Nuotolinė komanda
Stiprios komandos paslaptis, kad jie bendrauja ne tik apie darbą, bet ir asmeninius reikalus. Asmeninių smulkmenų žinojimas formuoja pasitikėjimą ir stiprius ryšius tarp žmonių. Jeigu visi sėdi uždaryti vienoje patalpoje, jeigu visi pietauja kartu, tai gali gautis daugiau mažiau natūraliniai. Dirbant virtualiai, niekada nesukursi tokios stiprios komandos.
Paskutinis sakinys yra melas.
Kodėl vadovai nori, kad žmonės dirbtų iš ofiso? Atsakymas yra paprastas, jeigu kolegos tampa draugais, darbuotojai mažiau nori keisti darbą, nes bijo prarasti draugus. Jeigu darbuotojai nekeis darbo, užtenka jiems tik simboliškai pakelti algą, pridėti porą eurų ir visi laimingi. Mes, aišku, nekalbėsime apie tai, kad kompanija pinigus, kuriuos sutaupytų nesinuomodama ofiso ir dirbdama virtualiai, galėtų skirti darbuotojų algoms. Tai nėra šios dienos tema.
Pagrindinė klaida mąstyme, kurią daro vadovai, kad virtualios komandos negali būti tokios stiprios kaip vienoje vietoje sėdinčios. Tiesa pasakius, gali būti daug stipresnės. Paprastai, tikimasi, kad jeigu užrakinsi darbuotojus viename kabinete, jie netikėtai taps komanda. Ir niekas tikslingai neinvestuoja laiko į komandos kūrimą. Kalbant apie „komandos stiprinimo“ pratimus pusė jų yra apgaulė ir neveikia, bet jūs niekada nežinosite, kuri pusė. Ir, jeigu vieną kartą per metus suorganizuosite komandos stiprinimą, tai to tikrai per mažai.
Kaip mes galime patikrinti komanda yra stipri, vieninga ar ne? Mano nuomone, tam užtenka vieno kriterijaus – vidiniai bajeriai. Yra situacijos, kurias supranta tik komanda ir visiems pašaliniams jos nėra suvokiamos. Dažnai užtenka pasakyti pusę žodžio ir veiduose užsidega šypsenos. Tokius dalykus gali turėti tik žmonės, kurie dirba kartu.
Prieš kalbėdamas apie tai ką reikėtų daryti, norėčiau pasakyti vieną dalyką ko niekada negalima daryti: visi komandos nariai turi dirbti arba iš ofiso arba iš namų. Hibridinis darbas yra nesąmonė. Kodėl? Dirbant iš ofiso, „gyvenimas atsitinka“ ir taip gimsta vidiniai bajeriai. Žmonės, kurie tą dieną nebuvo ofise lieka už borto. Ir taip, lygiai tas pats gali atsitikti, kai žmogus serga arba buvo atostogose. Grįžęs į ofisą jis nesupranta tam tikrų dalykų. Tai nėra didelė problema dažniausiai, nes greičiausiai žmogus praleido tik vieną bajerį. Mišrių komandų atveju, žmogus praleidžia ne vieną, bet visus bajerius. Tokiu atveju realiai jūs turite dvi komandas. Ofisinė komanda turi savo slaptą kalbą, kurios virtuali komanda nesupranta. Ir, jeigu tarp eilučių dar neperskaitėte, tai viena komanda turi sėdėti viename ofise. Negali būti, kad pusė komandos sėdi viename mieste, kita pusė – kitame. Tokiu atveju, jeigu visi dirbs virtualiai, bus žymiai geriau.
Po perspėjimo pakalbėkime apie tai, kaip sukurti sėkmingą nuotolinę komandą.
Pirmoji taisyklė, visi turi dirbti virtualiai. Pirmą taisyklę jau paaiškinau gana plačiai kiek aukščiau, taigi, eikime toliau. Antroji taisyklė, reikia investuoti laiką tikslingai į santykių tarp darbuotojų kūrimą. Kaip tai padaryti?
