Tu esi svarbus
Pakalbėkim apie atidėliojimą (ang. procrastination). Turiu prisipažinti, jog šią vasarą ką nors atidėlioju kiekvieną dieną ir darau viską paskutiniu momentu. Darau minimaliai efektyviai ir tai mane erzina, bet…
Originalias idėjas išgirdau klausydamas Art of charm podcast, kuriame tinklaraščio Wait, but why autorius pristatinėjo savo idėjas. Jo tinklaraštyje galite rasti ne vieną tekstą atidėliojimo tema.
Čia pateiksiu suvirškintas idėjas taip kaip aš jas supratau.
Atidėliojimas yra tokia pat liga kaip depresija. Sergančiam depresija žmogui nesakai: būk laimingas. Taip ir sergančiam atidėliojimu žmogui negalima sakyti: o tai tu tiesiog nustok atidėlioti. Deja, atidėliojimas mūsų visuomenėje dar nesulaukia dėmesio, kurio reikėtų ir (bent jau aš nežinau) niekas neužsiima gydymu.
Kaip liūdni kada nors būna visi, bet ne visi serga depresija, taip ir atidėlioja visi, tačiau vieni atidėlioja penkioms minutėms, kiti atidėlioja visą savo gyvenimą. Kodėl taip atsitinka?
Žmogaus smegenyse gyvena trys personažai: pramogų beždžionė, kapitonas ir panikos monstras. Smegenų laivą visuomet turėtų vairuoti kapitonas ir tuomet darbai būtų atliekami iš karto. Deja, atidėliojimai atsitinka, todėl kad vairą perima pramogų beždžionė.
Esate girdėję studento dėsnį? Kad ir kiek laiko būtų skirta atlikti darbui, studentas jį darys paskutinę naktį. Tarkim, kad ataskaitą studentas turi pristatyti trečiadienį. Darbą jis pradės daryti antradienį vakare, anksčiausiai pirmadienį. Kai yra daug laiko vairą paima pramogų beždžionė ir studentas eina užsiimti įdomesne veikla, tačiau iki pristatymo datos likus dienai arba dviem įbėga panikos monstras išgąsdindamas beždžionę. Taip darbas atliekamas paskutinę dieną ir atsiskaitomas. Jis nėra toks geras koks galėtų būti, jei būtų išnaudotas visas darbui atlikti skirtas laikas, bet darbo kokybė pakankamai gera, kad negautum skolos, todėl gali plaukti toliau.
Kas atsitinka baigus universitetą? Nebėra griežtos struktūros ir atsiskaitymų datų. Na gerai, yra darbų, kuriuose reikia atsiskaityti taip pat griežtai kaip universitete. Jeigu paklaustumėte manęs, kokie darbai, tai nesugebėčiau pasakyti nei vieno. Greičiausiai pardavimų vadybininkai, kurių algos priklauso nuo rezultatų… Kas nors dar?
Kituose darbuose moka už tai, kad šildai kėdę. Jeigu dirbi tokiame darbe, kam sukti galvą. Juk gyvenimas ir taip geras. Ar norėtumėte geriau?
Tačiau atidėliojamas sukelia problemų ne tik darbe bet ir asmeniniame gyvenime. Jeigu tai yra tik tavo hobis, kas tave vers ką nors daryti?
Kai nėra pristatymo datos, nėra priežasties ateiti panikos monstrui ir įvesti tvarką. Pramogų beždžionė gali vairuoti visą laiką. Taip, atidėliojamas yra malonumų ieškojimas vietoj to, kad daryti, tai ką iš tiesų reikia, tačiau kartais atidėliojama taip ilgai, kad net „malonumo darymas“ neteikia malonumo, o virsta tarsi kančia. Tiesiog laiko stumimu iki… Iki ko?
Jeigu esi tinklaraštininkas, komiksų kūrėjas, video/audio turinio kūrėjas, fanai klausinėjantys kada pasirodys tavo kitas darbas gali suveikti panašiai kaip pristatimo data ir sukelti spaudimą, kuris pažadintų panikos monstrą. Jeigu esi kitoje pusėje – fanas, draugiškos žinutės kūrėjui galėtų paskatinti jį parašyti/sukurti kažką naujo. Tu esi svarbus.
Asmeniniame gyvenime galite papasakoti savo tikslus draugams ir jų klausinėjimas kaip sekasi įgyvendinti, gali sukelti spaudimą, kuris pažadintų panikos monstrą. Tačiau tai veikia ne visiems.
O ką daryti jei nesi tinklaraštininkas, kaip pažadinti panikos montrą ir išgąsdinti pramogų beždžionę?
Kaip jūs kovojate su atidėliojimu?