Pirma kelionė
Kol nebaigiau universiteto nebuvau iškėlęs kojos už Lietuvos teritorijos ribų. Šiandien norėčiau pakalbėti apie pirmą kelionę. Jeigu šitas tekstas bus naudingas bent vienam žmogui, tai teksto tikslas pasiektas.
Daugelis žmonių kelionėms renkasi vieną iš dviejų variantų: turistinę arba poilsinę kelionę. Tokių kelionių privalumas yra tas, kad nueini į agentūrą, išsirenki ko nori, sumoki ir gauni viską už ką sumokėjai. Nereikia sukti galvos dėl nieko. Aš niekada nesinaudojau nei vienų iš dviejų variantų (yra papildomų sąlygų), todėl negaliu detaliai papasakoti kaip viskas vyksta, vis tik leiskite keliais žodžiais pristatyti abu variantus.
Turistinė kelionė reiškia, kad sėdi į autobusą ir važiuoji… tarkim, septynias dienas, tarkim, iki Vokietijos per Lenkiją ir atgal. Pakeliui autobusas sustoja tam tikruose miestuose, aplankomi muziejai. Gidas visuomet pasakoja įdomių istorijų.
Aš pasakiau, kad sėdi į autobusą, bet nereikia galvoti, kad nėra turistinių kelionių į Indiją ar kitas egzotiškas šalis. Tokiu atveju jūs lėktuvu nuskraidinamas į šalį ir po to persodinamas į autobusą.
Šitas keliavimo būdas turi du pagrindinius trūkumus. Labai, labai, labai daug laiko praleidžiama sėdint autobuse, galimai dalį laiko teks miegoti, ypač jeigu važiuojama naktį. Tiesa, nesupraskite klaidingai, daugelis nakvynių vyks rezervuotame viešbutyje, tačiau kartais, dėl vėlavimo, vėlyvo išvykimo, viena naktis gali būti praleista autobuse.
Kitas trūkumas – visas yra labai griežtai suplanuota. Muziejui A turite 2h, pietūs 14val, mieste B turite laisvo laiko 3h ir panašiai. Jeigu kas nors patiks, jūs negalite pasilikti ilgiau. Tai yra maratonas.
Poilsinė kelionė reiškia, kad jūs busite nuskraidintas į viešbutį, tarkim, į Turkiją. Viešbutis greičiausiai turės baseiną ir bus netoli nuo jūros/vandenyno. Jokios ekskursijos į kaina neįeina, bet tai nereiškia, kad jūs negalite jų turėti. Tiesiog paklauskite viešbučio registratūroje ir daugelis viešbučių tikrai turi pasiūlymų net ne vienos ekskursijos. Taigi, jūs galite pirkti poilsinę kelionę ir paversti ją turistine. Tokios kelionės trūkumai? Aš nežinau. Šalys/miestai, į kuriuos vyksta poilsinės kelionės, manęs niekada nedomino. Bet jeigu gulėjimas paplūdimyje yra jūsų mėgstamiausias dalykas, tai pirmyn!
Jeigu aš niekada nekeliavau aukščiau minėtais būdais, tai kaip aš keliauju? Aš pats nusiperku lėktuvo/autobuso bilietus, pats susirandu viešbutį ir t.t. Tai yra daug darbo. Pakalbėkime apie viską iš eilės.
Kada keliauti?
Pavasarį, rudenį keliauti į pietus, vasarą – į šiaurę. Žiema keliauti nerekomenduoju. Idėja yra tokia: jūs norite keliauti, kai šilta, kad nereiktų imti daug drabužių, bet jūs nenorite keliauti, kai temperatūrą > 30C, kai tik prakaituoji ir nieko nenori, tik sėdėti šalia vėdintuvo.
Aišku, jeigu jūs norite slidinėti, tai logiška būtų keliauti žiemą, bet galbūt pirmai kelionei vertėtų pasirinkti ką nors paprastesnio?
Ar keliauti su draugais?
