Ateitis priklauso šviesolaidžiams?
Rašydamas straipsnį apie skaitmeninę televiziją supratau, jog technologijos.lt ieško kitos srities IT specialisto, nei esu aš. Televizoriaus aš niekada nelaikiau IT srities dalimi. Telefoną – taip, televizoriaus – ne! Noriu padėkoti visiems už komentarus, ypač @banditaz už pastebėtus netikslumus. Šiandien mano antras bandymas, tikiuosi, jog jis pavyks geriau.
Ar ateitis priklauso šviesolaidžiams? Atsakymas vienareikšmiškas – NE. Ateitis negali priklausyti praeities technologijoms.
Kada atsirado šviesolaidis?
Dar 1840 metais fizikai Daniel Collodon ir Jacques Babinet parodė, kad šviesa gali būti nukreipta išilgai vandens fontanų srovės, taip duodami pagrindą toliau vystyti teoriją apie šviesos keliavimą skaidriais objektais.
Tačiau pirmasis sėkmingas pilno vaizdo perdavimas šviesolaidžiu įvyko tik 1930 metais, kai siekdamas medicininio laipsnio Heinrich Lamm eksperimento tikslais perdavė lemputės atvaizdą.
Pirmasis ne eksperimentinis šviesolaidis įdiegtas dar gerokai vėliau tik 1975 metais Anglijoje Dorseto policijos nuovadoje.
Kaip veikia šviesolaidis?
Nardant baseine, pažvelgus į vandens paviršiu jis atrodo tarsi veidrodis – tai vadinama refleksija. Būtent šiuo principu ir pragrįstas šviesolaidžio veikimas.
Šviesolaidis sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių: stiklo pluošto branduolio ir apvalkalo, kuris atspindi šviesą ir nukreipia atgal į branduolį. Paveiksliukyje pavaizduotas trečiasis elementas yra apsauginis pluoštas saugantis šviesolaidį nuo drėgmės ir apgadinimo.
Šviesa paleista į šviesolaidį keliauja nuolatos atsimušinėdama į apvalkalą, kadangi apvalkalas visiškai atspindi šviesą, tai šviesa gali nukeliauti ilgus atstumus. Vis tik ilguose atstumuose atsiranda tam tikras praradimas, dėl nevisiškai skaidraus branduolio.
Išleiskit supermeną
Kompanija Siemens 2006 metais pasiekė interneto greičio rekordą – 107 GB/s. Fantastiškas greitis ar ne? Realybė nėra tokia nuostabi. „TEO LT“ bendrovė teigia, jog jų klientams teikiamo interneto sparta siekia 200Mb/s, jų konkurentai Skynet dar kuklesni – 100Mb/s
Kodėl ateitis nepriklauso šviesolaidžiams?
Kuo buvo ypatingas praėjęs dešimtmetis? Būtent IT sektoriuje? Kompiuteriai stovėjo ant stalo! Jie pririšdavo žmogų prie darbo vietos, net nešiojamieji kompiuteriai sverdavo apie 5 kilogramus, jie buvo velniškai sunkūs!
O dabar apsidairykite aplinkui ir pasakykite ką jūs matote? iPhone, Android... Visiškai nauja karta išmaniųjų įrenginių. Jie nėra dideli, todėl nėra tinkami pilnam darbui, tačiau to užtenka susidaryti dienotvarkę, atsakyti į el.paštą ir net gi paskaityti naujienų portalus. O tam reikia interneto. Kas būtų iPhone be interneto? Gražus blizgutis ant Kalėdinės eglutės!
Aš sakiau, kad iPhone ekranas yra per mažas darbui? iPad neturi tos problemos, o tai jau visai nauja išmaniųjų įrenginių klasė. iPad priešingai, jei kompiuteris nestovės ant stalo. Parodykite man iPad pririšta prie šviesolaidžio.
Kuo labiau, tuo daugiau žmonės sieks mobilumo. Ir jau dabar yra galimybės atlikti tam tikrus darbus laukiant autobuso ar metro, važiuojant į darbą ar iš jo. Ateityje tik daugės tuo besinaudojančiu žmonių, nes gėrės galimybės.
Parodykite man ateitį
Kaip jau galėjote suprasti ateitis priklauso bevieliams tinklams, kurių kodinis pavadinimas yra 5G. Tiesa, 5G laukiama tik 2020 metais, tikimasi, jog bus pasiektas 1Gb/s greitis.
Šiuo metu rinka pereina nuo 3G prie 4G. Lietuvoje 4G tinklą diegia Mezon, kuri siūlo 10Mb/s greitį, nors teoriškai 4G galėtų pasiekti iki 120Mb/s. Šiuo metu Mezon galite išbandyti daugelyje didesnių Lietuvos miestų, tačiau nutolę nuo centro susidursite su problemomis.
Tele2 4G tinklo oficialų pristatymą surengė tik praėjusį mėnesį – 2010 gruodį, tačiau jie dar neturi licenzijos šiai technologijai diegti.
Bet kuriuo atveju 4G jau įkėlė koją į Lietuvą, beliko įkelti antrąją ir tvirtai atsistoti.
Vietoj išvadų, arba tai apie ką jūs dar pagalvojote
Šviesolaidiniu internetu jau dabar galima pasiekti 200Mb/s ir greitis tik didės iki begalybės, tuo tarpu bevielės technologijos gerokai nuo jų atsilieka, ar tikrai jie yra ateitis?
Greitis dar ne viskas. Yra riba, po kurios interneto greitis nieko nereiškia. Tos ribos aš jums nenubrėšiu, bet galiu pasakyti kaip ją rasti. Praėjusių metų Holivudo filmas iš interneto turi būti parsiunčiamas per minutę. Tas skaičius nėra konstanta. Tobulėja visos technologijos, gerėja kokybė, keičiasi filmų dydžiai. Vakar galbūt filmo dydis buvo 1Gb, rytoj bus – 10Gb. Nesvarbu, vieną kartą peržengus tą ribą atgal negrįžtama. Galbūt belaidis niekuomet greičiu neaplenks šviesolaidžio, bet tai nėra svarbu. 5G technologija žada tikrai įdomią ateitį, tereikia jos sulaukti.
Dar prieš pradėdamas rinkti medžiagą šitam tekstui žinojau, kad mano atsakymas bus –NE. Kodėl? Žmogus, kuris sugalvoja tokią temą tikisi, jog bus išaukštintas šviesolaidis. Nuodėmė yra nenuvilti tokio žmogaus.
Pradėjęs rinkti medžiagą perskaičiau daug lietuvių žurnalistų straipsnių liaupsinančių šviesolaidį ir mano įsitikinimas, jog jie neteisūs tik augo. Kaip vienoje istorijoje pasakojama: jeigu batų valytojas sako, kad metas pirkti akcijas, vadinasi metas jas parduoti.
Rašydamas šitą tekstą aš žiauriai pavargau. Lietuviškų paaiškinimų kaip veikia šviesolaidis nėra, o angliški apgailėtini. Norėdamas parašyti gerą straipsnį, pirmiau turėčiau parašyti gerą straipsnį kaip veikia šviesolaidis.
Korėja paskelbė, jog investuoja didžiules sumas į 5G tinklo kūrimą, nors imk ir mokykis skaityti korėjiškai...
Būtų gerai paaiškinti 4G tinklo veikimo principą, bet tam jau nebeturėjau jėgų.
Nuorodos
Šviesolaidis plinta šviesos greičiu
Evolution from 3G to 4G and beyond
5G (5th generation mobile networks)
Tele2 ir viešos mobiliojo 4G interneto paslaptys