Stendo saugotojo gidas į nowJapan
Kaip galite suprasti iš anime aprašymų mano svetainėje nesu visiškai svetimas japonų kultūrai, bet niekuomet specialiai ją nesidomėjau. Niekada anksčiau nesu buvęs nowJapan renginyje, todėl neturiu su kuo palyginti ir pasakyti, jog kažko trūko ar buvo per daug.
Ką aš ten veikiau? Jurgis buvo pakviestas pristatyti savo sukurtą komiksą Paslėptas miestas ir aš pasisiūliau į pagalbą. Aišku, tokia veikla šiek tiek apribojo mano laisvę ir 90% laiko praleidau stende. Neklausiau nei vieno pranešimo, nemačiau nei vieno filmo ir galbūt praleidau dar kažką įdomaus.
Vieta. Mūsų stendas buvo įkurtas pramogų zonoje tarp robotų entuziastų ir Game On stendų. Daugybė žmonių dažnai grūsdavosi tiek pas vienus tiek pas kitus kaimynus, tačiau mūsiškį praeidavo nepastebėdami.
Mūsų stendas, deja, buvo įkurtas tiesiai prieš RC Drift trasą. Pirmą pusdienį jie buvo neįtikėtinai aktyvūs ir nuo įkyraus radio bangomis valdomų mašinėlių garso man po poros valandų pradėjo skaudėti galvą. Antrą dieną arba batareikos pasibaigė arba jie pavargo ir važinėdavo vos viena kita mašina, todėl sėdėti stende tapo žymiai maloniau.
Organizatoriai mums suteikė keturis stalus, šešias kėdes ir sieną plakatams pasikabinti. Vietos turėjom tiek, kad galėjome pasistatyti pulo stalą. Mūsų vieta buvo tikrai puiki (išskyrus RC Drift garsus).
Tuo tarpu žmonės menų alėjoje buvo suštabeliuoti kaip šprotai. Jeigu netyčia nesate matę šprotų, pabandysiu paaiškinti. Sėdėjo žmogus prie žmogaus, neturėjo vietos kojoms pamankštinti, neįsivaizduoju, kaip jie išeidavo, jei reikalas prispausdavo ir neturėjo sienos plakatams pakabinti.
Lankytojai. Jauniausio lankytojo amžius priklauso nuo to kaip apibrėši lankytoją. Jeigu į renginį atėjo mama su vežimėliu, tai jo keleivis jau skaitosi kaip lankytojas ar ne, nes pateko nesavanoriškai? Vyriausias lankytojas greičiausiai buvo jau senai išėjęs į pensiją. Mane tikrai nustebino toks platus lankytojų amžiaus diapazonas. Turbūt būtų galima rasti bent vieną lankytoją kiekvienam amžiui pradedant nuo 1 iki 60.
Lankytojai paprastai eina bangomis. Durys atidaromos nuo 11, tačiau iki 12 nėra skaitomas joks pranešimas, todėl visi lankytojai nugula stendus. Vėliau, turbūt prasidėjus kokiam nors pranešimui žmonų skaičius apmažėja, o jam pasibaigus vėl visi plusteli prie stendų.
Mano nuostabai renginyje buvo tikrai daug užsieniečių. Pačiam teko bendrauti su latviais, amerikiete ir japonu.
Dalį žmonių susiktų per GameJam taip pat sutikau ir šitame renginyje.
Kaip žinoti, kad prasidėjo cosplay pasirodymas? Visos erdvės ištuštėja, be stendų saugotojų lieka vos vienas kitas nesusipratęs lankytojas.
CosplayAš galbūt nesu objektyvus, bet cosplay mieliau rengiasi moterys nei vyrai. Pats dažniausias cosplay buvo Guy Fawkes kaukė - ją turėjo gal koks 10 žmonių. Geltona šiaudinė skrybėlė t. y. Luffy iš One Piece, kariai iš Attack on Titan, Tony Tony Chopper iš One piece, Pikachu mačiau bent po tris. Joker mačiau bent jau du, tačiau nei vieno Batman.
Po vieną mačiau Shuuya Gouenji iš Inazuma Eleven, Portal, Fredį Kriugerį, Harley Quinn, Naruto. Taip pat turiu prisipažinti, jog daugybės persirengėlių tiesiog nepažinau ir negaliu komentuoti kiek kokybiškai buvo padaryti jų kostiumai. Pvz viena mergina buvo išdažiusi rankas ir veidą mėlynai (avataras ar smurfas?), kita – žaliai (hulkas?). Mergina su televizoriumi ant galvos, čia RGB2?
Vieni persirengėliai fotografavosi su kitais, šito dalyko aš nesupratau ir man nekilo noras su kuo nors nusifotografuoti, kol nepamačiau Mordacai. Deja, jį mačiau tik trumą akimirką ir į mano stendą neužsuko.
Taip pat atskiras ačiū hi5 merginai/vaikinui už geros energijos nešiojimą.
Stendai Skelbiama, jog tai japonų kultūros renginys, todėl galima pamatyti daugybę dalykų, kurie asocijuojami su japonų kultūra: origami, aikido, go. Galima nusipirkti puodelius, pagalves, marškinėlius, rankšluosčius, pliušinius žaislus, lipdukus su jūsų mėgstamiausių anime/manga personažų veidais ar frazėmis. Menų alėjoje talentingi dailininkai iš Deviantart demonstravo savo fan-art piešinius.
Tačiau kai kurių dalykų demonstravimas man pasirodė keistas. Pavyzdžiui stalo žaidimų arba kompiuteriu žaidimų erdvė. Kaip tai susiję su japonų kultūra? Beje, viename ekrane mačiau kaip buvo paleistas Tomb Raider žaidimas...