Aš į pirmą savo kelionę keliavau vienas. Atsakymas į jūsų klausimas priklauso nuo jūsų ir nuo jūsų draugų. Pavyzdžiui mano draugai mėgsta suplanuoti kiekvieną kelionės sekundę ir tai gaunasi labiau sportas nei poilsis: bėgi nuo vieno muziejaus prie kito. Tuo pačiu turiu pripažinti, kad jeigu ne draugai, tam tikrų vietų niekada nebūčiau aplankęs ir tam tikrų dalykų niekada nebūčiau daręs. Aš tuo tarpu esu žymiai labiau atsipalaidavęs keliautojas. Pavyzdžiui aš mėgstu atsikelti anksti, kai daugelis dar miega ir eiti pasivaikščioti po bundantį miestą, be jokio tikslo ar krypties. Kitas dalykas ką darau nueinu į knygyną nusiperku knygą ir einu skaityti. Taip, galbūt 16 val dar yra labai daug laiko aplankyti muziejus, bet šiandien aš jaučiuosi pamatęs pakankamai, į miestą eisiu rytoj. Sėdėjimas parke be tikslo man taip pat smagu (ar gal net smagiau) nei muziejus.
Keliauti su draugais gali būti drąsiau, keliaudamas vienas gali susirasti naujų draugų ir praktikuoti vietinę kalbą.
Kur keliauti?
Pats įdomiausias klausimas. Aš pirmoje kelionėje važiavau traukiniu tris valandas, valandą autobusu iš vienos autobusų stoties į kitą ir iš antros autobusų stoties į oro uostą. Nieko blogo neįvyko, nepasiklydau, bet nerekomenduoju jums to daryti.
Ar žinojote, kad autobusu į šiaurę galima važiuoti iki Estijos, o į pietus į iki Vokietijos? Kodėl aš apie tai užsiminiau? Pirmai kelionei aš rekomenduočiau keliauti ten kur yra tiesioginis maršrutas, nesvarbu ar tai lėktuvas, ar tai traukinys, ar tai autobusas. Persėdimai prideda papildomo streso, o pirmoje kelionėje jo ir taip bus pakankamai.
Jeigu jūs svarstote apie kelionę, greičiausiai jau žinote, kur norėtumėte keliauti. Jeigu ne… Mano mąstymo procesas buvo toks. Aš noriu keliauti ten kur susikalbėsiu, moku tik anglų kalbą, tai pasirinkimas yra tarp Airijos ir Anglijos. Aš noriu keliauti ten kur yra tiesioginis skrydis. Aš nenoriu, kad miestas būtų kaip Akropolis per išpardavimus kiekvieną dieną (Londonas).
Savo pirmai kelionei aš pasirinkau Edinburgą. Turiu prisipažinti, kad tai vienas iš nedaugelio miestų, kur norėčiau sugrįžti.
Jeigu mokate vokiečių ar prancūzų kalbą, jums atsiveria labai įdomūs variantai. Kita vertus jeigu renkatės populiarias turistų vietas, kalba nebus problema.
Jeigu nežinote kur norite keliauti, paprasčiausias būdas išsirinkti pasižiūrėti kur yra skrydžiai jūsų norimomis dienomis.
Skrydis
Blogiausia skrydžio dalis yra pakylimas/nusileidimas. Dar blogiau, jeigu skrendate su mažais vaikais, nes tuo momentu jie pradeda verkti. Pakylimo/nusileidimo metu užgula ausis. Žmonės siūlo čiulpti saldainius arba kramtyti gumą. Nesu tikras ar šitie liaudiški patarimai padeda. Blogiausia jeigu turite slogą, tokiu atveju išlipę iš lėktuvo negirdėsite dieną ar net daugiau…
Jeigu skrendate su persėdimu, tai tą malonumą patirsite du (ar daugiau) kartus. Kita vertus, skrydžiai su persėdimu visuomet yra pigesni nei tiesioginiai ir kartais gana ženkliai.
