Mokesčius slėpti yra gerai?
Mokesčius slėpti yra gerai? Vien tokio klausimo kėlimas papiktintų visus politikus, bet, jeigu jūs dirbate, nuo uždirbo euro jums lieka tik 58 centai ar jums tai skamba kaip sąžiningas sandėris?
O kas jei jūs galėtumėte pasirinkti kiek norite atiduoti valstybei legaliai? O jei uždirbtas euras būtų dalinamas taip: 30 centų valstybei ir 70 centų jums? Ar tuomet jaustumėtės geriau? Ar tuomet jūsų gyvenimas būtų geresnis?
Mokesčių slėpimas lemia mažesnes išmokas skurstantiems ir sergantiems, mažesnes pensijas, mažesnes algas mokytojams ir policininkams. Mokesčių slėpimas veda prie valstybės žlugimo ir turbūt daugelis sutiktų, kad tai yra blogas dalykas.
Bet dabar pabandykime į viską pažiūrėti iš kitos pusės. O kas jei mokesčių slėpimas yra protestas prieš valstybės politiką?
Pakalbėkime apie minimalią algą. Per keletą paskutinių metų jinai išaugo dramatiškai. Iš pirmo žvilgsnio versti verslininkus mokėti didesnę algą lyg ir būtų geras dalykas. Bet su minimalia alga susieta daugybė mokesčių, kurie ir išaugo astronomiškai. Dabar neapsimoka būti laisvai samdomu, neapsimoka būti smulkiu verslininku. Jei verslininkas daro verslą šešėlyje, jis vis tiek teikia klientams paslaugas, kurių jie nori, jis vis tiek suteikia darbo vietas, kurių žmonės nori. Vienintelis kas lieka už borto - tai valstybė. Jūs galite sakyti, jog valstybė apsaugo žmones nuo sukčiavimų ir apgavysčių. Bet ar jūs norite pasakyti, jog visi verslininkai sukčiai? Galbūt ne visi prisimena, bet mes jau iš bandėm kolūkius ir santvarką, kai viskas priklauso valstybei, jinai prie nieko gero neprivedė.
Jei nėra šešėlio galbūt tuomet nėra jokių paslaugų ir jokių darbų. Kas geriau: ar sąžiningi, alkani bedarbiai ar žmonės, kurie sugeba suktis, aprengti savo vaikus bei išleisti juos į mokyklą, net jei tą daro šešėlyje?
Jei jau prakalbome apie mokyklą, mokytojai vis streikuoja reikalaudami didesnių algų. Aš jų neužjaučiu. Mokytojas dirbdamas pagal pilną krūvį gali uždirbti daugiau nei tūkstantį eurų. Nedidelė problemėlė, kad provincijoje pilnas krūvis yra išimtis, o ne taisyklė. Mes turėtume kelti algas ar skatinti mokytojų verslumą? Iš universiteto galiu pasakyti, jog dėstytojai turintys tikro verslo patirties yra gerokai įdomesni nei teoriniai, knygyniai profesoriai.
Įsivaizduokite, kad anglų kalbos mokytoja taip pat būtų laisvai samdoma vertėja, lietuvių - žurnalistė, o ekonomikos turėtų e-parduotuvę. Ką įdomaus jie galėtų papasakoti savo mokiniams? Kokią žinutę jie skleistų?
Yra daugybė bandymų skatinti jaunimo verslumą, tačiau iš tiesų reikėtų skatinti mokytojų verslumą. Mes t.y. valdžia turėtų sukurti aplinką, kurioje apsimokėtų pusę etato dirbti darbą ir kitą pusę būti laisvai samdomu ar smulkiuoju verslininku. Apsupdami jaunimą smulkiais verslininkais, mes išaugintume naują kartą, kuri turėtų kitokį požiūrį į verslą. Mokytojų verslumo skatinimas atsipirktų labiau nei tūkstantis jaunimo skatinimo programų. Deja, valdžia renkasi priešingą kelią ir nepriklausomai nuo to kiek dirbsi, turėsi mokėti Sodra nuo pilno etato. Tai ką daryti, jei neiti į šešėlį?
Šešėlis šešėliui nelygus. Siuvėja, vertėja dirbanti šešėlyje atrodo labiau kaip aplinkos auka, nei blogio genijus, tačiau pilstuko pardavimo niekaip neišeis gražiomis spalvomis nudažyti, nors realiai priežastys yra tos pačios (arba labai panašios). Valdžia sukuria šešėlį per dideliais mokesčiais, neteisingais, absurdiškais, per daug sudėtingais ar nepraktiškais reguliavimo mechanizmais. Aišku, aš nenoriu pasakyti, jog valdžia turėtų nieko nereguliuoti. Kai kurios sritys, turėtų būti labai griežtai reguliuojamos. Tikrai niekas nenori, kad jį operuotų chirurgas išklausęs dvi valandas internetinių kursų, tačiau kitų sričių galbūt nereikia reguliuoti taip griežtai. Kas yra reguliuojamas per griežtai (arba mokesčiai yra per dideli) mes galime suprasti iš šešėlio dydžio. Mes visi žinome, jog už šešėlį gresia didelės baudos, bet, jeigu nepriklausomai nuo baudų dydžio, žmonės renkasi šešėlį, akivaizdu, kad kažkas yra negerai. Dažniausiai kažkas negerai yra su valdžia, o ne su žmonėmis, kurie dirba šešėlyje.
Scott Adams teigia, kad daugelis turtingų žmonių yra labai dosnus ir gražina gerokai daugiau visuomenei, nei iš jos paima. Aišku, visur pasitaiko supuvusių obuolių, bet tai daugiau išimtys nei taisyklė. Ar mūsų valdžia irgi mano taip? Pažiūrėkit į įstatymus, reglamentus ir taisykles. Jums abejonių nebeliks. Visi jie skirti kuo daugiau tikrinti, kontroliuoti, kad neduok dieve nei vieno cento nenusuktum nuo mokesčių, o jei nusuksi būtent vieną centą baudos yra drakoniškos. Kodėl taip yra?
Žmonės vagia, žmonės slepia mokesčius tam, kad išgyventų ir aš net nekalbu apie orų gyvenimą. Tai yra normalus vergų, norėjau pasakyti, neturtingų žmonių mąstymas. Kai žmogus pasiekia, jam priimtiną turtingumo lygį, jam negaila nei mokesčius sumokėti, nei labdarai pinigus atiduoti. Aišku, tas turtingumo skaičius visiems yra skirtingas.
Problema yra tame, jog niekas nepatikės, kad tai yra tiesa, nesvarbu kiek turtuolių ją kartotų, kol nepatirs to patys, bet mąstant varguoliškai neįmanoma to patirti, o pakeisti mastymą labai sunku.
Kodėl politikai kelia minimalią algą, vietoj to, kad keltų vidutinį pragyvenimo lygį? Pakėlus minimalią algą, pakyla mokesčiai, pakyla visų daiktų kainos ir galiausiai pragyvenimo lygis arba nepasikeičia arba pablogėja. Jei keltų pragyvenimo lygį, tuomet reiktų imtis visai kitų priemonių, tačiau galiausiai visi mes būtume turtingesni ir nereiktų kalbėti apie šešėlį.