Knyga. Virginia Postrel - The Fabric of Civilization
Labai įdomi knyga ir nors autorė nemoka informacijos perteikti įdomiai, aš vis tiek knygą rekomenduoju.
Skaityti anglų kalba terminus apie verpimą ir audimą yra labai sunku. Taip pat labai tikėtina, kad daugiau tų terminų gyvenime nesutiksite.
Knygą sudaro 7 skyriai plius įžanga ir epilogas.
Pirmas skyrius – plaušai. Jame pasakojama apie akmens amžių. Priešingai nei molis, medžiaga paprastai ilgai neišlieka, todėl papasakoti daug nėra ką, bet labai įdomu. Ar galite įsivaizduoti, kad kažkas sugalvojo, kad iš linų galima daryti drabužius? Arba, kad iš avies vilnos galima daryti drabužius? Seniau avys nebuvo tokios kaip dabar. Dabar jos išveistos, kad duotų daug vilnos ir tai daugybės veisimo metų pasekmė.
Antrasis skyrius – siūlas, pasakoja apie siūlų kūrimą (verpimą) iš bazinės medžiagos viduramžiais. Tai buvo labai laikui imlus procesas, be jokios automatizacijos. Sakoma, kad geriau nei meditacija.
Trečiasis skyrius – medžiaga pasakoja apie mezgimą, audimą, raštus. Norint būti geru mezgėju, reikia mokėti gerai matematiką. Pradinėse matematikos klasėse galėtų mokinti mezgimo, būtų žymiai įdomiau, nei rašyti skaičius į sąsiuvinį.
Ketvirtas skyrius – dažai. Labai paviršutiniškai prabėga per prabangiausių, sudėtingiausiai pagaminamų spalvų procesą. Apie dažus galima būtų parašyti atskirą knygą.
Penktas skyrius – pardavėjai. Aš niekada nebūčiau pagalvojęs, kad pardavėjai yra verti atskiro skyriaus, bet pardavėjai rašė apie savo pardavimus molinėse plokštelėse, papirusuose, todėl teoriškai apie juos žinome daugiausiai.
Šeštas skyrius – pirkėjai. Šiame skyriuje prabėgomis užsimenama apie įvairius draudimus bei baudas. Būtų labai įdomu apie tai paskaityti daugiau. Kodėl draudimai buvo įvesti, kokios to buvo pasekmės, kaip paprasti žmonės juos apeidinėdavo. Čia yra tiek daug įdomių dalykų, bet galėtų būti gerokai daugiau.
Septintas skyrius – inovatoriai. Tikiuosi šitą skyrių skaitė Utenos trikotažo ir Audimo vadovai. Skyrius pradedamas žmonėmis, kurie pakeitė drabužių istoriją ir baigiamas žmonėmis, kurie galbūt pakeis ją ateityje. Vienos istorijos atrodo daug žadančios, kitos atrodo įdėtos tik tam, kad buvo vietos.
Mano vertinimas:
– norėčiau, kad šita knyga būtų išleista lietuvių kalba, bet nemanau, kad taip atsitiks.