Jeigu skrendate su persėdimu dažniausiai nėra didelės problemos surasti kitus vartus ar praleisti 3h oro uoste. Aišku, tai labai priklauso nuo oro uosto dydžio. Kuo mažesnis oro uostas tuo lengviau surasti kitus vartus (galimai bus greta), kuo didesnis oro uostas tuo lengviau praleisti daug laiko, nes bus daug parduotuvių ir kavinių.
Iš oro uosto pasiekti miesto centrą neturėtų būti problema. Daugelis oro uostų turi autobuso (traukinio, metro) stotelę maždaug 100 metrų išėjus iš oro uosto. Kartais oro uosto transportas net gi būna nemokamas.
Kai atvyksite į oro uostą būtinai nusipirkite vandens. Taip, oro uoste jis minimum du kartus brangesnis nei kitose vietose, bet jūs tą darote dėl keleto priežasčių. Pirma, vandens negalima prasinešti pro patikros punktą, todėl reikia pirkti jį praėjus. Antra, po skrydžio (ar net skrydžio metu) jūs galimai norėsite gerti. Trečia, dėl butelio. Toks butelis yra tik toje šalyje kur perkate, toje šalyje, kur keliaujate tokių butelių nebus. Nusileidę, jūs visuomet nešiokitės tą butelį, kai norėsite atsigerti ir niekas negalės prisikabinti, kad jūs pavogėte/nesumokėjote už mineralinį, nes jie tiesiog tokiais neprekiauja.
Daugelis lietuvių skraido WizzAir arba Ryanair, nes tai pigiausios avialinijos. Vieną kartą skridęs su SAS, nenoriu daugiau skristi pigiomis. Taip, tai brangiau, bet jausmas kaip persėdus nuo zaporoziečio prie mercedeso.
Kur apsistoti?
Viešbutis yra brangiausia vieta apsistoti. Jeigu jau renkatės viešbutį, tai imkite su pusryčiais, nereikės sukti galvos iš ryto. Aišku, prieš imant pusryčius, galbūt reiktų pasidomėti kas tai yra. Man asmeniškai geriausi pusryčiai yra Rygoje: blynai, sasyskos ir balta mišrainė. Ko dar galima norėti? Pavyzdžiui, Prancūzijoje pusryčiai yra kruasanas, kiaušinis (kurį reikia išsivirti pačiam), keturių rūšių sūriai ir šviežiai spaustos sultys. Liūdnoka.
Pigiausia vieta apsistoti yra bendrabutis, kambarys su aštuoniomis lovomis. Asmeniškai man toks variantas nepatinka, kita vertus dažnai bendrabučiai turi ir kambarių vienam žmogui, jų nedaug, jie šiek tiek brangesnį, bet vis tiek pigiau nei viešbutis. Tokiu atveju reikia dalintis bendra virtuve, vonios kambariu.
Tarpinis variantas yra Airbnb. Ar verta imti Airbnb labai priklauso nuo šalies/miesto. Pavyzdžiui aš gavau labai gerą Airbnb Italijoje, tuo tarpu mano draugai liko nusivylę.
Kiek turėtų trukti kelionė?
Aš manau, kad kelionė turėtų trukti 5-7 dienas. Jeigu trumpiau, tuomet jūs turite bėgti, kad pamatytumėte viską ką norite. Jeigu ilgiau, tuomet gali nebūti tiek daug įdomių vietų, kurias verta aplankyti.
Ką dar reikia žinoti prieš kelionę?
Jeigu išsirinkote šalį/miestą pasižiūrėkite kada pas juos nedarbo dienos. Pavyzdžiui Prancūzijoje birželio mėnesį kas antra diena yra ne darbo (truputi sutirštinu spalvas), o kai nesiilsi, tai protestuoja. Taip pat reiktų pasidomėti ar jie dirba sekmadieniais, pavyzdžiui Lenkijoje sekmadieniais visi tik meldžiasi, todėl nėra ką veikti. Jeigu keliaujate į kokią nors įdomesnę šalį (ne Europoje), nekeliaukite rinkimų savaitėmis, nes vietiniai gali norėti aptarti rinkimų rezultatus gatvėse su molotovo kokteiliais.
