Teroristai visuomet laimi

Tekstą reiktų pradėti kokiu nors teroristinio įvykio atpasakojimu, bet pastaruoju metu jų tiek daug, kad galite rinktis bet kurį ir įsivaizduoti, kad aš apie jį parašiau porą sakinių… Visos situacijos atrodo kaip protų nesuvokiamos… Nešėsi ginklą gatvėje ir niekas jo nesulaikė, įvairavo automobilį į žmonių minią…

Priklausomai nuo jūsų amžiaus, pirmąją teroristo ataka jūs galite laikyti skirtingus įvykius. Man pavyzdžiui labiausiai įstrigo/sukrėtė 2001-mų metų įvykiai. Penkiolika metų vėliau… Ar mes galime pasakyti, jog teroristus nugalėjome? Kaip tik priešingai atrodo, kad teroristinių išpuolių tik daugėja.

Kodėl? Galbūt mes taikome netinkamas kovos priemones?

Kai vienas teroristas batuose prasinešė bombą į lėktuvą, visi keleiviai norintys skristi privalėjo nusiimti batus patikrinimo metu. Ar tikrai tai vienintelis būdas aptikti bombą? Ant kiek jis nepatogus keleiviams ir kokia tikimybė, jog teroristas artimiausiu metu pakartos tą patį triuką? Ar neįmanoma ištreniruoti šunų, kad užuostų bombas?

Jeigu aš bučiau teroristas, tai prasineščiau bombą skrandyje, tegul verčia visus norinčius skirsti ryti žarną.

Kita priemonė – negalima sakyti žodžio bomba. Net ir seksbombai nukenksminti kviečiamas išminuotojų būrys. Vienas gali ir neapsidirbti…

Teroristai visuomet laimi, nes jie visuomet yra vienu žingsniu priekyje. Dešimt galvų susėdę galėtų sugalvoti šimtus naujų būdų kaip įvaryti baimę ir sukelti chaosą. Visi kiti tik reaguoja į tai kas įvyko ir priima vienokias ar kitokias pataisas. Jeigu gyveni tik reakcijų laiku, tai nieko keisto, jog nespėji.

Turbūt girdėjote nuvalkiotą frazę: geriausia gynyba – puolimas. Ne, atominių bombų užmėtymas nėra sprendimas. Emigracija į Marsą, kol kas ne variantas.

Pradėkim nuo originalios, nors galbūt ne tokios veiksmingos idėjos. Pagal musulmonų religiją yra draudžiama gerti ir rūkyti. Pasamdykime nusikaltėlių grupuotes, kurios dalintų/pardavinėtų alkoholį/cigaretes tose vietose, kuriose potencialiai treniruojasi teroristai.

Manote bendradarbiauti su nusikaltėliais yra nepriimtina taktika? JAV bendradarbiavo su Osama Bin Ladenu, kol tai neatsisuko prieš ją pačią.

Jeigu koks nors potencialus teroristas pradės rūkyti, jis atsidurs už visuomenės ribų ir bus paniekintas aplinkinių. Aišku, teoriškai jis vis dar gali nukreipti pykti ne prieš savo bendrus už tai kad buvo paniekintas, bet prieš cigarečių gamintojus… Bet jis nebegaus tinklo palaikymo ir jo kelionės po pasaulį turėtų pasunkėti.

Nepatiko šitas planas? Pakalbėkime apie kitus.

Būkit atviri, norit laimėti yra tik du įrankiai: švietimas ir dėmesys.

Kita idėja – investuokim į moterų švietimą. Kaip žinia kai kuriose šalyje moterų teisės yra labai apribotos, jos negali be vyro gatvėje pasirodyti, jos turi slėpti savo kūną po juoda apranga ir t.t. Aš nesakau, kad eikime ir padarykime revoliucijas. Ne. Mokykime jas slaptai. Duokime išsilavinimą medicinoje, kalbose, matematikoje… Protingesnės moterys išaugins protingesnius vaikus, kurie vėliau taps protingesniais vyrais, protingesni vyrai priims protingesnius įstatymus ir galbūt panaikins visus tuos draudimus moterims. Taip, tai ilgas planas, kad pamatyti kokius nors požymius reikės bent dvidešimt metų, bet ar kas nors turi geresnę idėją? Kaip išnaikinti visus teroristus per dešimt metų? Manau, niekas neturi.

