Socialinio kredito reitingo sistema
Kinija turbūt vienintelė valstybė, kuri suklestėjo laikydama savo žmones po padu. Tai yra unikalus atvejis, kiek aš žinau, jeigu mes pažvelgtume į Baltarusiją, jinai tarsi užstrigusi laike, Rusija ritasi atgal, o apie Šiaurės Korėją net nekalbu.
Dabar Kinija įvedinėja socialinio kredito reitingo sistemą. Galbūt jau teko girdėti apie ją?
Tai labai įdomus ir kol kas unikalus būdas sužaidybinti gyvenimą.
Maksimalus taškų kiekis, kurį pilietis gali turėti yra 800. Turbūt nei vienas žmogus tokio reitingo neturi. Daugybė kamerų stebi žmogaus veiklą mieste. Kadangi, Kinija cenzūruoja internetą, taip pat gali stebėti kokiose svetainėse lankosi žmonės ar kokias programėlės naudoja. Visa tai sudaro žmogaus reitingą. Pavyzdžiui, jeigu žmogus perka sveiką maistą, kuriame nėra cukraus, jo reitingas kyla. Jeigu žmogus perka alkoholį, jo reitingas krenta.
Jei Lietuvos valdžia sužinotų apie šią sistemą, taip pat norėtų ją įdiegti, nes sistema leidžia skatinti žmones gyventi teisingai neįvedant cukraus mokesčio ir neribojant alkoholio pardavimo laiko.
Koks skirtumas koks žmogaus reitingas? Kuo didesnis reitingas tuo daugiau nuolaidų žmogus gauna. Pavyzdžiui, nuolaidos lėktuvo ar traukinio bilietams, geresnės paskolų sąlygos. Kita vertus, jeigu tavo reitingas tikrai blogas, tai tavęs gali nepriimti į darbą. O kalbant apie kelionės bilietus, tu jų negali apskritai nusipirkti.
Vilnius ilgą laiką negalėjo išspręsti darželių problemos. Kinai ją išsprendė: kuo geresnis tavo reitingas tuo geresnis darželis tavo vaikui. Jeigu tavo reitingas blogas, tavo vaikas yra pasmerktas gauti prastą darželį arba iš viso jo negauti. Eidamas į prastą darželį, vėliau pateksi prastą mokykla ir t.t. Visą tą amžiną ciklą galima apibūdinti: turtingi turtėja, vargšai skursta. Ilgalaikėje perspektyvoje tai programuoja revoliuciją arba skerdynes. Aišku, kinai kuriantys socialinio kredito sistemą tą žino geriau nei aš, todėl jie greičiausiai yra numatę kokias nors priemonės to išvengti.
Blogiausia šios sistemos dalis, kad tavo reitingą įtakoja tai su kuo tu bendrauji. Pamirškite vestuves iš meilės, vestuvės pagal reitingą garantuoja saugų ir ramų gyvenimą.
Teoriškai reitingo įtakos priklausomybė nuo žmonių, su kuriais bendrauji turėtų lemti, kad žmonės su blogu reitingu tampa atstumtaisiais. Bet kas atsitinka, kai daugybė atstumtųjų susirenka vienoje vietoje? Ar jie pradeda gyventi už sistemos ribų?
Aš matau daugybę problemų dėl kitų žmonių įtakos tavo reitingui. Jeigu tėvas nekenčia valdžios, tai jo pažiūros gali persiduoti vaikams, tačiau nebūtinai. Tėvų negali pasirinkti, tai kodėl tavo reitingas turėtų kentėti?
Kita vertus, aštuoniolikmečiai daro daugybę nesąmonių. Aš irgi jų pridariau. Mano draugai taip pat pridarė jų. Ar dėl to kad draugai daro nesąmones, turėtų kentėti mano reitingas? Aštuoniolikmečiai nemoka pasirinkti draugų…
Žurnalistai atrado vieną dalyką, kuris juos labai suneramino. Žmogaus, kuris rašė apie valdžios korupciją, reitingas toks žemas, kad jis negali nei išvykti iš miesto, nei susirasti darbo. Mus tai šokiruoja. Demokratiškoje valstybėje žurnalistų darbas yra tikrinti valdžią ir, kai jinai peržengia ribas, ją sustabdyti. Kinijoje (ar bet kurioje diktatūroje) valdžia yra virš žurnalistų bei virš sistemos. Mes visi galvotume, jog korumpuoti pareigūnai turėtų turėti tokį žemą reitingą, kad negalėtų įsidarbinti jokiuose politiniuose darbuose, tačiau jau dabartinė patirtis rodo, kad yra priešingai.
