Tu esi svarbus

Šita liga man puikiausiai pažįstama. Labai ilgai ją ignoravau, kol suvokiau, jog ilgiau taip tęstis nebegali. Mat, kaip ir tavo įraše buvo kalbama, jog net ir pramogų beždžionė nebesuteikia jokio malonumo. Tada nusprendžiau ugdyti savyje spontaniškumą. Aišku, natūraliai spontaniškiems žmonėms tai yra įprastas reikalas, ir jie, ko gero, nepasakytų, kad tai, ką darau, yra spontaniška, tačiau tai jau yra lipimas už komforto ribos, tad pakanakams iššūkis man :) t.y. gavusi pasiūlymą kur nors dalyvauti, mintyse pirmiausiai pasigirsta šauksmas "ne!", bet atsakau, kad taip. jei kažkur reikia eiti, mintyse pasirodydavo "tingiu", tačiau praignoruodavau tą balsą ir eidavau. Ir dabar nepasakyčiau, kad labai daug ką nuveikiu, tačiau jau nuveikiu tikrai daugiau nei kad būčiau nenuveikus. Ir tas "ne" ir "tingiu" mano mintyse atsiranda vis rečiau. Geras dalykas tas panikos monstras :D

Ai... kitą kartą pakomentuosiu normaliai.

Man tai geriausiai veikia ta mintis, kad kol aš prokrastinuoju, mane rezultatais aplenkia tūkstančiai tokių pat kaip aš. Ir aš tada likčiau savo prokrastinacijos kamputyje tyliai verkti, koks aš nelaimingas ir kaip mane "aplinka skriaudžia".

Labas, buvo klausimas "Turiu klausimą: Kaip sutikti įdomius žmones, jeigu pirmą kartą lankaisi tame mieste? Pavyzdžiui iš Elektrėnų atvyksti į Kauną? Arba iš Kauno persikraustai į Vilnių?"
Aš reikalauju atsakymo.... Labai yra nemandagu iškelti klausimą ir jo neatsakyti :)

Galiu komentuoti normaliai :) Galvoju, ar tai, kad pas mane daug tikslų, ar galima tai priskirti pramogų beždžionei? Ne visi tokie, kaip Jonas Valančiūnas, kuris nori tik žaisti krepšinį ir daugiau nieko kito gyvenime nepatirti, nematyti ir nežinoti.
Man patinka daug dalykų, kuriuos patinka pačiam daryti. Ir pagrindinis dalykas, dėl kurio, manau, delsiu su atlikimu, yra tas, kad atlikus vieną ar kitą dalyką aš tiesiog negausiu papildomai "satisfakcijos". Povilas sako, kad jį tūkstančiai aplenks rezultatais. Na ir kas? Aš moku japoniškai pasisveikinti, o tūkstančiai išmoko japoniškai kalbėti, ir kas man iš to? Nei šilta, nei šalta. Išmoksiu japonų kalbą - gerai. Neišmoksiu - irgi gerai. Ir jokio deadline nėra. Kažkada galvojau, kad būtų jėga mokėti samurajaus kardu kautis. Po to suvokiau, kad net jeigu išmoksiu tai, tai niekada niekam galvos kardu nekirsiu. Tai juk būtų žmogžudystė. Tai mečiau lauk tą idėją.

2du, tavo klausimas ganėtinai keistas. Sakyčiau, naujoje vietoje kreipkis į tuos žmonės, kurie pasikabinę korteles "Aš esu įdomus", o tie, kur su kortelėmis "Aš neįdomus", tai ignoruok.

labas, kaip ir visi kuo puikiausiai žinote keistu klausimų nebūna, būna tik keisti atsakymai. O apie korteles sakyčiau geras pastebėjimas ... tik tada bėda manyje dėl regėjimo... :)

Brukštelk žinutę