Knyga. Ray Bradbury - Amžinos atostogos

Nors ši knyga turi autorių, vis tiek tai yra apsakymų rinkinys, kurį sudaro dvylika apsakymų.

„Amžinos atostogos“ – ar norėtumėte būti vienintelis žmogus Žemėje? Nereiktų dirbti, galėtumėte eiti kur norite, pasiimti maisto iš parduotuvės kiek reikia...

„Tremtiniai“ – 2020 metais (laukti liko nedaug) buvo uždrausta švęsti Vėlines ir Kalėdas. Taip pat buvo uždrausta skaityti Edgaro Alano Po, Mekeno, Luiso Kerolo bei daugelio kitų autorių knygos. Uždrausti autoriai ir jų knygų veikėjai apsigyveno Marse.

„Žudikas“ – skaitant kilo klausimas: po kiek metų nuo parašymo fantastinis apsakymas virsta humoreska? Šiame apsakyme pasakojama istorija apie žmogų, kuris nekenčia technologijų.

„Miestas“ – apsakymas apie mechaninį miestą laukiantį žmonių.

„Pieva“ – Kodėl kiekviename apsakyme bent vieno veikėjo vardas yra Smitas? Apsakymas apie vienos Holivudo studijos istoriją, neradau nieko fantastiško.

„Mėlynas buteliukas“ – apsakymas apie du vyrus Marse ieškančius stebuklingo buteliuko.

„Dalgis“ – įdomi giltinės interpretacija.

„Balandžio laumė“ – istorija apie laumę, kuri norėdama įsimylėti pasinaudojo kitos merginos kūnų.

„Stepė“ – įsivaizduokite vaikų kambarį, kuris bet kurią fantaziją, bet kurią pasaką gali paversti realybe.

„Vėlinių medis“ – kažkodėl man manau, jog originale kalbama apie Helovyną, o ne apie vėlines. Aštuoni persirengę vaikai išeina švęsti Helovyno ir užeina į vaiduoklių namą. Namo šeimininkas nusprendžia papasakoti šventės kilmę. Žiauriai nuobodi pasaka.

„Ugnies bokštas“ - taip apsakyme vadinamas krematoriumas. Tolimoje ateityje išleistas įsakymas sunaikinti visus kapus. Ateityje žmonės nebelaidojami žemėje, bet deginami krematoriumuose. Vienas lavonas prisikelia iš kapo ir bando pritapti ateities pasaulyje, deja, labai nesėkmingai. Nežinau, kodėl autorius taip nekenčia Edgaro Alano Po ir kitų rašytojų, bet savo apsakymuose jis nuolatos sudegina jų knygas.

„Dainuoju kūną elektrinį!“ – apsakymas apie robotą – auklę prižiūrinti tris vaikus.

Mano vertinimas:

– paprastai apsakymu rinkiniuose būna du prasti apsakymai bei vienas apie, kurį sakau, kad labai patiko ir privaloma jį perskaityti. Deja, čia tokio apsakymo nebuvo. Visi apsakymai vidutiniški, pamiršti sekančią minutę po perskaitymo.

Brukštelk žinutę