Saulėgrąžos

Jeigu skaitėte apie kokosą ir tikėjotės, jog parašysiu apie saulėgrąžas, jūs visiškai teisūs.

Aš užaugau su saulėgrąžomis. Sėdėjimas ant šaligatvio krašto bei saulėgrąžų gliaudymas yra sovietinės kultūros dalis. Jis turėtų būti įtrauktas į Unesco kultūros paveldo registrą.

Vaikystėje daug laiko praleidau kaime, kur saulėgrąžos visuomet būdavo aukštesnės už mane. Taigi, pakalbėkime apie saulėgrąžas.

Rūšys

Yra apie 70 skirtingų rūšių augalų, kurie yra priskiriami saulėgrąžų giminei. Savaime suprantama, esant tokiam dideliam kiekiui, kai kurie augalai savo išvaizda nelabai primena saulėgrąžas.

Giant Sungold ir Teddy Bear – abi šios saulėgrąžų rūšys nuotraukose atrodo vienodai, kaip didelės pienės, tačiau realybėje jos skirtingos Giant Sungold užauga aukštesnė, jos galva ir lapeliai gerokai didesni. Giant Sungold užauga iki maždaug 2 metrų aukščio, kai tuo tarpu Teddy Bear tik 60 cm.

Topolino užauga tik iki 60 cm aukščio, tačiau ant vieno kamieno užaugina daugybę žiedų. Kadangi jos yra nedidelės labai dažnai naudojamos puokštėse, jas taip pat galima nusipirkti gėlių parduotuvėse po vieną.

Pasirodo saulėgrąžos nebūtinai turi būti tik geltonos. Earthwalker saulėgrąžos žiedlapiai turi oranžinės, raudonos ir rudos spalvų atspalvius. Neskaitant spalvos, jinai auga kaip bet kuri standartinė saulėgrąža.

Moulin Rouge yra tamsiai raudona gal net ruda, užauga maždaug vieno metro aukščio.

Viena iš įdomiausių saulėgrąžų spalvų prasme turbūt yra Chianti, kuri apibūdinama kaip raudono vyno spalvos.

Net 31 saulėgrąžų rūšį galite rasti čia.

Jeigu saulėgrąžas pirkote tik prekybos centre, tuomet turbūt niekada nesusimąstėte, jog kaip saulėgrąžų žiedai turi skirtingas rūšis, taip ir sėklos. Sėklos dalinamos į dvi dideles grupes: sėklos aliejaus spaudimui ir sėklos valgymui. Sėklos valgymui paprastai būna didesnės, pilko/juodo atspalvio su baltais dryžiais, kad derėtų prie adidas treningų. Sėklos aliejaus spaudimui šiek tiek mažesnės ir dažniausiai juodos kaip smala.

Istorija

2300 pr.m.e. vietiniai gyventojai dabartinės Meksikos ir JAV teritorijose augino ir naudojo saulėgrąžas. Tai reiškia, jog saulėgrąža yra pirmasis augalas prijaukintas Šiaurės Amerikoje ir vartotas maistui, anksčiau nei moliūgai, kukurūzai ar pupelės.

Skirtingos indėnų gentys saulėgrąžas naudojo skirtingai, vieni trindavo saulėgrąžų sėklas į miltus ir dėdavo į įvairius patiekalus, kiti saulėgrąžų lukštus naudojo gaminti dažams, treti naudojo saulėgrąžas gydyti nuo gyvatės į kandimų, ketvirti papuošimams bei religiniams ritualams.

1510 metais ispanai parsivežė saulėgrąžas greičiausiai iš Meksikos. Juos sužavėjo gėlės grožis, todėl saulėgrąžos buvo auginamos papuošti aplinkai.

1568 metais Flandrijos žolininkas Rembertus Dodonaeus paskelbė pirmąjį saulėgrąžos aprašą.

