Knyga. Dmitrij Skiriuk - Kalavijo sutemos

Tai yra Žugos keturių knygų ciklo, pirmos knygos antra dalis. Žinau, čia taip sudėtingai gaunasi, bet kas galėjo pagalvoti, jog debiutuojantis autorius parašys tokį storą kūrinį.

Turbūt nereikia sakyti, jog pagrindinis veikėjas Žuga toliau pasakoja savo istoriją lokiui?

Kaip ir pirmoje knygoje čia yra penki apsakymai, kuriuos į vieną istoriją apjungia pasakojimas lokiui bei pabaiga. Pagrindinis veikėjas ir toliau keliauja po pasaulį be tikslo ir prasmės, tačiau kiekviename nuotykyje sutinka bent vieną nebūtinai pagrindinį veikėją iš pirmos dalies. Susidaro toks įspūdis, kad jis keliauja ratais kaip šuo pririštas prie lenciūgo.

Šioje dalyje jo nuotykiai nėra tiesiog paprasti pabūrimai kaip pirmoje, bet jis susitinka su vilkolakiais, vampyrais, gnomais. Tiesa, tos temos, išskyrus gnomus, tik paminimas faktas, tačiau nuo to kad vienas veikėjas yra vampyras ar ne istorija nei kiek neįtakojama, vietoj vampyro galėjo būti kalbantys triusikai ir vis tiek istorija galėtų būti papasakota lygiai taip pat.

Šioje dalyje kalbama ir apie turkų armijos antpuolį. Jeigu pasakojimas vyktų ne išgalvotame pasaulyje išgalvotais laikais, bet turėtų konkrečią datą ir kalbėtų apie tikrą turkų puolimą, skaityti būtų gerokai įdomiau.

Va kiek daug prirašiau stengdamasis neatskleisti turinio. Turbūt nebus didelis spoileris, jeigu pasakysiu, jog lokys išklausęs Žugos gyvenimo istorijas tiesiog nueina į mišką. Kažkaip aš vis laukiau kada jis imsis aktyvių veiksmų, galbūt abu kartu kokį Merliną galėjo užpulti ar ką... Bet nieko neatsitiko, tiesiog išsiskirstė savais keliais ir tiek...

Mano vertinimas:

– nei blogesnė, nei geresnė už pirmą dalį, tačiau ilgas kūrinys tokiu pateikimo būdu (daug nuotykiu sujungtų į vieną istoriją) virsta rutina.

Brukštelk žinutę