Ieškai darbo?
Pakalbėkime apie vieną nemalonų procesą, kurį reikia patirti daugeliui iš mūsų, o kai kuriems net ir ne vieną kartą – darbo paiešką. Aišku, pats procesas gal labiau darbas, nei nemalonus, tačiau yra daugybė dalykų, kurie galėtų būti geresni.
Nuo ko prasideda darbo paieška? Nuo savo CV užpildymo lietuviškuose portaluose. Teoriškai turime po vieną darbo skelbimų portalą kiekvienam darbingam lietuviui. Realiai verta skaityti tik kokius tris. Deja, beveik visi rimti skelbimų portalai buvo sukurti praeitame šimtmetyje ir neatitinka šių laikų realijų. Pavyzdžiui viename portale prie mokamų kalbų galima pažymėti WAP, teoriškai manau, kad kažkur pasaulyje šita technologija yra dar naudojama, bet atsiradus pirmiems išmaniesiems jį buvo pasmerkta. Ir tai tik vienas pavyzdys, kurį man pavyko rasti greitai.
Patogumo prasme irgi akmens amžius...
Koks gudruolis sugalvojo, kad darbo skelbimus reikia dėti paveiksliuko formatu? Kadangi darbo svetainės skirtingos, tai tie paveiksliukai visaip kreivai išsitampo ir kartais būna sunku perskaityti. Tačiau dalis, kuri mane labiausiai erzina yra elektroninis paštas. Jeigu jis yra sudėtingesnis nei cv@ gali netyčia padaryti klaidą ir ne ten nusiųsti. Kai darbo skelbimas pateikiamas raštu, tuomet paštą nukopini ir nesuki galvos.
Turiu daugybę nepasitenkinimo darbo paieškos kompanijomis. Vienas iš tokių yra įmonės, kuriai ieško darbuotojų pavadinimo neskelbimas. Reali situacija. Kompanija ieškojo darbuotojo, pakvietė mane į darbo pokalbį, priėmė kitą kandidatą. Po dviejų savaičių matau identišką skelbimą, BET jį paskelbė darbuotojų paieškos kompanija ir įmonės pavadinimas paslėptas. Nenorėčiau kandidatuoti į vietą į kurią jau vieną kartą buvau nepriimtas.
Žmonės taip pat gali nenorėti eiti dirbti ten kur dirba jų draugai, priešai draugpriešiai ir priešdraugiai...
Įmonės pavadinimą norėčiau žinoti ir dėl to kad galėčiau pasitikrinti kur įmonė įsikūrusi. Jeigu įmonė įsikūrusi centre, tai su tuo nėra jokių problemų, tačiau yra ir įmonių įsikūrusių tokiose keistuose vietose, kur viešasis transportas važiuoja du kartus per metus, net, jei ir norėčiau tokioje įmonėje dirbti man fiziškai gali būti nelabai įmanoma.
Atrankos kompanijos ne visuomet pačios supranta ko ieško. Tarkim ieško Java programuotojo, daugiau jokių reikalavimų, alga - 1000 eurų. Kas nenorėtų tokio darbo? Aš visai nieko prieš be patirties gauti tiek daug pinigų. Tačiau, kai esi atrankos kompanijos perduodamas įmonės direktoriui, pirmas klausimas būna: ar turi penkių metų patirtį technologijose x, y ir z, kurios nebuvo minėtos skelbime... Aš gyvenime turiu ir įdomesnių dalykų, nei švaistyti savo laiką kandidatuodamas į pozicijas, kuriose neturiu jokių šansų... Matyt, įmonės direktoriai nieko įdomesnio neturi...
Išsirinkote darbo skelbimą? Sekantis žingsnis būtų parašyti motyvacinį laišką. Kokį rašyti? Ilgą? O gal užteks trumpo? Išbandžiau įvairius variantus, galiausiai radau tokį kuris veikia 99% atvejų. Pasiruošę užsirašyti? Jis skamba taip: Turiu x metų patirties dalykinėje srityje. Išbandyta su x>3, negaliu garantuoti, jog visuomet suveiktų su mažesniu x. Viskas. Vienas sakinys, kuris atidaro duris į darbo pokalbį.