1633 metais Anthony van Dyck nutapė savo portretą, kuriame jis žiūri į saulėgrąžą. Anthony van Dyck išgarsėjo tapydamas įvairius aukštuomenės portretus.

1698 metais Rusijos caras Petras Didysis lankėsi Olandijoje. Manoma, kad būtent tos kelionės metu jis parsivežė saulėgrąžas į gimtinę.

1716 metais yra užregistruotas patentas Anglijoje spausti aliejų iš saulėgrąžų. Tuo metu saulėgrąžos jau buvo paplitę tarp Belgijos, Olandijos, Šveicarijos ir Vokietijos botanikų. Europiečiai tikėjo, jog saulėgrąžos stabdo maliarijos plitimą, todėl dažnai jas sodindavo pelkėse. Mėgstamiausias anglų patiekalas buvo kepti saulėgrąžų žiedai.

1780 metais laikraštis Экономический магазин (Ekonominė parduotuvė, 1780-1789 metai, 40 numerių) išspausdino kelis straipsnius, kurių autorius gyrėsi turėjęs ypatingą garbę paragauti saulėgrąžų aliejaus.

1794 metais Rumunai pradėjo auginti saulėgrąžas aliejaus gamybai.

1794 metais anglų poetas ir dailininkas William Blake išleido poemų rinkinį „Songs of Experience“, kurį sudaro 26 poemos. Viena poema vadinasi „Ah! Sun-flower“ (Ach! Saulėgrąža)

1779 metais rusų akademikas Severgin išspausdino straipsnį apie teorines saulėgrąžų aliejaus gamybos galimybes bei jo naudą/pritaikymą praktikoje žurnale Академическом ежегоднике (Akademinis kasmetinis, leistas 1779 – 1781 metais). Straipsnis nesulaukė jokio dėmesio už nedidelės mokslininkų bendruomenės ribų.

1829 metais valstietis (baudžiaunininkas?) Daniil Semenovich Bokarev gyvenantis Alekseevka kaime, pirmą kartą Rusijos teritorijoje išspaudė saulėgrąžų aliejų. Saulėgrąžų sėkloms jis pritaikė linų sėmenų ir kanapių aliejaus gamybos technologiją. Manoma, kad susidomėjimą saulėgrąžomis paskatino Didysis pasnikas. Stačiatykių bažnyčia sudarė sąrašą maisto, kurio negalima valgyti ar naudoti maisto gaminimui pasniko metu. Kadangi, bažnyčia nežinojo apie saulėgrąžas, tai jų į sąrašą neįtraukė. Šiais laikais jokie augalinės kilmės aliejai nėra įtraukiami į draudžiamų vartoti pasniko metu produktų sąrašą.

1833 metais pirmas komercinis saulėgrąžų aliejaus fabrikas pradėjo veikti Rusijos teritorijoje. Spaustuvai buvo varomi arklio jėga. Beje, pirmasis fabrikas vis dar egzistuoja yra gamina labai populiarų aliejų „Слобода“

1860 metais Alekseevka apylinkėse veikė 120 saulėgrąžų aliejaus spaudyklų.

1865 metais pirmasis garu varomas saulėgrąžų spaudimo fabrikas pradėjo veikti Rusijos teritorijoje.

1870 metais Argentina pradėjo auginti saulėgrąžas.

1875 metais Indija pradėjo gaminti aliejų iš saulėgrąžų.

1880 metais įvairios sėklų kompanijos JAV ir Kanadoje ėmė pardavinėti „Russian Mammoth“ saulėgrąžų sėklas. „Russian Mammoth“ galva užauga iki 35cm, ir gali turėti iki 5000 sėklų. Stiebas užauga iki 4 metrų.

Sugrįžusi į Ameriką saulėgrąža daugiausiai buvo naudojama kaip pašaras gyvuliams.

1881 metais Klodas Monė nutapė paveikslas „Saulėgrąžų puokštė“. Vincentas van Gogas labai žavėjosi Monė darbais.

