Ateitis, kurios mes bijome
Turiu klausimą: kas yra ateitis?
Ar ateitis yra tai kas turėtų įvykti rytoj?
Ar ateitis yra tai kas aš įsivaizduoju, kad turėtų įvykti rytoj?
Siūlau eksperimentą: ar kada nors bandėte eiti užsimerkę? Daugelis greičiausiai – taip. Ir kaip sekėsi?
Pavyzdžiui einate šaligatviu (tik ne gatve!) ir užsimerkiate, kas atsitinka? Ar nebaisu atsitrenkti į kokį nors praeivį? Baisu, net jei jų ten nėra... O jeigu staiga atsiras? Ar neatrodo, jog medžiai pasislinko arčiau kelio? Ar neatrodo, kad jų šakos pasidarė žemesnės ir ilgesnės? Ar neatrodo, kad staiga kažkas pristatė kelio ženklų ir elektros stulpų vidury šaligatvio? Ar neatrodo, kad kelias pasidarė nelygesnis ir padaugėjo duobių?
Kai aš pabandžiau eiti užsimerkęs tai susigūžiau ir pradėjau eiti gerokai lėčiau nei paprastai... Visur vaidenosi baubai...
Kai atsimerki staiga pastebi, jog ir pėsčiųjų aplinkui nėra ir medžiai gerokai atsitraukia nuo pagrindinio kelio, o elektros stulpai iš viso įsikūrę kitoje gatvės pusėje... Tuomet vėl pradedi žingsniuoti normaliu tempu.
Taigi, arba kai užsimerki, tie medžiai specialiai atsistoja ant kelio ir iš kanalizacijos išlenda nykštukai trukdantys eiti arba viso to net nebuvo ir tai tėra tik mūsų lakios fantazijos vaisius.
O kas jeigu pabandytumėte lipti laiptais užsimerkę? Viskas priklauso nuo to, ar galima laikytis už turėklų ar ne. Jeigu galima laikytis už turėklo tai lipti labai paprasta, nes visuomet žinai kada baigiasi laiptai, kada reikia pasisukti. Jeigu negalima tai irgi yra lengviau nei eiti gatve – vienintelė kliūtis gali būti nulipantis žmogus. Visi laiptai dažniausiai būna vienodo aukščio, galbūt kiek sunkiau susiorientuoti, kai laiptai baigiasi ir reikia pasisukti...
Nors užsimerkus laiptais lipti lengviau nei eiti šaligatviu, vis tik ir laiptais lipu lėčiau nei, kad tai daryčiau atsimerkęs...
Pabandykit ir jūs papasakosite savo įspūdžius.
Ir trečiasis. Čia jau nereikia daryti jokio eksperimento, manau visi gali atsakyti į klausimą dabar: ar puikiai orientuojatės tamsiame savo kambaryje?
Kodėl aš pasakoju apie šiuos eksperimentus?
Esu išgyvenęs daugybę nelaimių, o tik viena kita jų man yra nutikusi iš tikrųjų.
Kas yra ateitis? Ateitis – tai ėjimas užsimerkus. Gana paprasta eiti, kai tave kas nors vedasi už rankos, kai gali pasiimti už turėklo, deja, taip atsitinka nedažnai. Turbūt vaikystę galima vadinti vedimu už rankos. Tačiau vaikystė baigiasi ir turi eiti pats vienas. Vienam eiti į nežinomybę baisu. Mes to nemėgstam. Ir vis dėl to kartais reikia. Tuomet mes prisigalvojam, kad mūsų laukia įvairūs baubai. Keista, tuomet kai ateiname į vietą (atsimerkiame) pastebime, jog jokių baubų ten nebuvo.
Ką dar turėčiau pasakyti? Žmonės nemėgsta dažnai vaikščioti užsimerkę, žmonės nemėgsta dažnai nerti į ateitį, kurios neišmano, žmonės nekenčia nežinomybės. Jiems žymiai labiau patinka gerai ištyrinėtas jų kambarys, kuriame patamsyje orientuojasi kaip žuvis vandenyje. Mes žmonės esame linkę susikurti komforto zoną už kurios ribų stengiamės neišlysti, nes ten laukia daug baubų... Ir vis dėl to kartais tenka... Aš nežinau, kas manęs laukia po mėnesio, aš nežinau, kas manęs laukia po savaitės, aš nežinau, kas manęs laukia rytoj... Galbūt nieko, bet aš bijau.