Turi tikslą, nematai galimybių?
Na manau tikslą turėti būtina, net jei jis užgožia galimybes kartais. Pasijutai kvailai, bet tikslą pasiekiai :) O kad posityvus mąstymas padeda tai teko įsitikinti ir pačiam, nuolat pastebėdavau tik nesėkmių virtines, o dabar pasitaiko ir sėkmės periodų, kad ir smulkmenų, bet supranti kad nesi toks nelaimėlis kaip anksčiau galvojai. Manau svarbu tik pastebėti gerus dalykus, jei nebūtum galvojęs apie tai, net nebūtum pastebėjęs jog savo tikslą pasiekiai, tiesiog viskas praslystų pro šalį, skirtingai nuo kokių blogų dalykų
Pozityvus mastymas veikia 100 procentu, ne karta tuo isitikinau. Taciau kartais sunku (ech, tas lietuviskas kuklumas) iki galo mastyti vien teigiamai. Ir viena menkute abejone viska sugriauna. Nenuleidziu ranku - mokausi programuoti mintis.
Aš manau, kad tikslai svarbūs gyvenime. Tikslą turintį žmogų man labiausiai patinka lyginti su ekspreso autobusu - jis važiuoja tiesiu taikymu ten, kur jam reikia, o neturint tikslo - tampi apšiurusiu kaimo autobusiuku, kuris stoja ant kiekvieno kampo ir važiuoja laaabai ilgai.
Svarbiausia nepamiršti dėl ko išsikėlei sau tą tikslą, nes juk daug svarbiau yra tai kuo tampi juo siekdamas ir tos vertybės, dėl kurių tu nori jį pasiekti.
Yra toks neblogas anekdotas: As neapsišiksiu. Aš tikrai neapsišiksiu.. Man nesmirdi. Man nesmirdi... Kiekvienas žmogus - tai pasaulis, kuris kartu su juo gimsta ir kartu miršta. Po kiekvienu paminklo akmeniu guli pasaulio istorija. [H. Heinė]
Pozityvus mąstymas yra šaunus dalykas, bet dėl to visas pasaulis nepradeda suktis apie tavo pozityvų mąstymą ir gultis tau po kojom. Jei taip pradeda atrodyti, vadinasi kažkur pasiliko blaivus protas. Besąlygiškai tikėti sėkme yra kvaila ir pavojinga. Žinoma, dar kvailiau ir pavojingiau manyti, kad kažkas bus negerai, neturint tam jokio pagrindo. Žinoma, galima bandyti filosofuoti, ir tikėti kad, kaip Richard Bach savo knygose rašė, galima ir vandeniu ir kiaurai sienas vaikščioti, jei tik turi absoliutų tikėjimą, kad tai gali padaryti. Tik kažkaip nelabai aišku tampa kuo tada turėtų remtis pasaulio pažinimas.
Pvz., transerfingo principas yra toks - nekeisk likimo, pasirink kitą. NePo pasirinko tą likimo giją, kurioje jis spėja į autobusą :)