Komiksai. Mes buvome vienintelis stendas demonstruojantis komiksus. Ir nors, kaip minėjau anksčiau, kaimynai susilaukdavo daugiau dėmesio nei mes, to dėmesio kur gavom tikrai pakako. Tie žmonės, kurie sustodavo pavartyti knygučių dažnai klausdavo ar galima būtų pasiimti, kiti neklausdavo, o tiesiog pasiimdavo.
Mane maloniai nustebino, jog apie 50% susidomėjusių komiksais klausdavo ar/kur galima įsigyti, kiek kainuoja? Malonu, jog lietuviai supranta, kad komiksai nėra už dyką (nors akivaizdžiai tą supranta ne visi). Vienas kitas net gi paklausė ar galima įsigyti knygyne.
Bent kokie penki priėję žmonės sakė, jog piešia arba svajoja piešti komikus. Kas sukėlė minčių, jog tokio tipo renginiuose vertėtų visuomet turėti savo stendą, tam kad burti ir plėsti komiksų bendruomenę.
Ne su kiekvienu žmogumi galima palaikyti įdomu pokalbį, bet tie keli įdomus žmonės atperka visus patirtus vargus ir nesklandumus.
Maistas. Renginio hole buvo galima įsigyti žalios arbatos, buble tea, kavos, pyragų ir sushi. Aš asmeniškai niekada nemačiau veikiančio sushi stendo, tik tuščias dėžes. Kitaip sakant šis renginys, kaip ir daugelis vykstančių Litexpo turėjo tą pačią problemą: nėra kur pavalgyti. Lankytojams paprasta: išalkai - išėjai namo, o ką daryti mums sėdintiems stenduose? Neįmanoma išbūti visą dieną nevalgius. Mes esame šoumenai - priežastis (ar bent jau jos dalis) dėl ko žmonės ateina į šį renginį. Mes norite atlikti savo darbą kuo geriau, o kad tą padarytume turime būti stenduose. Kodėl organizatoriai to nesupranta ir nepasirūpina maitinimu?
Nesupraskit klaidingai, aš nesakau, kad jie turėtų parūpinti mums nemokamą maitinimą (kas iš tiesų būtų super). Užtektų, kad pastatytų kebabų, cepelinų, picų palapinę kieme. Aš žinau, jog tai nėra japoniškos kultūros dalis ir man nerūpi, aš noriu tik kuo greičiau pavalgyti, kad galėčiau grįžti į stendą, juk aš dėl to čia ir esu. Mano nuomone, net jei būtų pastatytos tris maisto palapinės, jos visos būtų išsipardavę viską ką turėtų.
Šoumenai. Šita pastraipa skirta planuojantiems apsilankyti renginyje, ateityje.
Apibėgti renginį pasirinkau laiką, kai buvo mažiau lankytojų, pirmos dienos vakare. Ką aš pamačiau manęs nenudžiugino. Kai kurie stendai neturėjo jokių prižiūrėtojų, tiesiog reklaminę medžiagą. Kitų stendų prižiūrėtojai labiau buvo susidomėję savo telefono turiniu, nei tuo kas dedasi aplinkui. Trečių stendų prižiūrėtojai sėdėjo nuvytusiais veidais.
Aš juos puikiai suprantu. Per dieną tenka atsakyti į tiek daug klausimų, kad kažkuriuo metu tikrai pasidaro dzin.
Jeigu planuojate eiti į tokį renginį ir norite pabendrauti su kokio nors stendo savininku, rekomenduočiau eiti pirmoje dienos dalyje. Taip, tuo metu žmonių yra daugiau, tačiau stendo prižiūrėtojai dar nėra pavargę ir geriau nusiteikę atsakyti į jūsų klausimus.
Patarimai ateičiai.
1. Maistas. Iš anksto išsiaiškinti su organizatoriais, kokios galimybės bus pavalgyti ir/ar atsinešti savo maisto (kiek atsimenu Siemens Arenos apsauga visuomet visą maistą atimdavo ir po to patys pasislėpę suvalgydavo). Jeigu yra galimybės rekomenduoju pasidaryti bent porą litrų arbatos į termosą ir susitepti pietų ir vakarienės porcijas sumuštinių kiekvienam komandos nariui. Niekada nesigailėsite turėdami maisto.
2. Vieta yra labai svarbu, tačiau iš dalies tai yra laimės dalykas. Aš niekada nenorėčiau dalyvauti kaip šprotas.
3. Jeigu stendas savo dydžiu panašus į mūsų tai, geriausiai turėti keturis žmones, kurie keičiasi kas dvi valandos. T.y. du sėdi vienu metu, po to sėdi kiti du. Išsėdėti visą dieną labai vargina.
4. Žmonėms patinka interaktyvūs dalykai. GameOn stendas sulaukdavo daug dėmesio todėl, kad siūlė Google Cardboard bei interaktyvų šokių žaidimą. Mūsų stendas antrą dieną sulaukė gerokai daugiau dėmesio, kai Jurgis įtikino vieną latvę nupiešti piešinį planšetėje. Praeiviai sustodavo stebėti jos darbo progresą dideliame monitoriuje, fotografai sustodavo padaryti nuotraukų.
5. Skrajutės. Paruoškite būdą, kaip žmonės galėtų susirasti jus po renginio.
Vietoj pabaigos. Sėdžiu autobuse labai pavargęs, bet su keistu jausmu, kuris šildo iš vidaus: man patiko. Tai buvo įdomi, nauja patirtis. Džiaugiuosi, kad galėjau sudalyvauti. Džiaugiuosi, kad pabendravau ir lietuvių, ir anglų kalbomis.