1886 – 1889 metai, Vincentas van Gogas sukūrė du paveikslų ciklus, iš viso 12 paveikslų, ciklai vadinami “Saulėgrąžomis”. Jeigu bandysite ieškoti paveikslų su saulėgrąžomis google, tai galite pagalvoti, kad van Gogas buvo vienintelis dailininkas pasaulyje, kuris tapė saulėgrąžas.

1888 metais Paul Gauguin sukūrė paveikslą pavadinimu „Saulėgrąžų dailininkas“, kuriame vaizduojamas Vincentas van Gogas piešiantis saulėgrąžas.

1912 metais Vasilii Stepanovich Pustovoit Kubanės regione pradėjo eksperimentus su saulėgrąžomis. Jo tikslas buvo pakelti aliejaus gaunamo iš saulėgrąžų procentą. Tuo metu jis buvo apie 28%.

1920 metais Pietų Afrika iš saulėgrąžų aliejaus pradėjo gaminti muilą.

1921 metais Diego Rivera įtakokas Vincento van Gogo nupaišė savo saulėgrąžų paveikslo versiją.

1926 metais JAV ir keturiais metais vėliau Kanados vyriausybės ėmė gaminti aliejų iš saulėgrąžų. Abi valstybės sėklų gavo iš menonitų bendruomenės emigrantų iš Rusijos.

1930 metais V.S. Pustovoit buvo suimtas remiantis suklastotais kaltinimais ir išsiųstas į darbo stovyklą. V.S. Pustovoit buvo išleistas keturiais metais vėliau.

1930 metais prasidėjus ispanų civiliniam karui alyvuogių aliejaus tiekimas į Argentiną sutriko, todėl vietiniai fermeriai pradėjo spausti aliejų iš saulėgrąžų.

1932 metais buvo įkurtas V.S. Pustovoit All Union Research Institute, kurio direktoriumi V.S.Pustovoit buvo iki pat savo mirties 1972-aisiais. Per savo gyvenimą V.S. Pustovoit sukūrė apie 20 skirtingų saulėgrąžų rūšių ir aliejaus kiekį pakėlė iki 57%. Mokslininko pasiekimai yra neįtikėti, nes jis turėjo dirbti po Trofim Denisovich Lysenko priežiūra, kuris buvo Sovietų sąjungos genetikos instituto direktorius. Lysenko kovojo prieš genetikos taikymą žemės ūkyje, neigė Medelio genų paveldėjimo teoriją.

1969 metais prancūzų mokslininkas P. Leclercq atrado metodą kaip dirbtinai apvaisinti saulėgrąžas, šitaip pagreitindamas naujų pageidaujamų genų įterpimą į saulėgrąžas.

1970 metais amerikiečių mokslininkas M. L. Kinman atrado metodą, kaip išlaikyti naujai įterptus genus kitoms saulėgrąžų kartoms.

1980 metais buvo įsteigtas Tarptautinės Saulėgrąžų asociacijos V.S.Pustovoit vardo apdovanojimas už nuopelnus saulėgrąžų tyrimuose. Pirmoji apdovanojimą gavo Galina Pustovoit, mokslininko duktė.

1983 metais didžiausia saulėgrąžos galva anot Gineso rekordų knygos buvo užauginta Kanadoje. Jos diametras 82cm.

2014 metais aukščiausia saulėgrąža anot Gineso rekordų knygos buvo užauginta Vokietijoje. Jos aukštis 9.17m.

Saulėgrąžų sėklos

100 gramų saulėgrąžų sėklų suteikia 584 kalorijas. Sėklose gausu baltymų, maistinių skaidulų, B grupės vitaminų (B1, B2, B3, B5, B6, B9), vitamino E, magnio, mangano, fosforo, geležies ir cinko.

Kuo mažiau saulėgrąžų sėklos apdorotos, tuo daugiau vitaminų ir kitų vertingų medžiagų išlaiko. Blogoji pusė, kad saulėgrąžos sugeria visas medžiagas, kurias randa dirvoje, tai reiškia, kad sugeria ir žmonėms kenksmingas medžiagas.