Ar šis motyvacinis laiškas man padėjo susirasti darbą? Ne. O koks padėjo? Joks. Aš tiesiog nusiunčiau tuščią laišką su prisegtu CV ir viskas. Na... Greičiausiai kitų kandidatų į tą poziciją nebuvo... Tiesa, man reikėjo atlikti veidrodžio testą. Nesate darę? Žmogus atliekantis darbo pokalbį pakiša kandidatui po nosimi veidrodį, palaiko kelias minutes ir ištraukia. Jeigu veidrodis aprasojo, vadinasi kandidatas yra gyvas ir jį galima į darbinti.
Nusiuntei CV, jeigu pasisekė, sekantis etapas yra darbo pokalbis.
Aš turbūt visiškai nesuprantu, bet mano nuomone kandidato atrinkimo procesas Lietuvoje prasilenkia su logika. Procesas yra toks: pirmas darbo pokalbis, užduotis, antras darbo pokalbis. Kodėl norint gauti užduotį reikia ateiti į pirmą darbo pokalbį? Ar gi žmogų priima dėl to, kad jis skaniai kvepia arba gražiai šypsosi? Jeigu taip, tai kam duoti užduoti, jeigu jos atlikimas neturi įtakos (ne)priėmimo sprendimui? Jeigu užduoties atlikimo kokybė yra svarbi, ar nebūtų protingiau į pokalbį kviesti tik penkis geriausiai užduotį atlikusius kandidatus? Kam švaistyti laiką susitikti su dešimt kandidatų, jeigu pusė iš jų užduoties neatliks arba atliks nepakankamai gerai?
Turbūt pusė visų darbo skelbimų sudaro darbo skelbimai Vilniuje. Vilniečiai to nesupras, bet jeigu gyveni mažesniame kaime, tai darbo ieškai visuose aplinkiniuose kaimuose ir miestuose. Kiek internetinių darbo paieškos svetainių leidžia iš karto peržiūrėti kelis miestus? Paskutinius dešimt metų – viena!
Yra dar vienas dalykas, kuris mane erzina dėl darbo paieškos kitame mieste. Darbo pokalbiui sugaišti visą dieną. Pats pokalbis trunka kokias 15-30 minučių, tačiau kelionė pirmyn, kelionė atgal... Plius dar pinigai už kelionę, pinigai, kurių nedirbandis dažniausiai ir taip neturi... Jų niekas negražins...
Jeigu jau darbo atrankos procesas yra daromas pagal nelogišką schemą: pokalbis, užduotis, pokalbis, tai kodėl pirmas pokalbis negalėtų būti per skype? Suprantu, kad į krovėjo pareigas kandidatuojantis žmogus gali net nežinoti kas tai yra, bet visi kiti tikrai žino. Išskyrus įmonių direktorius, tie nuo krovėjų karjerą padarę šiuolaikinių technologijų privengia.
Man patinka darbo pokalbiai per skype, nes sutaupoma ir laiko, ir pinigų. Ausines, mikrafoną ir kamerą galima pasiskolinti iš draugų, jeigu neturi. Tačiau ir pokalbiai per skype ne visuomet pavyksta sklandžiai. Vieną kartą pateikus tobulą atsakymą į sudėtingą klausimą, gavau vietoj pagyrimo pasipiktinimą: Ar tu tik ką išgooglinai atsakymą? NE! Aš žinojau! Bet jeigu netiki žmonėmis, tai neuždavinėk tokių klausimų per skype!
Žinote, kas mane erzina labiausiai? Viena kompanija paskelbė, jog ieško darbuotojų į tris pozicijas. Aš nusiunčiau į poziciją A ir labai apsidžiaugiau, kai mane pakvietė į darbo pokalbį. Tačiau nuvykus pirmas klausimas tiesiog mane užmušė: Ar tu kandidatuoti į poziciją B? Ne, į poziciją A. Ir matau iš žmogaus reakcijos, jog jis mintyse suglamžo mano atspausdinta CV ir išmeta į šiukšlių dėžę. Oficialus atsakymas buvo: Gal nori kandidatuoti į poziciją C? Bjauriausia, jog taip man buvo nutikę ne vieną kartą... Ką jūs ten darote? Nemokate motyvacinių laiškų skaityti (kuriuos aš dažniausiai rašau)? Neskaitote CV toliau pirmos darbovietės?
Dabar galvoju ar nieko nepamiršau... Greičiausiai pamiršau... Pasidalinkit savo įspūdžiais.
Ir paskutinis dalykas: visi komentarai reklamuojantys „geriausią“ darbo skelbimų portalą bus trinami.