Įmonės kultūra
Įmonės kultūra kaip oras, niekas nemato, bet be jo gyventi negali. Visos įmonės turi savo (unikalią) kultūrą nepriklausomai nuo to vadovas tą supranta ar ne. Geri vadovai kuria įmonės kultūrą kiekvieną dieną, blogi leidžia kurti ją darbuotojams. Darbuotojų sukurta kultūra nebūtinai draugiška kitiems darbuotojams ar sveika pačiai įmonei.
Kaip sukurti įmonės kultūrą? Pakalbėkime apie tai.
Mažuose įmonėse kultūra dažniausiai atspindi vadovo vertybes. Jeigu vadovas darboholikas, ne darboholikai ilgai įmonėje neužsibūna ir išeina pirmai progai pasitaikius. Jeigu vadovas chamas, tokios įmonės klientu nenoriu būti.
Didelėse įmonėse, jeigu kultūra nekuriama sąmoningai, tuomet ją sukuria departamentų, skyrių vadovai, kas reiškia, kad skirtingose įmonės dalyse gali būti visiškai skirtingos nuotaikos, atmosfera. Dirbti viename skyriuje gali būti rojus, kitame – pragaras. Aišku, tai yra kraštutinumai, kurie pasitaiko retai, daugelis bus kažkur per vidurį, bet įdomiausia dalis, kad kiekvienas skyrius gali būti vis kitoks. Pasekmė, skyriams gali būti sunku susikalbėti tarpusavyje, nes dėl skirtingos kultūros jie gali tikėtis skirtingų dalykų ir turėti skirtingus prioritetus.
Paprasčiausias būdas suprasti kas yra įmonės kultūra atsakyti į klausimą: ar jūsų įmonėje egzistuoja seksimas, rasizmas ar patyčios? Aš suprantu, kad automatiškai daugelis nori atsakyti – ne, bet iš kur jūs žinote? Ar kažkas bandė papasakoti anekdotą apie negrus ir buvo sudrausmintas? Jeigu tokios situacijos prie jūsų nebuvo, tai kodėl jūs tikri, kad tai nėra įmonės kultūros dalis?
Būkim sąžiningi, daugelyje įmonių tai neegzistuoja, bet esminis dalykas - kaip jūs žinote? Atsakymas neturėtų būti: ofise stovi kameros ir vadovas peržiūri viską.
Jeigu tai yra pirmas kartas, kai išgirdote kalbant apie įmonės kultūrą, tuomet laikas ją įvesti. Kaip tai padaryti? Jeigu jūsų įmonė yra maždaug 10 darbuotojų dydžio, tai rytoj susėskite su visais darbuotojais ir sutarkite kokia bus jūsų kultūra. Esminis dalykas visais darbuotojais. Jūsų įmonė per maža, kad kažką palikti už borto.
Jeigu jūsų įmonė 500 darbuotojų dydžio ar panašiai, tuomet… Titanikui lengviau išvengti ledkalnio nei įvesti naują kultūrą, kuri vienija visą įmonę, bet tai reikia padaryti. Pradėkite nuo savo aukščiausių vadovų, kai išmokysite juos, jie atitinkamai išmokys savo pavaldinius ir taip toliau piramide žemyn. Niekas nėra blogiau, kai valdžia reikalauja, kad eiliniai darbuotojai laikytųsi tam tikrų taisyklių, o patys jas pažeidinėja.
Nuo ko pradėti? Labai geras klausimas.
Įmonę sudaro: akcininkai, darbuotojai ir klientai. Pirmas dalykas išrikiuoti tai pagal prioritetus. Kas yra svarbiausia? Kas yra nesvarbu? Jeigu paimtume Amerikos įmones, daugelis išrikiuotų taip: 1) akcininkai, 2) klientai, 3) darbuotojai. Kokia to pasekmė? Dirbama tik dėl to, kad akcijų vertė pakiltų šiandien (šį mėnesį, šį ketvirtį), siekiama pelno bet kokia kaina. Darbuotojams mokamas minimumas arba dar geriau vietoj darbuotojų samdomi subkontraktoriai. Tai sutaupo pinigų ir laiko darbuotojų samdymo ir atleidimo klausimais. Subkontraktoriai yra kaip įmonės, nutraukei sutartį ir jokių parkių. Dalykas, kurio aš niekada nesupratau, kodėl atleidus darbuotojus pakyla akcijų vertė? Juk darbuotojai yra tai kas užtikrina ilgalaikį įmonės gyvavimą.
Aš manau, kad išrikiuota turėtų būti: 1) darbuotojai, 2) klientai, 3) akcininkai. Turiu perspėti, kad aš niekada nebuvau įkūręs įmonės, todėl mano nuomonė gali būti neteisinga.