Auginimas

Saulėgrąžos yra neišrankios dirvai, todėl labai gerai prigijo visoje Rusijos teritorijoje, taip pat Ukrainoje ir be abejo Lietuvoje. Jos nereikalauja papildomų trąšų ir gali gauti visus reikalingus resursus iš dirvos. Aišku, jeigu siekiate pagerinti Gineso rekordą be trąšų jums to padaryti nepavyks.

Kad saulėgrąžų derlius būtų geras, joms reikia bent 6 valandų saulės spindulių, kas reiškia, kad jų negalima sodinti pavėsyje. Saulėgrąžas rekomenduojama sodinti bent jau 30 cm atstumu vieną nuo kitos (čia kalbam ne apie dekoratyvines saulėgrąžas), kad jos viena kitai neužstotų saulės ir esant stipriam vėjui, kad nesusipintų.

Saulėgrąžas rekomenduoja sodinti, kai dirvos temperatūra pasiekia 10C.

Nors saulėgrąžos nereikalauja priežiūros, vis dėl to rekomenduoja gausiau palaistyti vos pasodinus kol su dygs daigai ir prieš pat žydėjimą.

Kai kurių rūšių saulėgrąžų galvos nulinksta prieš pat derlių taip apsisaugodamos nuo paukščių. Aišku, jeigu paukščiai pas jus labai įkyrūs tuomet saulėgrąžų galvas galima apsaugoti užmetant kokį nors sėtelį ar medžiaginį maišelį.

Saulėgrąžų daigai taip pat gali būti naudojami salotoms pagardinti.

Jeigu norėsite auginti saulėgrąžas, savaime suprantama, nepirkite pasūdytų maisto prekių parduotuvėse. Saulėgrąžų ieškokite sėklų parduotuvėse.

Naudojimas

Neabejotinai visi žino saulėgrąžų aliejų, ilgą laiką tai buvo populiariausias aliejus pagal pasirinkimo gausą, tik visai nesenai parduotuvėse rapsų ir alyvuogių aliejus pradėjo prilygti pasirinkimo gausa. Saulėgrąžų aliejus gali būti naudojamas ne tik kepimui, bet ir masažams ar grožio procedūroms.

Saulėgrąžos dažnai naudojamos liaudies medicinoje gydymams nuo įvairių ligų.

Saulėgrąžų sėklos yra puikus užkandis tiek žmonėms, tiek paukščiams. Kai kuriose šalyse valgomos ne tik sėklos, bet ir šaknys, bei saulėgrąžų žiedų lapeliai.

Saulėgrąžų žiedų lapeliai gali būti naudojami gaminti dažams. Iš jų galima pagaminti geltonų – oranžinių atspalvių dažus. Sėklų lukštai taip pat gali būti naudojami dažams gaminti, iš jų galima pagaminti pilkų – violetinių atspalvių dažus.

Praeityje saulėgrąžų kamienai buvo naudojami popieriaus gamybai. Dabar, tai tinkamas pašaras gyvuliams.

Chalva yra saldūmynas gaminamas iš saulėgrąžų.

Saulėgrąžos yra sodinamos Černobylyje ir Fukušimoje šalia atominių elektrinių, nes jos sugeria radiaciją iš dirvos. Aišku, tokių saulėgrąžų valgyti nerekomenduojama.

Aliejus

Saulėgrąžų aliejus gali būti trijų tipų: dideliu oleino rūgšties kiekiu, vidutiniu oleino rūgšties kiekiu ir dideliu linoleino rūgšties kiekiu. Koks skirtumas?

