Gyvenimo prasmė - religija
Hmmm... Nu ka gali kvaila blondine (nu nevisai blondine daugiau ryza :D) su buitine filosofija pasakyti. Sakyciau gyvenimo prasme butu tiesiog delioti gyvenima kaip tau patinka/ ar iseina... o kai tai darysi gilesne prasme atsiras savaime vieniems tai meile, kitiems vaikai, seima ir draugai, tretiems galimybe uzdirbti pirma milijona (^_^), dar kitiems noras padeti kitiems. Taigi trumpiau tarianti gyvenimo prasme, mano nuomone, yra tiesiog GYVENTI.
O del religijos ismokau nediskutuot nes mano nuomone ne karta izeide religingus zmones.
Gal šitas dalykas atvers kam nors akis.
Meeting God
http://www.youtube.com/watch?v=-Buv0YFj9e0
Fantasy, siūlai nediskutuoti dėl religijos, nes įsižeidžia? :) Tvirtai tikinčio žmogaus neįmanoma įžeisti, kad ir ką sakytum, jo tikėjimas neleis jam abejoti, pykti ar įsižeisti dėl kitų žmonių požiūrio į jo tikėjimą.
Nesiruošiu nagrinėti ir analizuoti, bet ar neatrodo, kad per daug visko sudedi į krūvą ir suplakęs bandai įsiūlyti skaitytojui kokteilį.Gal pabandyk parašyti kaip eilėraštį - tokį stulpelį klausimų, bet nerašyk atsakymų, nes atsakymams nelabai subrendęs. Atsakymų ieškok mąstydamas. Evangelijoje nerasi tiesmuko atsakymo, kaip rašai. Ten daug pa;yginimų, juos gali suvokti kiekvienas, kaip tik jis pajėgia. Bet ir kiekvienas pagal savo sugedimo laipsnį irgi gali pateisinti savo blogus poelgius. Tai nereiškia, kad evangelojos ar pats Dievas kaltas ar blogas.Dievo reikia ieškoti, bet jis negyvena didelėje bažnyčioje su marmurinėm grindim, jis gyvena net varganoje trobelėje su molio asla, jis gyvena visur. Bijau, kad esi šiuolaikinis žmogus, kuris vis dėlto suvokia, kad jam reikėtų Dievo,bet diktuoja Dievui, koks jis turėtų būti.Renkasi,garbinimo būdus ir iš anksto nustato, kad jam štai toks ar kitas ritualas ar garbinimo būdas - per prastas arba nereikalingas.Maždaug taip - tu Dieve, padaryk man tą ir tą, o aš tave pripažinsiu, bet tik kas sekmadienį tai bažnyčioj manęs nematysi, nes ten marmurinės grindys...Tingiu dažnai ten vaikščioti, užteks ir to, kad tave pripažįstu.Įdomu, jei stoji į partiją, tai ar tuti jos įstatų klausyti. Jei pradedi prieštarauti, tai jau tave spiria lauk arba eini kitos partijos kurti. Na bet su Dievu mes elgiamės dažnai paprasčiau - padiktuojam jam sąlygas ir jaučiamės paprasčiau, negu politinėje partijoje.Iš anksto kai kurie nusprendžiam, kad Dievas geras ir visdką mums atleidžia.Ne viskas taip paprasta, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio.
Kažin kur slepiasi ta Dievo meilė ,ir iš viso ar ji tokia yra ?
Siaip jei supranti rusu kalba yra youtube puikus filmukas - interviu su garsiu rusu rezisierium Tarkosky (Tarkovskis). Jis labai taikliai apibudino gyvenimo prasme - patirtis. Patirti kazka gyvenime (ir gera ir bloga ir malonu ir nemalonu ir vienoki ir kitoki) stai kas prasme. Sakykim ar zmogus kuris neturi savimones ir net nesuvoke kas vyksta aplinkui (gal kominis koks) mato gyvenimo prasme - jei jis nejaucia ir nieko nepatiria. Sakyciau ne. Beje patirties tu negali perpasakoti, patirties tu negali padovanoti, negali ja apsikeisti gali tik pats ja patirti. Taigi patiri tik gyvendamas ir patirtis manau ir yra toji prasme. O kokia patirtis teikia pasitenkinima - tai jau kiekvieno reikalas.
Fantasy, dėl religijos puikiausiai galima diskutuot, bet tik su protingais žmonėmis. Neprotingus žeidžia jau pati mintis, kad jiems reikės diskutuot apie šventus, kitaip tariant, nediskutuotinus dalykus. Na, jūs pati taip ir parašėt, kad įžeidėt. Nesijaudinkit, tai ne jūsų bėda, pataikėt ant davatkų (atsiprašau, jei kas nors įsižeis dėl šio žodžio, priskyręs save pastarajai kategorijai:)).
Atsitiktiniam lankytojui. Kažkodėl atrodo, kad jūs išvis nelabai supratot tekstą, gal neįsigilinęs skaitėt. Ypač nustebino vieta apie ritualus ir garbinimo būdus. Šitie dalykai, kaip ir bet kokios ceremonijos bet kurioje kitoje žmogaus socialinio gyvenimo srityje, yra grynas balastas, niekada nieko neturintis bendra su tikrąja esme. Ritualai nieko, ničnieko bendra neturi su Dievu, tik su bažnyčia! O bažnyčia (sąmoningai nerašau didžiąja raide) ceremonialus sąmoningai propaguoja, kad būtumėt jai lojalus, kitaip tariant, neštumėt jai pinigus. Čia jau net Marksas buvo teisus, kad religija yra opijus liaudžiai, t. y. tamsiems žmonėms. Aš pridėčiau - ne religija kaip tikėjimas, o religija kaip bažnyčios skelbiamas (pseudo)mokslas. Dieva niekada nepaskyrė bažnyčios jam tarpininkauti žemėje! Niekada nesiūlė nešti jam pinigų už galimybę pasiklausyti jo išminties! Tokie žmonės, kaip tie, kurie šiandien valdo bažnyčią (nesvarbu, Lietuvoje ar kur kitur), kuri yra niekas kitas, kaip dominavimo pinigų ir valdžios pasaulyje aparatas, niekuo nesiskiria nuo tų, kurie kadaise nukryžiavo Kristų. Jeigu randate bažnyčioje padorių žmonių, žinokite, ne bažnyčiai esate už tai dėkingi. Tai atsitiktinumas. Tokių pačių ir dar šventesnių rasite tarp musulmonų, pagonių ir ateistų. Toliau - užtai jeigu kada nors sutiksite piktą ir pagiežingą kataliką (ar dar nesate tokių sutikę? Pasmerks jus pradaro kančioms už tai, kad per Kūčias surijote sumuštinį su mėsa ar į namus neįleidote klebonėlio, bet juodai pavydės kaimynui džipo ir iš to pasiutimo apspardys jo šunį ar bent šlykščiai apkalbės jo žmoną), MESKITE Į JĮ AKMENĮ, nes jis yra paskutinis bedievis, dar blogiau, šventvagis, nes valkioja Dievo vardą ir mokymą, be to, jais manipuliuodamas netgi sugeba pateisinti savo bjaurius poelgius. Amen.