Tai negėrei? O reikėjo.
Visai neseniai patyriau atradimo džiaugsmą – sužinojau, kad aš esu toks nevienintelis. Kažkada sakiau, kad aš negeriu ir tikrai nesitikėjau sutikti tokių žmonių daugiau... Taigi... Ne, aš tikrai neįkalbinėsiu jūsų atsisakyti savo kūno žalojimo, kiekvienas turi teisę į savo poelgių laisvę. O galų gale ir du litai to neverti.
Šis pasakojimas apie tai ką aš pastebėjau praėjus atradimo džiaugsmui. Nors... Aš vis dar džiaugiuosi.
Kai tenka pasakyti žmonėms, kad negeri, jie visuomet užduoda vieną ir tą patį klausimą: kodėl?. Kai galvojau, kad čia aš toks esu išskirtinis, tai nelabai kreipdavau dėmesio į tai ką atsakydavau. Tiesiog nuolankiai prisilipdai paslaugių žmonių tau siūlomą etiketę keistuolis ir toliau nevargini savo galvos tokiomis smulkmenomis. Bet šiandien aš supratau ir atsakysiu jums kodėl. Apgavau, ne neatsakysiu ir žinote kodėl neatsakysiu? Nes atsakymo nėra! Rimtai, aš pastebėjau, kad žmonės, kurie negeria negali argumentuotai/logiškai paaiškinti tokio savo apsisprendimo. Ta prasme, logiškai visos kitos masės atžvilgiu. Neskanu – nei čia logiškas, nei čia argumentas. Ir žinote kodėl nėra paaiškinimo? Todėl, kad jo nereikia! Kai kūnas, siela ir protas sutaria nereikia jokių paaiškinimu, viskas ir taip aišku, prieš ką dar aš turėčiau aiškintis?
Kai pasakai kam nors, kad negeri, jis tuoj pat pradeda aiškinti apie gėrimo naudą. Ar žinote, kad alkoholis gerina sveikatą? Mačiau kaip atrodo žmogus po litro degtinės iš ryto. Ačiū, man nereikia tokios supermeno sveikatos, kad būtų galima apvaryti visą unitazą ir po to vis tiek nepataikyti i centrą. Ne čia visiškai rimtai, tokios sveikatos pavydėtų net pats supermenas, reikėtų pamatyti su kokia energija žmogus viską drėbė iš savo vidaus. Spidermeno virvių iš rankų šaudymas prieš tokią srovę atrodo kaip išdžiuvęs upelis.
Atsiprašau už lyrinius nukrypimus. Žmogus priėjęs prie manęs galėjo pasakyti daug argumentų, gaila, kad aš neužsirašiau, tai visų neprisiminsiu, bet pabandysiu: 1) reikia 2) kad atsipalaiduotum 3) dėl chebros arba kad pritaptum prie kompanijos... Neabejoju, jog jūs galite išvardinti daugiau. Dabar užduosiu esminį klausimą: ką jis nori įtikinti? Arba jeigu teisingai: ką jis nori apgauti? Mane ar save? Mes puikiai žinom, kad manęs jis neapgaus.
Žmogus keistas padaras. Jis visuomet stengiasi pateisinti savo poelgius. Savaime suprantama, jis tai daro ne dėl kitų. Kiti per daug užsiėmę savo poelgių pateisinimų, kad jiems nors kiek tai rūpėtų. Žmogus stengiasi pateisinti savo poelgius tik sau ir dėl savęs. Pats paprasčiausias pavyzdys. Vyras nusipirko užuolaidas, jos tokios šiaipsau ir mokėjo brangokai. Pas vyrą į svečius ateina pirmas žmogus, pažiūri į užuolaidas, paklausia kainos ir tuomet pradeda aiškinti, jog šeimininkas tikrai permokėjo. Na, pats vyras tai suprato jau senai, tačiau kaip jūs manote jis pasielgs? Prisipažins, jog klydo? Nė velnio! Priešiningai, nors širdyje jis jau senai suprato, kad permokėjo, bet garsiai to nepripažins. Jis ims ginti užuolaidas sakydamas, kokios jos gražios ir t.t. Kodėl? Juk jam reikės dar daug metų gyventi su tomis užuolaidomis, užuolaidos ne kojinės, kasdien nekeisi. Taigi, jis turi pasiteisinti ir pirmiausiai pasiteisinti sau.
Į svečius ateina antras žmogus ir jis ima girti užuolaidas. Kaip manote kaip pasielgs šeimininkas? Na, jis prisipažins savo nuoskaudas ir pasakys, kad mano sumokėjęs per daug.
Taigi, mes kalbėjom apie gėrimą, ar ne? Tie žmonės, kurie žino daug argumentų, kodėl reikia gerti, juos tikrai sugalvojo, ne tam kad įtikintų mane, greičiausiai aš jų net nepažystu, o tam kad pirmiausiai nuramintų savo sielą, nes tokiam jų elgesiui labai priešinasi kūnas. Tam, kad užmigdytų savo sąžinę. Nes jiems reikia pateisinti savo elgesį. Neveltui sakoma: priemonės pateisina tikslą.
Kiekvienam tiesa savo.
Ps. Jeigu norite nemokamai nusigerti, pasakykite savo draugams, jog vakar metėte. Kuo didesnė kompanija, tuo daugiau žmonių atsiranda norinčių jus atvesti į doros kelią.