Blogio šaltinis - Universitetas
Baigę mokyklą visi skubame stoti į universitetą, deja, vis dar ne dėl žinių troškimo, bet dažniausiai iš reikalo ir dėl tėvų spaudimo.
Atėjus iš mokyklos į universitetą iš karto galima pastebėti vieną teigiama dalyką: pagaliau jus laiko žmonėmis. Niekas nebetujina, dabar visada turite teisę išsakyti savo nuomonę (arba beveik visada...). Bet geri dalykai tuo ir baigiasi.
Pirmasis blogas dalykas tai, kad labai jau dažnai universitetiniai dalykai yra per daug teoriniai ir neturi jokio ryšio su praktika. Koks tikslas užkrauti galvą tuo ko niekada gyvenime nereikės? Ne gana to, kad jie yra teoriniai, bet dar atsilieka nuo šiuolaikinės realybės keliais dešimtmečiais. Kartais atrodo, kad vienas kitas dalykas, yra sukurtas tik tam, kad būtų už ką dėstytojui mokėti atlyginimą. Bet juokingiausia, jog aukšti universiteto valdžios atstovai, kurie lyg ir turėtų stengtis pateikti geresnę programą studentams, tik guščioja pečiais ir sako: „Taip, mes žinom, bet nieko negalim pakeisti. Negalim taip imti ir atleisti dėstytojo. Negalim panaikinti šito dalyko iš programos, nes reikia derinti viską su švietimo ministerija...“ ir t.t.
Antras blogas dalykas – dėstytojai. Jie ateina , tik tam kad išdėstytų savo dalyką, bet visiškai nesistengia sudominti studentų. Iš patirties galiu pasakyti, kad geriausiai dėsto tie žmonės, kurie praktikoje susidūrė su savo dėstoma sritimi. Tie kurie toje srityje dirbo ir nevienus metus. Kiek tokių yra universitete? Deja, nedaug... Taigi, kas tuomet belieka? Ką daryti, jeigu dėstytojas reikalauja atsakymo žodis į žodį kaip parašyta jo pačio išleistoje knygoje? Aš sutinku, kad skaičiuodamas matricas matematikoje daug interpretacijų nepadarysi. Bet kodėl negalima teorinių klausimų atsakyti savais žodžiais, taip kaip aš juos suprantu? Kodėl aš turiu kalti(daryti špargalkes) viską žodis žodin?
Trečias blogas dalykas – visur reikia stumti savus. Žinot, universitete yra toks stebuklingas daiktas kaip privalomai „laisvai pasirenkami dalykai“. Jie pateikia sąrašą, aišku, tik to fakulteto, kuriame studijuoji, dėstytojų dėstomais dalykais ir prašom rinktis. O jeigu manęs nedomina nei vienas dalykas iš sąrašo? Iš tiesų studentas gali rinktis iš visų universitete dėstomų pasirenkamų dalykų, teoriškai. Praktiškai, manot, jog taip lengva, pasirinkti dalyką, dėstoma kito fakulteto dėstytojų? Deja... Bet grįžkime prie sąrašo. Įdomiausia, jog ir tas pateiktas sąrašas nėra geras, dažniausia pusė dalykų nėra dėstomi (ir turbūt niekada nebuvo), bet niekas apie tai neinformuoja studento, o po to kai jau pasirenki, tai turėk bėda...
Universitetas, tai aukštesnis žingsnis gyvenimo link. Kokio gyvenimo? Kai buvome vaikai, darželyje lipdydavome visokius plastelininius gyvūnus. Deja, universitetas neskatina kūrybiškumo. Jo tikslas sukurti vartotojų visuomenę, neveltui dabar einant dirbti pardavėja į saulutę reikia aukštojo išsilavinimo... Gerai, gerai aš ironizuoju. Netikit, kad universitetas neskatina kūrybiškumo? Paprastas pavyzdys, kiek iš tų, kurie studijuoja KTU yra girdėję apie Technoramą – KTU pasiekimų parodą. Tai taip slepiama nuo studentų, kad... Keista, prodekanai vis skundžiasi, kad niekas nenori atstovauti fakultetui. Kandidatus pademonstruoti savo darbus parenka katedrų vedėjai. Neduok Dieve, atsiras koks saviveiklininkas, kuris pats užsimanys sudalyvauti parodoje...
Vat toks tas gyvenimas, vat toks tas universitetas. Vietoj to, kad verstų mus mąstyti, kad žadintų kūrybiškumą, tik moko, jog reikia laikytis kvailų taisyklių ir susitaikyti su padėtimi, vis tiek geriau nebus. Svarbiausia viską iškalti mintinai!