Leiskit man padaryti du spėjimus.
Pirmasis – dabar Kinija išgyvena aukso amžių ir per artimiausius dvidešimt metų nusiris žemyn. Mes jau atskirai kalbėjome apie korupciją ir aš nežinau nei vienos valstybės, kuri yra turtinga ir lyderiaujanti su didele korupcija. Nebent Nigeriją jūs laikote lyderiaujančia valstybe.
Tai kas darėsi iki šiol Kinijoje, buvo komunizmo mažinimas ir kapitalizmo įtraukimas. Tai sukūrė didžiules lyderiaujančias IT įmones, kurios pirmauja dirbtinio intelekto kūrimo varžybose, tačiau dabartinė valdžia vėl nori uždėti tvirtus gniaužtus ant tautos. Tvirti gniaužtai tik pusė problemos ir su jais dar būtų galima kaip nors išgyventi, tačiau korupcija realiai sugriauna bet kokius pagrindus kurtus iki šiol.
Mano antrasis spėjimas iš tiesų yra baisus. Kinija yra pirmoji šalis bandanti įvesti tokią sistemą, tačiau po dvidešimties metų, panašią sistemą pabandys įvesti ir kokios nors demokratinės valstybės.
Tokios sistemos mane gąsdina. Tokios sistemos neatleidžia maištininkų. Ir kai sakau maištininkas, aš nekalbu apie žmones, kurie rėkia, kad Žemaitija turi atsiskirti nuo Lietuvos, aš taip pat nekalbu apie žmones, kurie sprogdina bažnyčias.
Mano maištininko apibrėžimą patenka žmones, kurie klausia: kodėl? Principe į mano maištininko apibrėžimą patenka visi kūrybingi žmonės. Mūsų mokyklos ugdo papūgas. Kas keisčiausia, taip sakydavo patys mokytojai t. y. žmonės, kurie turi valdžią ir pareigą padaryti viską, kad tos papūgos nebūtų ugdomos. Aš buvau gera papūga mokykloje. Baigiau palyginus neblogais pažymiais, tačiau universitete ypač paskutiniais metais sugebėjau kažkaip daryti tai ką noriu ir visus įtikinti, kad tai ką aš darau yra tai ką reikia daryti. Mano pažymiai tapo dar geresni. Socialinio reitingo sistema man nesuteiktų tokio lankstumo.
Tik žmonės, kurie drįsta paklausti: kodėl? Ieško kitų būdų kaip padaryti tą patį tik geriau. Jeigu socialinio reitingo sistema būtų įvesta senovėje mes neturėtume nei Kolumbo, nei Galilėjaus, nei Niutono. O net ir nesant sistemai, kiek daug priešpriešos jie sulaukė. Taisyklių laužymas reikalingas tiek progresui, tiek menui. Deja, neįmanoma sukurti sistemos, kurį skatintų inovacijas ir paklusnumą. Inovacijos iš principo yra nepaklusnumas, ėjimas prieš standartus ir normas.
Ar atsimenate kaip atrodė telefonai iki Iphone? Kad pakeistų visą industriją reikėjo tik vieno žmogaus, kuris būtų maištininkas. Mes žinome, kad jis buvo maištininkas, nes pakeitė net ne vieną industriją.
Kinijoje taip neatsitiks. Kita vertus, kiek jūsų asocijuoja Kinija su inovacija? Daugelis galvodami apie Kinija, turbūt galvoja apie Abidas arba Punna treniningus. Tiesa pasakius, net gi didžiausios Kinijos IT kompanijos nesukūrė nieko naujo, tiesiog paėmė idėjas iš Amerikos ir pritaikė jas vietinei rinkai. Aišku, būdamas biednas daug inovacijų nepadarysi. Tačiau dabar Kinijos įmonės turi pinigų ir protų, sekantis žingsnis turėtų būti paimti visą pasaulį už kiaušų ir laikyti artimiausius šimtą metų, kaip tą darė Amerika iki šiol.
Vis dėl to, mano nuomone, taip neatsitiks. Įvesdama socialinio kredito sistemą Kinija žengia žingsnį atgal, tačiau pasekmės nepasimatys iš karto. Tokio sprendimo pasekmėms pamatyti reikės dešimt, dvidešimt metų. Jeigu bijojote Kinijos dominavimo, gali atsikvėpti lengviau.
Photo by Matthew Henry on Unsplash