Kitose šalyse rozetės gali būti „įdomios“, todėl visuomet verta turėti žuliką. Pavyzdžiui kai buvau Italijoje, kambaryje buvo gal 5 rozetės, bet tik viena tiko mano lietuviškam pakrovėju. Apie rozetes atskiras tekstas.
Pasitikrinkite ar įjungtas roumingas. Lengviausia tiesiog nueiti į artimiausią tiekėjo saloną ir paprašyti, kad įjungtų. Jeigu nebūtų įjungtas, tuomet liktumėte ir be ryšio, ir be interneto.
Prieš pirmą kelionę atsidariau Google Maps Street View ir nuėjau nuo stotelės kur turėjau išlipti iš autobuso iki viešbučio. Padeda greičiau, lengviau susiorientuoti vietoje. Taip pat galėtumėte parsisiųsti miesto žemėlapį į savo telefoną, sutaupysite interneto srauto, gausite mažesnę sąskaitą kitą mėnesį.
Ar reikia vežtis grynųjų?
Jeigu turite vieno iš didžiųjų Lietuvos bankų Visa ar Mastercard su atsiskaitymais problemų kilti neturėtų. Jeigu turite kitų įstaigų korteles, tuomet garantijos, kad visuomet veiks, nėra.
Smagumas keliauti po Europos Sąjungą yra tas, kad visur yra euras. Moki ir nesuki galvos. Jeigu keliausite į šalį, kur valiuta nėra euras, tuomet jums bus parinkti patys blogiausi įmanomi valiutos konvertavimo mokesčiai. Mokėdami grynais jūs sutaupytumėte ženklią sumą. Jeigu keliaujate į Švediją, sėkmės surandant, kas priims grynuosius. Kita vertus, jeigu keliaujate į neturtingą Azijos šalį, sėkmės surandant, kas priims kortelę.
Naudotis vietiniais bankomatais taip pat nerekomenduoju. Jie dažnai turi absurdiškus pinigų išgryninimo mokesčius.
Bendrai paėmus, atsakymas visuomet priklauso nuo to kur keliaujate.
Ką reikia pasiimti į kelionę?
Pirmas dalykas, ką turėtumėte padaryti – pasiruošti daiktų sąrašą iš anksto. Kai yra sąrašas, tuomet nereikia paskutinę minutę galvoti ar pamiršote ką nors, ar ne.
Pradėkime nuo akivaizdžių dalykų: pasas/tapatybės kortelė (kas tinka priklauso nuo šalies), telefonas ir pakrovėjas.
Europos sveikatos draudimo kortelė – nemokamai išduodama kortelė (pirmą kartą galioja du metus). Jeigu susirgsite ar atsitiks kas nors blogo, jūsų išlaidas apmokės valstybė. Jeigu neturėsite, turėsite susimokėti pats ir jūs nenorite sužinoti kiek tai gali kainuoti.
Aš turiu specialią kelioninę piniginę, kurią prisisegu po drabužiai. Ar tai reiškia, kad man yra nepatogu atsiskaityti? Taip, bet nepatogu ne tik man. Paryžiaus metro patyriau subinės masažą, kadangi, užpakalinėse džinsų kišenėse nieko vertingo nelaikau, tai žalos kaip ir nebuvo, bet psicholgine prasme buvo žiauriai nefaina.
Aš siūlau turėti dvi kuprines. Viena normali, kur susidėsite visus savo daiktus. Antra maža, sulakstoma pavyzdžiui, sporto kuprinė. Atvykę į viešbutį padedate savo kelioninę kuprinę į kampą (spintą) ir išsitraukiate savo mažąją kuprinę, į kurią įsidedate vandens buteliuką ir pirmyn į miestą. Mes kalbame apie keliones šiltu metu laiku, todėl visuomet gerai turėti su savimi vandens buteliuką ir rankose nešioti jį užknisa. Jeigu nusipirksite kokių nors suvenyrų, knygų, šokoladų, tuomet labai patogu su savimi turėti kuprinę ir viską į ją susidėti.
