10 Dievo įsakymų?

Pradžiai – pastebėjimas „ne į temą“: šie pamąstymai rašyti daugiau kaip prieš 7 metus, taigi tikėtina, kad šiandien autoriaus požiūris į kai kuriuos teiginius galėjo pasikeisti :).
Iš karto kritikus galiu nuraminti – nesu nei teologijos žinovė, nei labai uoli katalikė. Bet turiu savo pasaulėjautą, gal būt suformuotą auklėjimo ir geografinio arealo, kuriame gimiau, tradicijų, kurios padeda išlaikyti tautinę tapatybę. Ir noriu pasidalinti mintimis, kurios kilo paskaičius NePo „10 Dievo įsakymų?“.
Taip, sutinku, kai kurie įsakymai prašosi korekcijos. Bet nematau nei vieno, kurį norėčiau ar galėčiau iš esmės pakeisti. Nepamirškime, kad nuo tų laikų, kada jie buvo pirmą kartą paskelbti, garantuotai šiek tiek kito jų išraiškos forma ir gal būt net gi prasmė. Jau nekalbant apie vertimo subtilybes. Ir esu giliai įsitikinusi, kad kiekvieną įsakymą reikia skaityti „tarp eilučių“. Ir visi jie skirti tobulinti asmenybei, kelti į „aukštesnį“ lygį.
NePo patarimu dar kartą perskaičiau ir nusprendžiau, kad reikalingi visi. Beje, nepamirškite, kad dar yra ir 5 bažnyčios įsakymai, apie kuriuos aš nelabai norėčiau diskutuoti ir turiu atskirą nuomonę.
Nežinau, kodėl autorius pradėjo nuo 9 ir 10, bet jei jau jo akys pirmiausiai krypo į šiuos įsakymus ;)...
Ką gi, 9 „Negeisk svetimo vyro ar svetimos moters“ – iš esmės vienas iš aktualiausių nūdienos problemų. Ir vienas iš sunkiausiai įgyvendinamų, nes kartais labai sunku ko nors negeisti ar tiesiog nuspręsti, kurio ar kurios galiu geisti, o kurio negaliu. Jei leisimės į teologinius samprotavimus apie vienintelę žmoną visam gyvenimui – bus ir graudu ir juokinga, nors jei sužinočiau apie tokį Dievo stebuklą, labai nuoširdžiai džiaugčiausi ir sveikinčiau tai sugebėjusius žmones. Bet dabartiniais vartojimo, „demokratijos“ ir „žmogaus teisių“ karaliavimo laikais ši tikrai didelė vertybė tampa beveik neįmanoma... Tai męs visi pasmerkti sulaužyti šį įsakymą? Ne, jokiu būdu. Tiesiog reikia prisiminti, kad aistras, pasitenkinimo poreikį ir malonumo siekimą mąstantis žmogus gali ir privalo kontroliuoti. Nedaryti kitam to, ko nenorėtų gauti pats.. Šiuo atveju verta prisiminti ne vien tik žodį „sąžinė“, bet ir žodžius „dora“,“ užuojauta“, net gi „artimo meilė“. Ir jokiu būdu nenorėčiau sutapatinti šio Dievo įsakymo su 10 įsakymu.
Mano manymu, 10 „negeisk svetimo turto“ įsakymas primena, kad žmogus turi išmokti gyventi pagal poreikius, bet poreikius derinti prie galimybių. Jei poreikiai galimybių neatitinka, reikia keisti arba viena, arba kita, bet vadovaujantis teisėtais, sąžiningais būdais. Vien jau psichologinė būsena, kai esu nelaimingas todėl, kad kažkas turi, o aš neturiu kažkokių materialinių dalykų, primena apie 10 įsakymo reikalingumą. Ir atsirandanti puikybė, kai turiu daug daugiau, nei kiti, ir noriu dar daugiau, ir materialinės vertybės vertinamos labiau už žmogiškumą, sąžinę ar grožį, kai pavydas bambą graužia... Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad pripažįstu „baltą“ pavydą – kai žmogus nesijaučia blogai, jei kitas kažką tokio turi, o tiesiog sugeba džiaugtis už tą žmogų. Ir tai būna postūmis pačiam kažko siekti. Štai apie ką reikėtų pamąstyti, prisimenant 10 įsakymą. Štai prie jo gal ir galėčiau prijungti 7 įsakymą, bet vis gi ne, nes pastarajame gerokai mažiau psichologinės, ir daugiau fizinės išraiškos....
Manau, 7 įsakymas „nevok“ primena, kad negalima savo poreikių tenkinti kitų skausmo, liūdesio, netekties sąskaita. Viskas turi savo kainą, už viską reikia sumokėti – štai ką žmogus turėtų prisiminti, skaitydamas 7 įsakymą. Pradedant žaislo vagyste iš parduotuvės, pasisavinant vertingą, kad ir kažkieno pamestą daiktą, baigiant vagystėmis, apiplėšimais ir svetimo turto iššvaistymu ar užvaldymu...visa tai labai liūdna , bet jau mums tampanti įprasta kasdienybė. Ir išauklėti vaikus, kad negeistų svetimo turto ir nevoktų – vis didesnis iššūkis tėvams. Šiuo atveju, šeimos pavyzdys – vienas iš geriausių auklėjimo būdų. Ir tai verčia mus dar kartą pagalvoti, o kaip gi męs elgiamės?
Labai atsiprašau, kad taip išsiplėčiau. Ir kitus įsakymus, nei vieno iš jų neatsisakydama, galėčiau ir norėčiau pagal savo supratimą pakomentuoti, bet jau ir taip nemažai vietos užėmiau savo išvedžiojimais. Autoriui galiu pritarti dėl teiginio, kad Dievas yra geras ir gali patarti. Bet tikiu, kad ir žmogus yra geras bei protingas, kad tuos patarimus išgirstų. Manau, visus 10 įsakymų sėkmingai galima vadinti patarimais, nuo to jų prasmė ir vertė nepasikeis :). Elga

Kiek atsimenu, vaikystėje 9-to įsakymo tokio nebuvo (nepaleistuvauk ir negeisk...sako apie tą patį). 10-as - mylėk sabo Viešpatį visa širdimi, visu protu, visomis jėgomis, o savo artimą, kaip pats save. Bent jau taip mane mama išmokė...

1 | 2 | 3 | 4 |

Brukštelk žinutę