Vienas būdas kaip aš mačiau tai daroma, tai pirmadienį pusės valandos „arbatėlės“ susirinkimas. Susirinkimo metu visi darbuotojai turi pasidalinti, ką įdomaus veikė savaitgalį. Man tokia idėja neveikė. Kodėl? Įsivaizduokite, kad jums kas nors įrėmė ginklą į galvą ir sako: dabar juokis. Aš savaitgaliais tvarkaus namus, ką įdomaus aš galiu papasakoti? Aš ne moksleivis ir ne studentas, mano laikas nėra nuotykiai Šervudo girioje. Toks susirinkimas yra priverstinis atvirumas, tačiau žmonės yra skirtingi, pavyzdžiui aš manau, kad mano asmeninis gyvenimas nėra jūsų suknistas reikalas. Ironija yra tame, kad aš gana atvirai kalbu čia po išsigalvotu vardu, bet esu uždaras po savo tikru vardu. Aš, aišku, imu save kaip pavydį, tačiau kiti žmonės gali būti tiesiog uždari ir su nieko nesidalinti savo asmeniniais dalykais išskyrus šeimą ir artimiausius draugus. Tam jie ir yra artimiausi draugai.
Jeigu man neveikia priverstinis pirmadienis susirinkimas, ar aš turiu kitokį pasiūlymą? Taip, turiu. Pradžiai, jeigu tai būtų ne pirmadienis, o, tarkim, trečiadienis, galbūt žmonės neprisirištų prie nuotykių Narnijos spintoje savaitgalį? Bet iš tiesų noriu pateikti pasiūlymą, kurį atradau klaidų - bandymų metodu. Tam reikia dviejų dalykų. Pirma, virtualaus pokalbių kanalo. Antra, realus laiko susirinkimų.
Jeigu naują komandą sumesite į virtualų pokalbio kanalą, greičiausiai niekas apie nieką nerašys. Pirmasis žingsnis yra įpratinti žmones kalbėti apie darbą, dalintis savo patirtimi. Kai darbuotojai jau yra įpratę kalbėti apie darbą, laikas kartas nuo karto pradėti dalintis dalykais, kurie nėra susiję su darbu. Aišku, svarbu gerai pasverti ką dalinatės. Jeigu dalinatės dešimt juokingiausiu video iš youtube, tai darote neteisingai. Neturėtumėte kopijuoti anekdotų, juokingų paveiksliukų ar panašių dalykų iš interneto. Kuo galėtumėte pasidalinti, tai savo katino miegančio ant jūsų klaviatūros nuotrauka. Kitaip sakant, kažkas iš asmeninio gyvenimo, bet ne asmeniška.
Antrasis dalykas – realaus laiko video skambučiai su kameromis. Tačiau, aš tą daryčiau ne vieną kartą per savaitę pusę valandos, o kiekvieną dieną po valandą. Vadovai turbūt norėtų pasakyti: bet juk tai darbo valandos švaistymas. O jūs galvojate, kad dirbdami ofise darbuotojai neiššvaisto daugiau? Ar jūsų ofisas nesiūlo stalo futbolo, Xbox ir panašių privalumų? Ne? O tai jūsų darbuotojai negeria kavos ir nesusitinka prie vandens aparato pasikalbėti apie gyvenimą?
Priešingai nei chaotiškos interakcijos ofise keistuose vietose, aš siūlau daryti tikslingas interakcijas. Ir, ne, tai nėra valandos švaistymas, tai komandos stiprinimas.
Kad susirinkimai nebūtų visiškai vėjas, susirinkimų tema turėtų būti pasidalinimas atliktais darbais. Jeigu žmonės yra iš tos pačios komandos, tuomet tikėtina, kad jie visi daro panašias užduotis ir dalinimasis atliktais darbais, jeigu padarytas teisingai, tai nėra perskaitymas pirkinių sąrašo, tai yra dalinimasis patirtimi, kaip geriausiai tokio tipo užduotis atlikti. Geriau aptarti vieną užduotį detaliai, nei išvardinti dešimt atliktų užduočių ir nieko daugiau apie jas nepasakyti.