Dabar jūsų eilė išrikiuoti šituos tris dalykus.
Padarėte? Gerai, einam prie sekančio žingsnio.
Dabar reikia, kad tai ką jūs išrikiavote, atsispindėtų jūsų įmonės vertybėse. Ne, aš nekalbu apie tą tekstą, kurį visos įmonės publikuoja savo interneto svetainėse ir pamiršta. Aš kalbu apie tai kuo jūs ruošiatės gyventi.
Atsimenu dalyvavau viename darbo pokalbyje ir įmonės atstovas pristatė vertybes. Aš, aišku, visų neatsimenu, bet viena įstrigo visam gyvenimui: darbas – kiekvienas darbuotojas nuo ryto iki vakaro, kiekvieną minutę praleidžia dirbdamas. Aš su šita vertybe turiu tiek daug problemų… Net vergai, kuriuos mušdavo bizūnais nepraleisdavo kiekvienos minutės dirbdami. Imituoti darbą ir efektyviai atlikti užduotį yra du skirtingi dalykai. Jeigu vertybė akcentuoja įdėtą laiką, vadinasi, kompanijos kultūra skatina darbo imitaciją, užduotis, kurios atrodo didelės, bet neduoda daug naudos. Taigi, neprisigalvokite netikrų dievų.
Jeigu bandysite peržiūrėti skirtingų įmonių vertybes, greičiausiai pastebėsite, kad daugelis mėgsta deklaruoti tobulėjimą. Tai gali skambėti kažkaip taip: mes/mūsų darbuotojai tobulėja kiekvieną dieną. Toks pasakymas tiesiog mielas ausiai, galbūt tą vertybę reiktų nukopijuoti? Bet esminis klausimas, kaip ta vertybė atspindima įmonėje realiai? Daugelis įmonių pasakys, kad turi milijoninius biudžetus darbuotojų mokymui. Ar tie milijoniniai biudžetai sudaryti iš Monopolio pinigų ar jie realūs? Ar darbuotojai tikrai prašo mokymų ar tiesiog yra biudžetas užrašytas ant popieriuko, kuriuo niekas nesinaudoja?
Būsiu atviras, aš niekada nenorėjau imti įmonės siūlomų mokymų, nes pagal įstatymą, po mokymų negali išeiti iš darbo du metus arba turi gražinti pinigus už mokymus. Įstatymas yra sąžiningas ir apsaugo darbdavį, nuo darbuotojo, kuris tik ką kažko išmoko ir pabėgo į kitą įmonę. Tačiau aš visuomet jaučiausi, kad tokia sąlyga varžo mano laisvę, mano pasirinkimo galimybes, neskaitant to, kad išdirbau toje pačioje įmonėje daugiau nei 5 metus t. y. galėjau nueiti į mokymus mažiausiai du kartus.
Kai kurios įmonės būna labai gudrios ir į darbo sutartis įrašo, kad darbuotojai turi siekti tobulėjimo. Jeigu darbuotojas nesiekia tobulėjimo, tai jis pažeidė darbo sutartį ir jį galima atleisti? Kaip įrodyti, kad jis nesiekė tobulėjimo? Galbūt jis siekė, bet jam nepasisekė?
Kitos įrašo, kad darbuotojai turi paimti mokymus po kokio nors periodo, pavyzdžiui, kiekvienais metais. Bet tai irgi toks apsimestinis tobulėjimas. Kas tikrai nori sugalvos, kaip to išvengti. O visi kiti apsimes, kad dalyvavo kursuose, nors realiai nieko naudingo neišmoko.
Aptarėme, kaip tobulėjimas neveikia, o ar yra kaip jis veikia?
Kai Google buvo jauna ir naivi įmonė, kiekvienas darbuotojas net 20% darbo laiko galėjo skirti asmeniniams projektams. Yra skirtingi būdai kaip tobulėti: žiūrėti video, skaityti knygas arba daryti kažką pačiam. Aš manau, kad daryti kažką pačiam yra geriausias tobulėjimo būdas. Būkim sąžiningi, 20% yra žiauriai daug, tai viena diena per savaitę ir tikrai yra nedaug įmonių, kurios gali skirti tiek daug laiko, bet jeigu jūs skirsite mažiau nei 4h per savaitę asmeniniams projektams, tai ar įmanoma ką nors įdomaus padaryti?
Tarkim, darbuotojai važiavo į konferenciją, tegul grįžę padaro pristatytą kitiems darbuotojams. Tame yra dviguba nauda, tiek kur važiavo užtvirtins savo žinias, tie kur klausė sužinos ką nors naujo, įdomaus, naudingo.
