Ar norėtum būti nemirtingas?
O kodėl negalima būti aktyviu veiksmo dalyviu, o ne stebėtoju, ir vistiek būti nemirtingu? :)
Yra apie tai Chackie Chalkerio knyga :)
o ką jeigu tave uždarytų į kaleimą iki gyvos galvos? :))
Įdomus pasvarstymas. Pavadinimas sudomino, nes kaip tik prieš kelias akimirkas žiūrėjau per LTV laidą, kurioje pasakojo apie nemirtingas medūzas. :D
ot ir nenoreciau nes pasaulis prarastu savo magija t.y. as nesidziaugciau juo taip jei zinociau kad esu nemirtinga. dabar kiekviena diena atradimas, nes anksciau ar veliau tai pasibaigs. Nu cia tik mano nuomone.
Galėtum tapti kuo nori, nes tavo patirtis pralenktų visų kitų.
Būtum, kaip koks ixmenas
Priklauso nuo to, koks tas nemirtingumas - aš nesergu, nesenstu ir panašiai, ar dar esu ir nenužudomas bei nesunaikinamas? Jei antras variantas, tai turbūt nenorėčiau - visgi kažkada nusibostų gyventi, o užsimušti nepavyks. Galų gale kai Visata nusibaigs šilumine mirtimi, bus visiškai nuobodu egzistuoti... Pirmu atveju turbūt norėčiau pagyventi kokį tūkstantmetį kitą.