Aliejus su dideliu kiekiu oleino rūgšties paprastai turi apie 80% oleino rūgšties savo sudėtyje, likusią dalį sudaro linoleino rūgštis ir sotieji riebalai. Oleino rūgštis dar vadinama omega-9 rūgštimi, kurios pilna žmogaus organizme. Tokio tipo aliejus paprastai neprideda papildomo prieskonio maisto patiekalas, bei leidžia patiekalams ilgiau išlaikyti prekinę išvaizdą, todėl šiuo aliejumi labai domisi maisto gamintojai.

Aliejus su dideliu linoleino rūgšties paprastai turi apie 70% linoleino rūgšties, 20% oleino rūgšties ir likusią dalį sudaro sotieji riebalai. Linoleino rūgtis dar vadinama omega-6 rūgštimi, kurios žmogaus organizmas negamina. Per didelis kiekis linoleino rūgšties žmogaus organizme gali pakelti cholesterolio kiekį.

Aliejus su vidutiniu kiekiu oleino rūgšties paprastai turi apie 65% oleino rūgšties, 25% linoleino rūgšties ir likusią dalį sudaro sotieji riebalai.

Natūralus klausimas, kuris kyla: kaip man žinoti ar aliejus yra su dideliu oleino rūgšties kiekiu? Atsakymas yra niekaip. Gamintojai norėdami parodyti, kad jų produktas yra geresnis bei pakelti kainą, gali užrašyti ant pakuotės, kad šis aliejus yra su dideliu oleino rūgšties kiekiu. Kita vertus jeigu ant pakuotės nieko nerašoma, manau, galim drąsiai priimti, jog tai yra viena iš likusių dviejų aliejaus rūšių.

Aišku, jeigu ant pakuotės yra rašoma, kad aliejus yra su dideliu oleino rūgšties kiekiu, mes negalime to patikrinti ir turime pasitikėti gamintojo žodžiu.

Nuo ko priklauso, oleino rūgšties kiekis aliejuje? Nuo sėklų rūšies, kurios buvo naudojamas aliejui pagaminti. JAV 70% saulėgrąžų laukų skirtų aliejaus gamybai augina NuSun veislės saulėgrąžas. Jos yra vidutinio kiekio oleino rūgšties tipo. Šitas faktas mums nelabai ką padeda, nes Lietuvoje (kiek aš žinau) negalima nusipirkti amerikietiško saulėgrąžų aliejaus. Kiek aš žiūrėjau Lietuvoje galima nusipirkti lietuviško, ukrainietiško, rusiško ir argentinietiško saulėgrąžų aliejaus.

Ukrainoje tik 2% visų saulėgrąžų yra didelio oleino rūgšties tipo, Rusijoje – 1%. Pagrindinė priežastis, kodėl šiose šalyse nerodoma dėmesio didelio oleino rūgšties saulėgrąžų aliejui yra pinigai. Sėklos kainuoja gerokai brangiau, o piliečiai neturi papildomų pinigų, kad pirktų sveikesnį produktą. Sveikesnio maisto gali ieškoti turtingesnių šalių piliečiai kaip pavyzdžiui prancūzai ar vokiečiai, tuo tarpu rusai ar ukrainiečiai galvoja kaip apskritai pateikti maistą ant stalo.

Populiarausios auginamų saulėgrąžų rūšys Rusijos ir Ukrainos teritorijoje yra Ясон (Jason), Форвард (Forward), Pioneer, Limagrain.

Beje ar žinojote, kad Obelių aliejus yra gaminamas Ukrainoje? Aš visuomet galvojau, kad tai lietuviškas produktas.

Aliejaus gamyba

Saulėgrąžų aliejaus gamybos procesas yra panašūs į kokosų aliejaus gamybos procesą. Yra du būdai kaip gali būti gaminamas saulėgrąžų aliejus, atitinkamai parduotuvėse jūs galite matyti rafinuotą ir nerafinuotą (virgin) aliejų.

Internetas pilnas detalių rafinuotojo aliejaus gamybos būdų ir man nepavyko rasti tokio paties detalumo nerafinuoto aliejaus gamybos būdo. Taigi, pakalbėkime pirmiausiai apie rafinuoto aliejaus gamybos būdą, o tuomet aptarkime skirtumus lyginant su nerafinuotu.