Dantų šepetukas ir pasta. Yra kelioninis rinkinys, kuris užima dvigubai mažiau vietos nei normalus rinkinys. Nusipirkite.
Vaistai. Rekomenduočiau pasiimti vaistų nuo viduriavimo, nevirškinimo, alergijų (jeigu tokių turite), peršalimo (priklauso nuo kelionės laiko), raminančiųjų/migdomųjų (kad greičiau užmigtumėte po kelionės įspūdžių).
Nike turi Dri-fit marškinelius. Tai yra marškinėliai padaryti iš specialios medžiagos sugeriančios prakaitą, kad kad jūsų pažastys nebūtų šlapios kaip apelsinų pardavėjo. Tokių marškinėlių privalumas, kad juos išskalbus vasarą jie išdžiusta per dvi valandas, jie nesiglamžo, todėl jų nereikia lyginti. Adidas ir Audimas taip pat turi panašios medžiagos, tik jos kitaip vadinasi. Savaime suprantama, tokie marškinėliai kainuoja brangiau, bet tikrai verta. Į kelionę jums užtenka pasiimti tik dvejus marškinėlius. Vienus dėvite, kiti džiusta. Įsivaizduokite kiek daug svorio/vietos sutaupote.
Beje, Audimas turi ir marškinius iš tokios pačios medžiagos tam atvejui, jeigu jums reikia daryti oficialų pristatymą. Nerealus dalykas.
Ką veikti?
Viešbučiai naujus svečius priima nuo 12val, jeigu atvykote anksčiau, tuomet puiki proga pasivaikščioti po miestą. Jeigu nepersistengėte ir kuprinė nesunki, tuomet problemos neturėtų kilti.
Užsiregistravote į viešbutį, atėjote į savo kambarį, kas toliau?
Jeigu daug keliaujate, tai žinote ką mėgstate. Jeigu ne… Tuomet reikia viską pabandyti, nes tai vienintelis būdas sužinoti. Aš keliaudamas stengiausi aplankyti visas pilis, nes žmonės sakė, kad jos yra labai fainai. Kuo daugiau pilių pamačiau, tuo geriau supratau, kad pilys man visai nepatinka.
Muziejai yra dviejų rūšių: labai brangūs arba nemokami. Tarpinio varianto nėra.
Geriausi muziejai Lietuvoje eilės tvarka: Automobilių muziejus (Vilnius), Tado Ivanausko zoologijos muziejus (Kaunas) liaudyje dar žinomas kaip iškamšų muziejus, Tautinės muzikos muziejus (Kaunas). Jūs dabar turbūt galvojate: Lietuva turi automobilių ir muzikos muziejus? Aha.
Jeigu jūsų muziejaus nėra sąraše, tuomet jis arba yra labai neįdomus arba aš jame nesilankiau (tikėtina pirmas variantas).
Keliaudamas visuomet, visuomet stengiuosi apsilankyti zoologijos soduose. Kauno Zoologijos sodas yra apgailėtas. Net Rygos yra geresnis, o apie didžiuosius net nekalbu.
Aš taip pat apsilankau Botanikos soduose, bet dar neradau tokio, kuris mane sužavėtų. Vilniaus, tiesa pasakius, yra visai neblogas. Jūs dabar turbūt galvojate: Vilnius turi botanikos sodą? Aha.
Karo muziejus gali būti visai įdomu. Ginklai sukabinti ant sienos manęs nežavi ir įspūdžio nepalieka, bet mūšių diaramos yra kažkas TOKIO.
Aš galvojau, kad nemėgstu meno, bet paaiškėjo, kad aš nesuprantu šiuolaikinio meno ir man nepatinka religiniai paveikslai, bet visi kiti paveikslai tikrai palieka gilų įspūdį.