Iš kitur atvykę teroristai yra tik dalis problemos, daug blogiau kai teroristais tampa pačių Europos šalių piliečiai. Ir tai yra ne tiek švietimo, kiek dėmesio problema. Kodėl žmonės prisijungia prie teroristinių organizacijų? Kodėl jie prisijungia prie nusikalstamų grupuočių? Todėl kad visi (bent jau daugelis žmonių) nori būti kažkokios bendruomenės, vieneto, grupės dalimi. Deja mūsų politikai dažnai skaldo žmones ir keikdami vienus bei girdami kitus keliasi savo reitingus. Tuo tarpu teroristinės organizacijos suinteresuotos būti draugiškos kiekvienam potencialiam kandidatui. Jeigu žmogų atstūmė valstybė, atstūmė kaimynai ir draugai, kur jam daugiau eiti?

Tai yra draugų problema. Jūs galite manyti, jog kalbate su vienu ar kitu žmogumi daug, tačiau apie ką jūs kalbate? Kokio gylio, intymumo jūsų pokalbiai? Jeigu kalbate tik apie orą, tai toks pokalbis tik laiko švaistymas ir niekam nenaudingas. Kiekvienas (normalus) žmogus nori surasti bent vieną, kitą žmogų, su kuriuo galėtų pasidalinti savo svajonėmis, mintimis, jausmais. O jeigu nepavyksta rasti, tai…

Va, Lietuvoje mes turime lenkus. Aš esu už tai, kad išsaugoti protėvių tradicijas, aš už tai kad švęsti protėvių šventes taip kaip jie šventė, aš už tai, kad išsaugoti kalbą, bet privaloma integruotis į visuomenę. Jauni lenkai rodos tą supranta, bet vyresni lenkai net nesugeba pasakyti kelių žodžių lietuviškai… Kaip jiems susirasti normalų darbą? Jeigu nemoki kalbos negali dirbti jokioje su klientais susijusioje srityje. Kas lieka? Tualetų valymas ir dėžių kilnojimas? Lieka mažiausiai apmokami darbai, kuriuos nelabai ir norisi dirbti. Jeigu nenori dirbti tampi pašalpų vartotoju. O kurioje šalyje išlaikytiniai gyvena gerai palyginus su kitais šalies gyventojais?

Užburtas ratas lemiantis prastą gyvenimą ir tik todėl, jog žmonėms trūksta vieno dalyko – noro mokytis.

Europoje pabėgėlių krizė. Ar mes turėtų apsitverti tvoromis ir jų neįsileisti? Ar mes turėtume šaukti Lietuva lietuviams? Ne, tai labai blogas sprendimas.

Ar mes turėtume mokėti pabėgėliams pašalpas, kad jie galėtų įsikurti? Ne. Mes jiems turėtume duoti paskolas, kaip studentams, tarkim, su dviejų metų palūkanų atidėjimu. Mane stebina, kad pabėgėliams mes siūlome geresnes sąlygas nei saviems studentams. Bet nenukrypkime.

O kas bus jeigu po dviejų metų pabėgėlis atsisakys mokėti arba iš viso pasislėps? Paskelbti Interpolo paiešką ir uždrausti pasirodyti bet kurioje Europos valstybėje. Pagautas iš karto numetamas į mūšio lauką iš kurio pabėgo. Mes turime teisę būti žiaurūs, jeigu iš pradžių buvome dosnūs ir jie piktnaudžiavo mūsų dosnumu.