1. Sėklų išvalymas. Nežinau kaip amerikiečiai augina saulėgrąžas, bet angliškuose svetainėse pirmas žingsnis yra praleisti saulėgrąžas pro magnetą, kad pašalinti visus metalus.

Bet kuriuo atveju saulėgrąžų sėklos turi praeiti tam tikrą sėtukų tinklą, kad atsijoti visokias priemaišas kaip akmenukai, žiedai ar kas dar galėjo patekti.

2. Sėklų lukštenimas. Gaminant rafinuotą aliejų sėklos gali būti lukštentos arba ne, tai nėra svarbu šitam procesui.

3. Spaudimas. Aliejus gali būti šalto arba karšto spaudimo. Karšto spaudimo atveju sėklos yra spaudžiamos ir šildomos iki 120C. Šalto spaudimo atveju sėklos negali būti šildomos iki daugiau nei 60C. Daugeliu atveju 45C yra pakankama temperatūra.

Šio proceso metu gaunamas pirmo spaudimo aliejus ir pašalinis produktas – saulėgrąžų pyragas.

4. Antrasis apdorojimas. Saulėgrąžų pyragas yra dorojamas cheminiu būdų, šio proceso metu galima gauti dar 20-30% aliejaus. Pyrago apdorojimui dažniausiai naudojamas tirpiklis – heksanas.

5. Garinimas. Ketvirtame žingsnyje gautas aliejus yra pilnas cheminių medžiagų, kurias reikia pašalinti, todėl aliejus yra garinamas, kol visos cheminės priemaišos pasišalina.

6. Rafinavimas. Šito proceso metu pašalinama aliejaus spalva, kvapas ir skonis. Pirmiausiai aliejus yra kaitinamas tarp 40 ir 85C. Tuomet jis maišomas su kokia nors šarmine medžiaga: natrio karbonatu arba natrio hidroksidu. Iš aliejaus pašalinamos priemaišos ir nešvarumai plaunant jį rūgščiu vandeniu įkaitintu iki 85-95C. Pašalinus priemaišas aliejus centrifiguojamas siekiant pašalinti sunkesnes nuosėdas. Tuomet aliejus filtruojamas per aktyvią anglį, kuri sugeria aliejaus spalvos pigmentą. Po spalvos pašalinimo sekantis žingsnis yra kvapo pašalinimas, kuris pasiekiamas kaitinant aliejų iki 225-250C ir leidžiant per vakuumą. Galiausiai į aliejų pridedama šiek tik citrinos rūgšties siekiant pailginti jo galiojimo laiką.

O čia detalus foto gidas po rusų saulėgrąžų aliejaus fabriką.

Įdomus faktas, jog pirmieji indėnai aliejų irgi rafinuodovo, kažkuria prasme. Jie įmesdavo visą saulėgrąžos galvą į puodą ir pavirdavo. Ant paviršiaus susidariusį skystį nugriebdavo ir taip turėdavo aliejaus.

Nerafinuotas aliejus visuomet gaminamas šalto spaudimo būdu (nes jeigu būtų gaminamas šilto, tai būtų rafinuotas). Nerafinuotas aliejus gaminamas tik iš išlukštentų saulėgrąžų. Paskutinis žingsnis vietoj rafinavimo yra filtravimas, kai pašalinamos tam tikros priemaišos.

Nerafinuotas aliejus turi stiprų saulėgrąžų skonį, kvapą bei specifinį tirštumą. Nerafinuoto aliejaus spalva yra visuomet šviesiai geltona. Jis išlaiko gana didelį kiekį vitaminų bei kitų naudingų medžiagų randamų saulėgrąžų sėklose.

Nerafinuoto aliejaus smilkimo temperatūra yra 107C, rafinuoto – 254C.

