Šlapios Kauno dienos

Kauno Dienos arba kitaip sakant Kauno gimtadienis vyko gegužės 19-21 dienomis (penktadienis-sekmadienis). Buvau nustebęs, kad nepaisant permainingo oro ir ledo gabaliukų krušos, kuria teko patirti savo kailiu, vis tik žmonių į šventę prisirinko daug.

Žygį po šventę pradėjau nuo Soboro(vienas iš Kauno simbolių, Laisvės alėjos gale arba pradžioje, kaip pažiūrėsi), kuris iš tikrųjų joks soboras, vienas pilietis (nekaunietis) visai nesenai man įrodė, jog tai tik kažkokia archangelo bažnyčia.

Tokio renginio neatsiejama dalis be abejonės yra mugė. Mano dėmesį labiausia traukė medžio, metalo molio dirbiniai. O duonos ir mėsos palapinės stengdavausi praeiti kiek galima greičiau, nors jų kvapas viliojo labiausiai.

Mačiau daugybę daiktų, kuriuos norėtųsi nusipirkti, tik neaišku, kur juos po to naudoti. Gerai, kad piniginę namie palikau. Vienas iš labiausia man patikusių – maždaug 25 centimetrų ilgio ir 5 centimetrų pločio skalbinių segtukas. Įsivaizduojate? Neblogas toks. Kalbat apie segtukus įdomus toks dalykas, jog rudos spalvos kainuoja 5 litus, o baltos 7. Ir dabar įrodykit Amerikos negrui, jog čia žmonės neskatina rasizmo. Taip pat mačiau įvairaus dydžio kuokų: nuo miniatiūrinės telpančios delne iki milžiniškos (gero 5 metų vaiko dydžio), tokios kuokos savo kambaryje nesigėdytų laikyti nei vienas WoW (World of WarCraft) fanas. Dar man patiko mediniai žuvų kaulai, krokodilas, pinti milžiniški batai.

Iš pradžių buvo įdomu prieiti prie kiekvieno tokio kioskelio, bet ilgainiui parduodami daiktai pradėjo kartotis. Tenka atsidusti, jog mugė ne turgus, čia vėlgi užvežė kažkokio fabriko produkcijos. Na ir kas, kad tokių dalykų nematome kasdien, bet vis tik jie ne rankų darbo.

Kuo toliau keliavau nuo Soboro ir labiau artėjau prie Rotušes, tuo aplink mane esančių žmonių amžius jaunėjo. Galbūt todėl, kad pagrindiniai koncertai vyko senamiestyje? Beje, patį pirmąjį aptikti pavyko iš karto išnėrus iš požeminės perėjos. Gėda prisipažinti, bet nežinau kaip ta vieta vadinasi.

Rotušės aikštę buvo apsupę kioskeliai siūlantys šašliką (kaina 8 litai) ir alų. Rodos daugiau švenčiantiems nieko ir nereikėjo. Kiek paklausęs koncerto Rotušės aikštėje, tuo metu grojo prieš kelis dešimtmečius susikūrusios grupės: „Gėlės“, po jų „Poliarizuoti stiklai“, patraukiau link upės ir, visai man netikėtai, atradau sunkaus metalo sceną apie kurią norėčiau pakalbėti truputį plačiau.

Eidamas jau iš tolo pamačiau gatvės gale besiburiuojančių daug žmonių ir iš karto susidomėjau ką gi jie ten mato? Priėjus arčiau paaiškėjo, jog baržoje įrengta scena ir vyksta sunkiosios muzikos koncertas. Keista, jog daugelis žmonių klausė laikydamiesi „padoraus“ atstumo ir nesileido į krantinė arčiau scenos. Kiek labiau pasitraukę nuo klausančiųjų, į vieną krūvą susibūrę stovėjo policininkai. Iš vienos pusės aš suprantu renginio organizatorius: į tokią vietą, tikrai reikia pasiųsti daug tvarkos saugotojų. Iš kitos pusės aš suprantu ir policininkus: kai reikia eiti patruliuoti į kažkokį triukšmą, kurį vadina muzika, ir, kai aplinkui daug agresyviai nusiteikusių jaunuolių labai nesinori atsiskirti nuo būrio.

Nekreipdamas dėmesio į bailius policininkus aš nusileidau arčiau scenos, pasiklausyti geros muzikytės. Iki šios aš visai prijausdavau alternatyvios muzikos gerbėjams, man (kaip ir daugeliui) patiko grupės „Lordi“ pasirodymas Eurovizijoje. Bet tai ką aš pamačiau mane privertė susimąstyti.

Prie scenos susigrudę vien jaunimėlis, būkim atviri - nepilnamečiai, kurių, mano nuostabai, dauguma merginos, sužaloję savo kūną auskarais, tose vietose, kur jau šiais laikais nieko nebešokiruoja. Jų drabužiai ir šukuosenos yra irgi atitinkamos. Toje pačioje susigrūdusioje vietoje, vaikai netik geria alų iš bambalių(dar žinomas kaip baklaškė – dažniausiai 1,5 litro plastikinis butelis), bet savaime suprantama (?!!) ir iš karto, čia pat vietoje, rūko. Alų aišku nusipirko pagal tris pagrindinius kriterijus: kuo daugiau, kuo pigiau, kuo daugiau laipsnių. Kad iš viso kažką galima gerti taip kaip jie gėrė alų aš net neįsivaizdavau. Tą vaizdelį, galėčiau palyginti nebent su gyvulių girdymu: visą diena pievoje prasiganiusios karvės (ar kiti naminiai gyvuliai), vakare varomi prie upelio, jeigu tokio daikto nėra ir gyvulių nedaug, tai ūkininkas pats ateina su pora kibirų, tada iš troškę karvės merkia savo snukį į kibirą ir nekeldamos galvos, nekreipdamos į nieką dėmesio siurbia viską, kol kibiras iš tuštėja. Pripažinkit kraupus vaizdelis (aš ne apie karves).

Ne gana to, kad jie ten plumpia tą alų litrais, dar kad smagiau būtų dalį alaus būtinai iš laisto ant aplinkinių galvų. Tik nereikia man aiškinti apie „fun“. Gal tada aš užsilipčiau ant scenos ir ant visų nusičiurkčiau? Koks skirtumas ar alus filtruotas (mano skrandyje), ar tiesiai iš butelio? Pripažinkit toks elgesys tikrai prašosi į snukį.

Beje, o kaip ten tie visi įstatymai dėl nepilnamečių girdymo?

Reikia pasakyti, kad policininkai vis tik kartas nuo karto nusileisdavo žemyn, po tris susikibę už rankų, kad kas neįmestų jų į upę(vis tik 200 kilogramų pakelti jums ne šuns papas) ir praeidavo pro renginio vietą. Tačiau tas jų praėjimas greičiau jau būdavo ne norint ką nors sutramdyti, bet simboliškai parodyti, kad mes maždaug atliekam savo darbą. Jeigu būtų įvykę muštynės, tai greičiausiai mentai būtų palaukę kol kas nors nugalės, o tada būtų atėję surašyti protokolo apie įvykį.

Žodžiu, pasigrožėjęs tokiu vaizdeliu nusprendžiau, kad aš ne metalistas ir, jei ką, nuo šiol vaikštau tik į Mango koncertus. Na, o kol kas belieka laukti kitų renginių.

Brukštelk žinutę