitiks blogo, tai po dviejų metų numirsi badu. Galbūt, tuomet prisikrauti konservų keturiems metams? Ir, kai aš sakau konservų, aš nekalbu apie tuos, kur galite rasti maximoje, kosmonautai turi savo konservų versijas.
Reikia, kad bent jau iš dalies Marsas galėtų išsilaikyti pats. Taigi, reikia turėti vietinius šiltnamius. Kokius augalus auginti? Ar imti gyvūnus? Jeigu imti gyvūnus, tai kokius gyvūnus imti? Ar gyvūnai gali ištverti kelionę kosmose? Tai yra klausimai, kuriems atsakymų mes nežinome.
1987 metais buvo pastatyta Biosfera2, iš principo tai didžiausias pasaulio šiltnamis, kurio tikslas buvo patikrinti ar gali žmonės išgyventi kosmose. Sakykim taip: eksperimentas buvo nevisai sėkmingas, todėl nebuvo pakartotas. Bet būtent tokių eksperimentų mums reikia, jeigu norime miesto Marse ir jie nevyksta.
Biosfera2 yra labai įdomi istorija verta atskiro straipsnio ir, jeigu turite laiko, labai rekomenduoju pasidomėti.
Dauginimasis. Žemės gravitacija yra ~9.8, skaičius, kurį turbūt išmokote mokykloje. Gravitacija Mėnulyje yra ~6 kartus mažesnė, Marse ~2.6. Praktiškai tai reiškia, kad žmogus, kuris Žemėje sveria 100 kg, Mėnulyje svertų tik apie 16 kg, o Marse - apie 38 kg. Ar žmonės gali susilaukti vaikų prie mažesnės gravitacijos? Ar jie gali būti sėkmingai išnešioti ir užaugti tokiomis sąlygomis?
Na, bet nekalbėkime apie žmones, pakalbėkime apie gyvūnus. Karvių į Marsą, aišku, neimsim, bet vietnamietiškos kiaulės, triušiai galėtų būti geras mėsos šaltinis. Ar jie gali susilaukti palikuonių Marso sąlygomis? Atsakymo mes nežinome, nes niekas tokių eksperimentų neatliko.
Jeigu ne, tuomet visi marsiečiai turės būti vegetarai.
Sveikata. Kosmonautai ilgą laiką praleidę kosminėje stotyje skundžiasi regėjimo problemomis. Jie taip pat praranda raumenų ir kaulų masę. Ar poveikis žmonių sveikatai Marse buvo toks pats kaip kosminėje stotyje? Ar poveikis pasireikš tris kartus lėčiau, nes Marsas turi kažkokią gravitaciją?
Ekonomika. Kelionė į Marsą šiuo metu trunka ~6 mėnesius. Elon tikslas sumažinti kelionės trukmę bent jau du kartus. Ar galėtų Marsas gyventi iš turizmo? Man sunku įsivaizduoti, kad būtų daug norinčių turėti atostogas Marse. Kelionė į vieną pusę trys mėnesiai, kelionė atgal dar trys mėnesiai, ir tuomet dar kažkiek laiko turi praleisti Marse, bet ten realiai nėra į ką žiūrėti ir taip pat nėra ką veikti. Paprasti žmonės pusei metų atostogų negalės pasiimti, nuotoliniu dirbti (labai tikėtina) negalėsi, turtingų žmonių nėra daug.
Kitas variantas būtų resursų kasimas ir eksportavimas. Šiandien platinos kaina yra ~40.5 dolerio už gramą. Jinai yra tokia didelė, todėl kad per metus iškasama tik 190 tonų platinos. 2010 metų duomenimis žmogaus kelionė į Marsą ir atgal galėtų kainuoti 500 milijardų. Jeigu mes norėtume, kad ta kelionė atsipirktų, turėtume grįždami namo parsivežti 12 tūkstančių tonų platinos. Bet tai yra problema, nes tai būtų maždaug 60 kartų daugiau nei dabar platinos iškasama per metus, todėl platinos kaina kristų.
Aišku, tikslas kelionės kainą į Marsą sumažinti nuo milijardų iki milijonų. Bet kad ir kaip skaičiuosi, vežti resursus iš Marso į Žemę neapsimoka. Nėra ekonominio modelio, kur Marsas galėtų būti ekonomiškai pelningas.
Apibendrinkim. Tai kokia yra mūsų situacija dabar? Įsivaizduokite, kad Elon Musk gamina formulės vienas variklius. Bet jeigu įdėsi tokį variklį į medinę karietą iš to nieko nebus. Norint turėti miestą Marse reikia labai daug dalykų. Tai yra inžinerinės problemos, kurios yra išsprendžiamos. Vienintelė problema, niekas jų nesprendžia.
Paprasčiausias dalykas (kuris vis tiek kainuotų milijonus, jei ne milijardus) organizuoti Biosfera2 tipo eksperimentus. Mes tą galime daryti čia Žemėje, tik reikia žemės ploto ir savanorių. Deja, toks mokslas nėra įdomus ar šokiruojantis, atkreipiantys dėmesį kaip raketų pakilimai. Kodėl mums to reikia? Kad žinotume kokie augalai gerai auga kartu. Kad žinotume kiek oro gali pagaminti tokie augalai ir kiek reikės pasigaminti kitais būdais. Kad žinotume kiek reikės vandens. Kad pamatytume, kokios problemos kils, apie kurias mes dabar net negalvojame.
Kitas dalykas būtų nuvežti žiurkėnus į kosminę stotį ir žiūrėti ar jie gali pasidauginti. Deja, žiurkėnų dauginimas kosmose yra per daug šokiruojantis dalykas ir vakarų pasaulis to niekada nepalaimins. Galbūt kinai tą padarys?
Su sąlyga, kad žiurkėnų dauginimasis būtų sėkmingas, tuomet sekantis žingsnis būtų nuvežti beždžiones. Kodėl mums to reikia? Kad žinotume ar galėsime auginti mėsą taip kaip ją auginame dabar Žemėje. Jeigu ne, ar tuomet auginsim mėsą fabrikuose? Ar visi marsiečiai bus vegetarai?
Trečias žingsnis, kurį tikėtina, kad žmonės padarys greičiau nei kitus, pastatyti gyvenvietę Mėnulyje. Iki Mėnulio galima nuskristi per 3 dienas. Taigi, Mėnulis yra puiki viena išsibandyti kokie būdai/struktūros yra tinkamos statyti gyvenvietę Marse.
Yra dar viena problema, kuri nėra išsprendžiama taip lengvai – Politika. Ginčas kosmose gali virti karu Žemėje. Jeigu amerikiečiai pastatys miestą Marse (Mėnulyje), kiniečiai gali sakyti: užėmėt mūsų vietą. Aišku, gali atsitikti ir atvirkščiai, kiniečiai pasistatys miestą pirmi…
Aš nemanau, kad realu turėti miestą Marse mano ir jūsų gyvenime. Ir galbūt net gi jūsų vaikų gyvenime. Yra per daug problemų, kurių niekas nenori spręsti. Tuo pačiu nėra jokių ekonominių priežasčių tas problemas spręsti. Aš nesakau, kad žmonija niekada neturės gyvenvietės už Žemės ribų, tiesiog ta diena ateis labai negreitai.