Kas yra smilkimo temperatūra? (Paimta iš teksto apie kokosus)

Smilkimo temperatūra – tai temperatūra, kurioje riebalai ima skilti į glicerolį ir riebalų rūgštis, ko pasekoje ima susidaryti melsvi dūmai. Glicerolis skyla toliau iki akrilaldehido. Dėl akrilaldehido šie dūmai itin erzina akis ir kvėpavimo takus.

Pasiekta smilkimo temperatūra rodo, kad riebalai degraduoja tiek gardžio, tiek maistingumo požiūriu. Todėl labai svarbu maisto kepimui parinkti tokius riebalus, kad smilkimo temperatūra būtų aukštesnė, nei naudojama ruošiant maistą.

Skirtingai gaminant maistą pasiekiama skirtinga temperatūra. Keptuvė ant viryklės ~120C, virimas aliejuje ~160 – 180C, orkaitė ~180 – 220C.

Chalva

Chalva saldus desertas paplitęs Europoje, Azijoje ir net Afrikoje. Chalva gali būti gamina iš įvairių riešutų, kviečių, sezamo, morkų, moliūgų, bet Ukrainoje bei Rusijoje pagrindinis chalvos ingredinietas yra saulėgrąžų sėklos.

Chalvos gaminimo procesas:

1. Sėklos išvalomos ir išlukštenamos.

2. Sėklos džiovinamos aukštoje temperatūroje 150-300C.

3. Kepintos sėklos yra sutrinamos į į pastą panašią masę vadinama chalvinu.

4. Toliau gaminamas sirupas iš vandens, cukraus ir melasos. Sirupas verdamas vakuuminiame inde kol tampa tirštas.

5. Į mišinį į dedama Putoklio šaknis (gali būti kitas augalas pvz silvarožė). Augalas vadinamas putokliu, nes vandenyje putoja panašiai kaip muilas.

6. Paskutiniame žingsnyje karamelė sumaišoma su chalvinu ir gaunama chalva.

Šiek tiek nuotraukų iš chalvos fabriko Rusijoje galima rasti čia.

Sakoma, kad chalva yra sveika, nes išlaiko daugelį vitaminų esančių saulėgrąžose. Jeigu norite pamėginti pasigaminti chalvą namie, internetas pilnas receptų.

Statistika

Praėjusiais metais saulėgrąžomis buvo užsodinti 26 mln. ha, iš jų: Rusija – 8.0, Ukraina – 6.2, Argentina ir Rumunija po 1.7.

Didžiausią derlių gauna Serbija 3t/ha, toliau seka Kinija 2.6t/ha ir Turkija 2.4t/ha. Turbūt įdomu atkreipti dėmesį, kad top trys sodintojai nėra tarp top trijų efektyviausių/produktyviausių augintojų.

Didžiausi saulėgrąžų gamintojai/eksportuotojai: Ukraina 16.5 mln. t, Rusija 15.3 mln. t, Argentina, Ruminija ir Kinija pagamina po 3.3 mln t.

Pabaigoje, norėčiau pasakyti: taip, saulėgrąžos iš tiesų seka saulę iki kol subręsta jų galva. Subrendusi saulėgrąža visuomet yra atsisukusi į rytus.

Saulėgrąžų aliejus stovėjo visą gyvenimą mano šaldytuve, todėl buvau nustebęs, kad nėra kokybiškos informacijos apie saulėgrąžas lietuvių kalba. Tekstų apie kokosus yra dešimt kartų daugiau nei apie saulėgrąžas. Savo šalyje pranašu nebūsi?

Nuorodos

The Strange History of the Sunflower

Sunflowers Transcend Seedy Existence

Sunflower oil history

Encyclopedia of Cultivated Plants: From Acacia to Zinnia

История подсолнечника — «цветка солнца»

Подсолнечник: история

Sunflowers, 1888 by Vincent Van Gogh

Как на Руси стали семечки лузгать

История возникновения подсолнечного масла

PUSTOVOIT AWARDS

Пустовойт, Василий Степанович