Gyvenimas, kai tau keturiasdešimt
Lygiai prieš dešimt metų parašiau tekstą – gyvenimas, kai tau trisdešimt. Netikėtai tekstas tapo labai populiarus ir tuomet aš pagalvojau, kad reikės parašyti kitą tekstą po dešimties metų. Tai turbūt pasako daugiau apie mane, nei bet kuris kitas tekstas šitoje svetainėje.
Būkim sąžiningi, prieš dešimt metų aš nežinojau apie ką rašysiu ir, jeigu labai atvirai, nežinau ir dabar apie ką turėčiau rašyti…
Taigi.
Krizės yra gyvenimo dalis. Visai nesenai turėjom pandemiją ir karantiną. Dalykas, kurį greičiausiai norite pamiršti? Ankstesnė tokio mąsto sveikatos krizė buvo prieš 100 metų, bet tikrai nereiktų galvoti, kad kita vėl bus po 100.
Krizės būna ne tik sveikatos srityje, finansų, nekilnojamo turto burbulai, karai… Lietuvos nepriklausomybė taip pat buvo krizė, jinai pakeitė daugybės žmonių gyvenimus. Vieni išėjo nugalėtojais, kiti – pralaimėtojais.
Kur mes gyvenam, bet jau kol kas gamtos išdaigos nėra krizės, bet didėjant globalinio atšilimo efektui, tai gali pasikeisti.
Žmonės nesimoko. Per pandemiją daugelis dėvėjo kaukes. Ir atrodytų, kad protingi žmonės iš to turėtų pasimokyti, bet ne. Dabar, jeigu pamatysite žmogų su kauke, pagalvosite, jog jis keistuolis. O juk būdami protingi turėtume gripo sezono metu viešuose vietose dėvėti kaukes, taip mažindami užsikrėtimo šansus ir ligos plitimą. Žmonės nesimoko.
Karantinas davė daugeliui šansą padirbėti nuotoliniu būdu. Pasibaigus karantinui nuotoliniai darbai išnyko. Yra daugybė priežasčių, kodėl nuotoliniai darbai yra gerai, bet tam reikia keisti vadovavimo stilių. Žmonės nesimoko.
Aš, aišku, nenoriu skambėti visiškai pesimistišku ir sakyti, kad pokyčiai nevyksta. Pokyčiai vyksta. Mano vaikystėje telefonas būdavo pririštas buto kampe, dabar kiekvienas turime kišenėje. Bet pokyčiams reikia be proto daug laiko. Tam turi pasikeisti karta.
Pareigų pavadinimas nieko nereiškia. Tarkim, jūsų pareigų pavadinimas yra programuotojas. Ką tai pasako apie jus? Nieko. Yra šimtas ar panašiai skirtingų programavimo kalbų su kuriomis programuotojas gali dirbti, vienos panašios, kitos labai skirtingos. Tai, kad kažkieno pareigos yra programuotojas nieko nesako.
Bet taip tik su programuotojais ar ne? Su kitomis profesijomis taip nėra? Pavyzdžiui projektų vadovas gali būti: statybos, IT, marketingo, pardavimų. Tai labai skirtingos profesijos. Marketingo projektų vadovas tikrai negalėtų dirbti statybose.
Be pareigų tipo dar kartais būna ir patirties lygis kaip pavyzdžiui jaunesnysis ar vyresnysis, bet tai irgi nieko nereiškia. Pavyzdžiui atsidarai darbo skelbimą, sako, kad ieško pradedančiojo darbuotojo, alga irgi pradedančiojo lygio, bet reikalauja dviejų metų patirties. Tarp vyresniojo ir jaunesniojo yra mažiausiai vienas tarpinis lygis. Kitas pavyzdys, ieško pradedančiojo darbuotojo bet reikalauja PMP sertifikato. PMP tai yra projektų vadovų sertifikatas ir vienas iš kriterijų jį gauti yra turėti 3 metus projektų valdymo praktinės patirties. Joks pradedantysis neturės tokios patirties.
Kitas pavyzdys, tarkim jūs esate vyresnysis dulkių nuo radiatorių valytojas, bet ar jūs esate vyresnysis valytojas? Ne. Galbūt jūs esate geriausias dulkių valytojas nuo radiatorių Lietuvoje, bet ar jūs mokate plauti grindis? Taip, jūsų patirtis valyti dulkes nuo radiatorių gali būti pritaikyta valyti palanges, bet ar jinai gali būti pritaikyta langams? Atsiprašau, už tokį absurdišką pavyzdį, bet kuo mažiau techninių detalių, tuo lengviau pavyzdžius suprasti.
Kitas dalykas yra įmonės dydis. Labai didelis skirtumas ar dirbi mažoje, ar didelėje įmonėje. Jeigu dirbi didelėje įmonėje, tarkim, Youtube programuotoju, tai galimai visas tavo darbas yra programuoti play mygtuką ir nieko daugiau. Jeigu dirbi programuotoju mažoje įmonėje, tai visai tikėtina, kad be kodo rašymo taip pat reikės atlikti testavimo, projektavimo darbus, galbūt susitikti su klientais ir panašiai.