Aš taip pat mėgstu apsilankyti knygynuose, komiksų bei stalo žaidimų parduotuvėse. Tiesa pasakius, man net gi įdomu nueiti tiesiog į didelę parduotuvę ir pasižiūrėti kokius prekės ženklus, produktus turi. Bet čia turbūt tik aš.
Meetup.com galite pasižiūrėti kokios grupės susitinka jūsų lankomuose mieste kelionės datomis. Pavyzdžiui, aš nuėjau į rankdarbių sutikimą Edinburge. Buvo visai smagu, galėjau pabendrauti su vietiniai ir pasipraktikuoti savo anglų kalbos žinias. Taip pat apie renginius galite paieškoti Facebook. Būdamas Dubline apsilankiau ComicCon. Būna tikrai įdomių renginių, jeigu tik datos jums tinka.
Prisimenate teksto pradžioje pasakojau apie turistines keliones autobusu? Kuo daugiau miestas gauna turistų, tuo daugiau agentūrų organizuojančių tokias keliones turi. Tiesa pasakius, nežinau nei vienos tokios agentūros Lietuvoje… Bet kuriuo atveju, vaikščiodami po miestą, jeigu pamatysite tokią agentūrą susirinkite visus lankstinukus. Kas jus domina, tai vienos dienos kelionės po apylinkes. Kaip minėjau sėdėjimas ilgą laiką autobuse ir griežta tvarka pjauna, bet tai yra proga pamatyti vietas, kurių be automobilio nepamatysite.
Visuomet galite užsukti į turistų informacijos centrą, jie turi naudingų lankstinukų.
Aš mėgstu nusipirkti bilietą City Tour Bus ypač jeigu jis yra „Hop on“ t. y. jis veikia panašiai kaip maršrutinis autobusas t. y. turi stoteles, tik tiek kad jo stotelės visuomet yra šalia muziejų ar kitų lankytinų vietų. Įšoki į tokį autobusą, pavažiuoji į muziejų kartu dar paklausydamas gido, tuomet apeini muziejų ir keliauji kitu autobusu važiuojančiu tuo pačiu maršrutu. Gerai suplanavus galima aplankyti kokius tris muziejus esančius skirtingose miesto dalyse ir išklausyti visą pasakojimą apie miestą.
Kitas variantas yra nemokami miesto turai pėsčiomis, net Kaunas tokį turi. Tiesa, žodis „nemokami“ yra klaidinantis. Turo gale gidas sako: man niekas nemoka algos, paaukokite tiek kiek galite. Buvo biški gėda, kai visi ištraukė po dvacoką, o aš tik petaką, bet aš nesu toks turtingas kaip kiti.
Maistas
Yra žmonių, kurie keliauja vien tam, kad paragautų vietinį maistą. Aš nesu toks žmogus. Vienas dalykas, kurio aš labai nemėgstu, tai sėdėti vienas kavinėje ir laukti kol pagamins mano užsakymą. Kai keliauji su draugais - tai ne problema. Kai keliauji vienas… Aš renkuosi maistą išsinešimui arba atvirą virtuvę t. y. kaip Oze, kur yra daug restoranų vienoje vietoje.
McDonalds yra visur McDonalds, kai nenoriu sukti galvos dėl maisto, tiesiog pasiimu jų standartinį sumuštinį. Sveikai maitinsitės, kai grįšite namo.
Jeigu nepasiėmėte viešbučio su pusryčiais, tuomet geriausias pusryčių variantas yra užpilamos košės. Tiesiog užpylei karštu vandeniu, palaukei 5min ir gali valgyti. Kiekviena normali parduotuvė turės avižinių dribsnių variantą, jeigu norite ko nors aštresnio ieškokite ramen.
Pabaigoje noriu pasakyti, kad įamžintas akimirkas nuotraukose lengva peržiūrėti ir prisiminti po daugybės metų. Savo akimis, o ne per fotoaparato stiklą pamatytos situacijos, vietos palieka gilesnes emocijas. Darykite daug nuotraukų, bet taip pat nekeliaukite per fotoaparatą, patirkite patys.
Photo by Nils Nedel on Unsplash