Kitas pavyzdys, organizuokite susirinkimą kartą per savaitę, kur kiekvienas darbuotojas papasakos ką naujo, įdomaus sužinojo, išmoko per savaitę. Ar žmogus, kuris pasakoja tikrai patobulėjo? Galbūt, galbūt – ne. Tačiau žmonės, kurie klauso greičiausiai sužinos ką nors naujo.
Esminis dalykas, jeigu jūs deklaruojate tobulėjimą kaip vertybę, tuomet privalote skirti bent vieną darbo valandą per savaitę tobulėjimui. Jeigu darbuotojas skaito knygas, eksperimentuoja, lanko kursus po darbo, tai jo asmeninis reikalas, tai nėra įmonės kultūra. Įmonės kultūra yra tai kas vyksta darbo metu ir jeigu darbo metu tik dirbama, vadinasi tobulėjimas nėra kultūros dalis.
Pakalbėjome apie gerus ir blogus pavyzdys, bet vis dar neatsakėme, kaip sukurti geras vertybes. Taigi, užduokime klausimą: kaip pasirinkti geras įmonės vertybes?
Aš negaliu pasakyti kokias vertybes pasirinkti jūsų įmonei, nes tai priklauso nuo įmonės veiklos srities, nuo darbuotojų, nuo daug dalykų. Tačiau esminis dalykas suprasti yra tai, kad vertybės nėra daiktas, vertybės yra procesas. Stalas ar kėdė nėra vertybė. Pagarba klientui yra vertybė. Kaip ją realizuosite? Mandagiai pasisveikindami ir atsisveikindami. Užmegzdami draugiškus santykius su nuolatiniais klientais. Kas yra draugiški santykiai? Domėjimasis kaip klientui sekasi, ne tik tuomet, kai kreipiasi į jus. Pasveikinimas gimtadienio, nepriklausomybės, Kalėdų proga ir t.t. Jūs ne tik pasirenkate vertybę, bet iš karto ir dėliojate procesą kaip tą įgyvendinsite.
Jeigu jau pradėjom kalbėti apie dėmesį klientui, tai jį kaip vertybę deklaruoja 48% įmonių. Dėmesį klientui galima įgyvendinti įvairiais būdais: mažiausia kaina, geriausia kokybe, geriausiu aptarnavimu, didžiausiu pasirinkimu. Ir nebūtina pasirinkti vieno, kartais įmanoma užtikrinti visus. Man, aišku, būtų sunku patikėti, jeigu kas nors derintų mažiausią kainą ir geriausią kokybę, bet geriausią kokybę ir geriausią aptarnavimą nėra taip jau sunku suderinti.
Komandinis darbas skamba kaip labai graži vertybė. Net 53% organizacijų akcentuoja komandinį darbą. Jeigu jūs krepšinio komanda, tai komandinis darbas yra kamuolio perdavimas, sienelių statytas, net pražangos tinkamu metu yra komandinio darbo dalis. Jeigu jūsų darbuotojai yra krovėjai, tai fortepijoną į penktą aukšta neša keturiese, o ne du rūko, du neša. Bet jeigu jūsų darbuotojai yra kasininkai, galbūt komandinis darbas nėra tinkama vertybė? Kas yra komanda ir kaip jinai dirba kartu jūsų atveju?
30% kompanijų deklaruoja inovacijas kaip vertybę. Jeigu inovacijos yra vertybė, kaip jinai realizuota? Ar egzistuoja skyrius, kuris dirba prie naujų produktų? Jeigu taip, tai yra įmonės dalis, bet tai nėra įmonės kultūros dalis, nes prie inovacijų neprisideda visi darbuotojai, o tik mažas ratas specialistų.
Galbūt mano vartojamas terminas „vertybės“ yra šiek tiek klaidinantis, nes tai apie ką aš kalbu nėra deklaruojamos vertybės, tai yra realiai gyvenamos vertybės. Visi žmonės turi savo vertybes, moralinį kodą pagal kurį gyvena ir kurio jokiomis aplinkybėmis stengiasi nepažeisti. Paprastai žmonės, jo neskelbia viešai. Kompanijos daro atvirkščiai, jos paskelbia savo vertybes, bet dažnai tai būna tik gražus viešai deklaruojamas tekstas, o gyvena viduje visai pagal kitas vertybes, apie kurias vienintelis būdas sužinoti yra įsidarbinti kompanijoje.
Aš manau, kad kurti įmonės kultūrą yra svarbu. Aš manau, kad labai svarbu, jog viešai deklaruojamos vertybės atitiktų tai kuo įmonė gyvena. Kai viskas sutampa, darbuotojai būna laimingi ir didžiuojasi pasakodami kur dirba.