Remeikas
Šiandien dar vienas įrašas apie nieką, tęsiant visas geriausias ankstesniojo įrašo tradicijas… Iš tiesų, tai net gi nenaujas įrašas, o tęsinys. Ir tikiuosi, jog jis nebus toks ilgas…
Net nežinau, čia juoktis ar verkti…
Kiekvienam pagal norus ir galimybes. Atsargiai norėkit.
Ankstesniajame įraše rašiau apie gyvenimo pamokas, apie testus. Ir apie tai, kad norėčiau perlaikyti… Dabar galiu pasakyti, kad kaina buvo gerokai mažesnė nei galvojau…
Keista. Kiti žmonės. Kitas laikas. Kita vieta. Iš pradžių net nesupranti… Tik vidui kažkas neduoda ramybės. Tas kažkas iš vidaus mušasi ir veržiasi į lauką. Įsiklausai į save ir pradedi galvoti, kad tokioje situacijoje jau buvai, bet tai ne Déjà vu. Tai kaip filmo „remeikas“, kažkas pamatė sena filmą ir pagalvojo: galiu geriau... Aktoriai kiti, režisierius kitas, bet tau siūlo tą patį vaidmenį...
Keista. Tuomet prisimeni ankstesniąją situaciją. Pradedi lyginti ir supranti, jog panašumas neįtikėtinas. Tuomet prisimeni, kaip baigėsi. Prisimeni, jog tau nepatiko pabaiga. Tuomet prisimeni, ką galvojai, ką manei, jog padarei ne taip, ką norėjai pakeisti.
Keista. Susidėlioji mintis ir supranti, kad šį kartą pasielgsi kitaip. Ar jums taip būna?.
Žinot, ramybės neduoda tik vienas klausimas: ar gyvenimo testai turi teisingus atsakymus? Ar teisingas atsakymas būna tik vienas?
ps. brangus gyvenime, noriu perlaikyti dar vieną testą.