Knyga. Pierce Brown - Red Rising
Tai yra pirmoji Raudonųjų maišo (?) ciklo knyga. Aš neskaitysiu antros knygos. Daugybė žmonių mėgsta, giria šitą knyga, bet manęs jinai visai nesužavėjo. Pakalbėkime apie tai.
Jeigu žiūrite anime, tai pastebėjote, kad paskutiniu metu labai populiari tema: pagrindinis veikėjas dėl vienų ar kitų priežasčių perkeliamas į kitą pasaulį. Aišku, kitame pasaulyje istorijos pasakojimas prasideda nuo gimimo, tuomet jis užauga ir įdomūs dalykai prasideda kažkur 5 epizode. Būtent taip parašyta šita knyga.
Šitą knygą galima pradėti skaityti nuo 113 puslapio arba 16 skyriaus. Knyga turi 382 puslapius, taigi ~30% yra tiesiog šlamštas. Viską kas įvyko iki 16 skyriaus galima sutraukti į vieną, maksimum du puslapius. Tai nėra svarbu ar įdomu.
Po 16 puslapio knyga pradeda gerėti ir tai duoda vilties, kad sekanti knyga serijoje bus dar geresnė, bet šita knyga nėra tokia gera, jog norėčiau sužinoti ar tai yra tiesa.
Viena priežastis kodėl aš nemėgstu senų knygų yra ta, kad aplinkos aprašymai tęsiasi be galo ir be krašto. Džeko Londono laikais žmonės nemokėjo naudotis Google, tai tokie aprašymai yra pateisinami, bet šiais laikais tam pasiteisinimo nėra. Šitoje knygoje aprašymai yra labai detalūs ir nepalieka nieko jūsų fantazijai.
Šitoje knygoje žūsta daugiau žmonių nei knygoje yra puslapių ir jums, skaitytojui, tai visiškai nerūpi. Geriau žūtų vienas personažas, kuris man rūpi, nei tūkstančiai, kurie man nerūpi.
Didžioji dalis istorijos yra labai lengvai ir iš anksto nuspėjama. Pavyzdžiui, kai sužinote, kad 16-metis yra vedęs, iš karto kyla klausimas kada/kaip jo žmona mirs? Dalykai, kurie akivaizdūs skaitytojui, deja, nėra akivaizdūs pagrindiniam veikėjui ir tai šiek tiek erzina, bet tik šiek tiek.
Šitame pasaulyje žmonės yra suskirstyti į kastas/klases priklausomai nuo plaukų spalvos. Raudonieji – pačioje apačioje yra kalnakasiai, geltonieji - pačiame viršuje yra įvairūs vadovai bei politikai. Kitos spalvos šitoje knygoje paminimos tik prabėgomis ir galbūt kitose knygose joms skiriama daugiau dėmesio.
Pagrindinis veikėjas norėdamas atkeršyti už žmonos mirtį nusprendžia pakeisti esamą santvarką. Kaip 16-mečiai keičia pasaulį? Stodami į universitetą. Universitetas nėra toks į kokį ėjote jūs, aš ar Haris. Tai panašiau į Bado žaidynes. Dalyviai suskirstomi į skirtingas grupes ir jos turi kovoti viena su kita, bet nugalėtoju gali būti tik vienas studentas.
Šitas siužetas man nepasirodė originalus. Man primena vieną, o gal dvi knygas, kurias skaičiau prieš daug metų. Tiksliai neatsimenu kokios tos knygos bet kažkodėl pagalvojau apie William R. Forstchen Aleksandro žiedas ir Pražuvęs pulkas.
Mano vertinimas:
– nieko ypatingo, nieko gero.