Įmonės veiklos sritis irgi yra svarbu. Tarkim, Maxima ir Benu pardavinėja prekes, bet prekės skirtingos, nuolaidų sistemos skirtingos, kasos aparatai skirtingi. Net ir įmonės dirbančios toje pačioje srityje gali naudoti skirtingą programinę įrangą, turėti skirtingus vidinius procesus. Nėra taip, kad pereini į kitą įmonę ir gali pritaikyti 100% savo ankstesnės patirties. Jeigu gali pritaikyti 50%, tai yra sėkmė.
Tu esi senas. Vienas dalykas, kuris mane labai erzina, kai nueini pas gydytoją ir bet kokią ligą, skausmą ir panašiai paaiškina fraze: tu esi senas. Man iki pensijos reikia dirbti daugiau, nei aš pradirbau iki šiol. Jeigu aš jau dabar esu senas, tai kodėl svarstome ilginti darbingą amžių? Padarykime, kad į pensiją visi išeina 30+, nes jie jau seni…
Tu esi senas – man reiškia, kad gydytojas nenori kelti savo kvalifikacijos nuo to momento, kai baigė universitetą. Tai yra liūdna, nes tokių gydytojų turime daug, bet žmonės nesimoko.
Vasara blogiausias sezonas. Moksleiviams patinka vasara, nes tuomet nereikia eiti į mokyklą – nemėgstamiausią dalyką gyvenime. Jie gali visą dieną žaisti kieme ar prie ekrano, bendrauti su draugais ir veikti kitus įdomius dalykus. Studentai dar gali pasidžiaugti vasaros privalumais, bet, kai pradedi dirbti, vasara neteikia jokių privalumų. Kaip sako senas anekdotas: ar tau patinka karštas alus ir prakaituotos moterys? Ne? Tai vasarą atostogų neimsi?
Vasara per karščius reikia važiuoti į darbą ir sėdėti ofise. Jums pasisekė, jeigu ofisas gerai vėdinamas, bet ne visi turi tokią laimę. Kiekvienais metais vasaros Lietuvoje darosi vis beprotiškesnės su vis didesnėmis ir ilgesnėmis karščio bangomis. Nėra priežasčių galvoti, kad šitas dalykas ateityje pasikeis į gerą. Kaip tik priešingai yra daugybė priežasčių galvoti, kad bus tik blogiau. Bet kuris kitas sezonas yra geriau nei vasara.
Laikas. Įsivaizduokite situacija, kad sutariau susitikti su draugais. Išeiti iš namų reikia 14:00. Dabar yra 13:30. Taigi, turiu pusę valandos laiko. Kaip jį panaudoti? Jeigu būčiau darboholikas, tikrai surasčiau kaip naudingai tą laiką naudoti, bet dabar dažniausiai tiesiog žiūriu juokingus paveiksliukus/video. Ambicijos ir tikslų siekimas yra jaunimui. Aš iššvaistysiu 30 minučių laiko, nu ir kas? Kai esi jaunas nori būti geriausias, turėti įvairių diplomų, pasiekimų, pripažinimų. Vienintelis žmogus, kurio pripažinimas man rūpi yra aš.
Aš vakare pažiūrėsiu kokį nors filmą ar serialą vietoj to, kad kurčiau kokią nors uber mega programėlę. Energijos kiekis yra ribotas. Poilsis arba nieko neveikimas yra toks pats svarbus kaip ir veikimas. Kuo daraisi senesnis tuo poilsis yra svarbesnis, kad atėjus svarbiam momentui turėtum pakankamai energijos padaryti tai ką reikia, geriausiai kaip gali.
Seniau, kai eidavau į parduotuvę (ar kur nors), visuomet klausydavau podcast, kad daugiau sužinočiau, kad gaučiau naudingos informacijos. Dabar to nedarau. Dabar stengiuosi būti čia ir dabar. Ar esate matę kielę? Tai yra mažas paukštukas, man jis nuostabus, negaliu atsižavėti kiekvieną kartą pamatęs. Jeigu klausyčiau podcast, greičiausiai niekada nebūčiau atkreipęs dėmesio.
Kai buvau 20-ties, jūs nebūtumėte galėję priversti manęs gulėti paplūdimyje, aš maniau, kad tai didžiausias laiko, potencialo švaistymas ir energijos neišnaudojimas. Dabar gulėti ir žiūrėti į plaukiančius debesis yra didelis malonumas.
Gyvenimas, kai tau keturiasdešimt, neturėtų būti toks pats kaip gyvenimas, kai tau trisdešimt. Viskas juda į priekį (ar atgal). Svarbu neužstrigti vietoje, neužsimarinuoti, priimti naujas patirtis išskėstomis rankomis.