Skirstyti pabėgėlius valstybėms pagal skaičius yra nesąmonė. Jie kas - avys? Gavome dešimt avių, nuskusim plikai, numegsim dvidešimt megztukų. Taip nevyksta. Mums reikia dvidešimt statybininkų – mes imame dvidešimt statybininkų. Jums reikia šimto elektrikų – imkite šimtą elektrikų. Ar pabėgėliai neatims darbo iš vietinių? Pasižiūrėkime skaičius, paskutinius keletą metų bedarbių ir laisvų darbo vietų skaičius beveik nekito, vadinasi, tie kas yra bedarbiai neužims laisvų darbo vietų. Jie turėjo daugybę progų. Jeigu mes turime laisvų darbo vietų statybininkams, tai kodėl nepaėmus statybininkų? Visi laimi. Pabėgėliai gauna darbą ir šansą naujam gyvenimui, mes gauname mokesčius.

Jeigu mums reikia dvidešimt statybininkų, kodėl mes turėtume imti dvidešimt valytojų?

Žiūrint iš šiek tiek kitos perspektyvos. Esi pabėgėlis elektrikas? Mums reikia elektrikų – imk darbą. Esi gyvačių augintojas? Mums nereikia gyvačių augintojų, tualetus plauti sutinki? Nesutinki? Varyk atgal į savo kaimą.

Tiesa, dar prieš išsiųsdami, turėtume pabėgėliams suteikti dar vieną šansą. Nenori dirbti kitam? Kurk verslą.

Aišku, suteikdami darbą, neturėtume suteikti pilietybės, o tik laikiną leidimą gyventi vienoje konkrečioje vietoje. Kad gautų pilietybę ar bent jau daugiau teisių, jie turėtų išsilaikyti valstybinės kalbos egzaminą. Integracija į visuomenę yra svarbi, o nemokant kalbos integruotis labai sunku. Visi, kurie nenori integruotis, turėtų būti išvaryti. Jie gali garbinti savo dievus, bet privalo gerbti mūsų įstatymus.

Kodėl aš tiek daug kalbėjau apie pabėgėlius? Todėl kad nepasirūpinus jais tinkamai, neramumai ir teroristai augs būtent iš jų. Pikti, nepatenkinti ir Europoje.

Galite vadinti tai švietimu, galite vadinti tai propaganda, bet mes turime negailėti pinigų kartoti tam, ką pasakė katinas Leopoldas: vaikai gyvenkime draugiškai.

Dar vienas dalykas, kurį mes turėtume pakeisti tai: kaip kalbame apie terorizmo išpuolius. Dabar medija stengiasi gąsdinti žiūrovus. Be pranešimo apie išpuolį, jie taip pat parodo porą reportažų, jog tu net būdamas už tūkstančių kilometrų nuo išpuolio negali būti saugus. Kitas toks išpuolis gali atsitikti čia pat. Gąsdinimas yra tai ko siekia teroristai, nes išsigandę žmonės nepriima protingų sprendimų. Medija groja su teroristais viena dūdele.

Kai kalbama apie teroristus turėtume skleisti ne baimę, bet gėda. Kiekvienas žmogus prisidėjęs prie teroristinio išpuolio turėtų padaryti gėdą sau, savo vaikams, savo tėvams, savo pusbroliams, savo dėdėms... Žodžiu, visa giminė turėtų būti pastatyta prie gėdos stulpo. Jeigu didžiausias įžeidimas yra batas ant nuotraukos, tai turėtume uždėti po batą ant kiekvieno giminaičio veido.

Manote, jog tai neveiksminga taktika? Ar darytumėte ką nors, jeigu žinotume, kad jūsų vaikams/tėvams dėl to bus gėda visą likusi gyvenimą? Tuo pačiu ir patys giminaičiai stengtųsi, kad niekas nepadarytų gėdos jiems.

Mes niekada nesužinosim kiek tai efektyvu, kol nepabandysim.

Brukštelk žinutę

Komentarai(0)