Be atliktų darbų taip pat svarbu aptarti ar žmonės kur nors užstrigę ar jiems reikia kokios nors pagalbos. Jeigu kažkas susidūrė su tokia problema, tai padės greičiau išspręsti. Jeigu ne, tuomet žmogus, kuris išspręs problemą, turės pasidalinti su visais kaip ją išsprendė.
Kaip ir sakiau, tai darbas - ne laiko švaistymas. Tai kur komandos stiprinimo dalis? Susirinkimus reiktų pradėti paprastu klausimu: kas norėtų papasakoti apie savo vakar dieną? Ir čia nėra kalbama apie atliktus darbus. Čia galima kalbėti apie vakar virtus koldūnus. Čia galima kalbėti apie kolegą iš kitos komandos, kuris labai užkniso. Arba kaip reikėjo spardyti spausdintuvą, kad jis pradėtų veikti. Nėra neteisingo pasirinkimo. Iš pradžių žmonės bijos dalintis, nežinos apie ką galima kalbėti apie ką ne ir juos reikia pripratinti/išmokinti, kad nėra draudžiamų temų.
Taip pat reikia suprasti du dalykus. Žmonės yra skirtingi. Vieni atviresni, kiti uždaresni. Vieni plepus, kiti ne. Vadinasi, skirtingi žmonės, norės dalintis skirtingą kiekį dalykų, skirtingose situacijos. Antrasis dalykas, kad žmonės nenorės dalintis kiekvieną dieną. Realiai apie darbus (ta nuobodi dalis) bus kalbama daugiau nei asmeninius dalykus ir per savaitę galbūt bus du kartai, kai žmonės norės tiesiog paplepėti. Bet priešingai nei pirmadienio arbatėle, tai čia neprisirišama prie savaitgalio. Vieną savaitę galbūt žmonės norės pakalbėti pirmadienį ir penktadienį, kitą – antradienį ir ketvirtadienį. Kitaip sakant, taip prisiderinama prie žmonių ritmo ir jie neverčiami turėti pramogų savaitgalį.
Pastraipa aukščiau minėjau, kad žmones tokių dalykų reikia išmokyti. Kaip tą padaryti? Pradėkim nuo paprastų dalykų. Jeigu vyksta (vakar vyko) krepšinio varžybos ar čempionatas, galima paklausti ar žiūrėjo/ką mano apie krepšinio varžybas. Lygiai taip pat galima paklausti apie olimpiadą, futbolą, ralį, bet kurį sportą. Galbūt tokie dalykai niekam neįdomūs ir sulauksite vangių atsakymų, o galbūt kažkas bus didelis fanas ir sužinosite naujų dalykų apie komandą.
Kita lengva tema: ar žinojote, kad ateinantį savaitgalį bus mugė, nemokamas koncertas? Jeigu žmonės dirba iš skirtingų šalių, tuomet: rytoj toje šalyje laisva diena, kaip švenčiate? Kokia dienos istorija? O jeigu žmonės dirba iš vienos šalies: kokie Kalėdų/Velykų papročiai jūsų šeimoje?
Aišku, tik lengvomis temomis visuomet neišsisuksite ir reikės pereiti prie sunkesnių. Pavyzdžiui, vakar buvau parduotuvėje ir prie kasos bobutė vis daužė vežimėliu man į subinę. Ot tos bobutės skuba gyventi… Trumpos situacijos iš jūsų gyvenimo turėtų užvesti komandą ant diskusijų.
Kai pavyks užvesti diskusiją, nelaikykit jos ant bėgių, leiskit jai plaukti ten kur jinai nori. Pradėsit apie krepšinį, baigsite apie automobilius – šaunu. Kai kurie žmonės nieko nesakys, vieną kartą - ne problema. Bet reikia žiūrėti, kad tai nebūtų kiekvieną kartą.
Virtualios komandos irgi galima sukurti stiprų bendradarbystės jausmą, bet tą reikia daryti tikslingai ir, deja, daugelis žmonių nemoka/nežino ką/kaip tai daryti. Ofisinės komandos taip pat būtų stipresnės, jeigu tai būtų daroma tikslingai, vietoj to, kad tikėtis, jog magija įvyks savaime.