Blogio šaltinis - Universitetas
kai aš supratau, kad studijų universitete tikslas - gauti diplomą, o jo siekiama susiveikiant konspektus, nusiperkant laboratorinius, nusirašant kolokviumus, o egzaminus iš 1..n-tojo karto išlaikant minimaliu pažymiu - mečiau tą nesamonę. tikėjausi grįžti, kai turėsiu noro iš tikro studijuoti, bet nepavyko, bet nelabai to noro buvo - greičiau reikalas. susiradau darbą, ir kelis kartus pakeičiau, ir labai retai pasigendu kažko, ką praleidau universitete. nebent tokių sentimentų kaip buvusių grupiokų susitikimai, bet tai maža bendro turi su mokslu. apie pasirenkamus dalykus kiek prisimenu buvo galima rinktis iš visų, bet buvo keli fakulteto rekomenduojami, kur dauguma ir ėjo. jei yra norinčių kažką keisto mokintis (buvo tokių temų kaip "moterų teisės visuomenėj" ar pan.), tačiau nesusirenka pakankamai daug, tiesiog to dalyko nedėsto ir reikia rinktis kažką kitą. bet čia nieko keisto - kitaip neapsimoka. pavyzdys: kūno kultūroj vietoj bendro fizinio buvo galima pasirinkti sporto šaką. mes keliese bėgiodavom orientacinį miesto lygio varžybose. kurios vyko tik 3 iš 9 mėnesių. o geriausias bajeris - draugas metais anksčiau buvo pasirinkęs badmintoną, vienintelis fakultete ar kurse ;) taigi, pasirinkti egzotišką kursą yra būdas tinginiauti, kas, natūraliai, neturėtų būti leidžiama.
Kas blogo tame, kad dalykai yra teoriniai? Tarkime dėstomas kursas garso kompresija. Čia ryškiai per siaura tema, bet neapimsi visko praktika. Taigi vien mp3 encoder'is/decoder'is verta bakalauro darbo (su sąlygą, kad kažką jame patobulinsi). Universiteto tikslas nėra išmokyti dirbi (praktika), universiteto tikslas išmokyti mąstyti (teorija). Kaip tu teorija pritaikysi praktikoje tai jau tavo problema. Dėl dalykų naujumo tai pasaulyje nieko naujo :-) Tiesiog tai gerai pamiršta sena. Teorijos praktinis įgyvendinimas anokia čia naujovė :) Dėl dėstytojų - visokių pasitaiko. Na už KTU negaliu šnekėti - ten gal ir visi blogi (piktdžiugiškas juokas:)). Dėl LPD - nežinau, japonų kalbą pasirinkau be problemų. Vėlgi apie KTU negaliu šnekėti. Tai va jei teisingai supratau iš to ką parašė NePo nestokite į KTU :-) Mėnesi, būtent dėl bendrakursių universitetas ir yra ta vieta, kur norisi būti - bent jau kažkas vyksta įdomaus :)
Jei nepatinka teorija, tai reiki ne į universitetą eiti, o į proftechninę, kad ir kaip jos dabar vadintusi. Neblogas pasirinkimas, jei norisi, kad _kas nors_ tave sudomintų ir išmokytų.
mes mokėmės Furje transformacijas ir kitokias aukštas matematikas, nematydami jokios prasmės tame. o kad jos naudojamos užkoduoti garsą mp3 ar kompresuoti paveikslėlius, niekas nė žodžiu neužsiminė. pasakė draugas, bet jau buvo per vėlu, kad prisiminčiau ir kas tos Furje eilutės ir ar iš viso Furje. Ok, mokomės teorijos, tačiau visai kitoks požiūris į tą pačią teoriją, kai bent žinai, kam tai naudinga ir galima pritaikyti daugiau nei laboratoriniuose. tuo požiūriu geriausias dalykas buvo Elektros grandinės su puikiu ir išmintingu dėstytoju. jis sudomindavo dalyku, iš kurio tiesiogiai naudos programuotojui labai mažai.