Investavimas kvailiams
Kai įstojau į universitetą pradėjau skaityti „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“ ir kitą sėkmės mokytojų literatūrą. Visos tos knygos kalbėjo apie vieną dalyką: geriausias būdas uždirbti – investuoti. Taigi, aš pasiėmiau savo studento stipendiją ir nuėjau į banką... investuoti...
Prieš per eidamas prie liūdnosios teksto dalies noriu pasigirti: per krizę aš uždirbau. Kai kuriems iš jūsų kils klausimas: ar aš tikrai uždirbau? Atsakymas – taip. Aš buvau investavęs į Rusijos fondą, kurį anksčiausiame krizės taške bankas nusprendė uždaryti, taigi, buvau priverstas ateitį į banką ir atgauti savo pinigus. Procentine išraiška uždirbau labai daug, tačiau fizine - tai buvo kapeikos, patys suprantate, kokio dydžio tos studentų stipendijos...
Aš, aišku, nenorėjau laikyti pinigų, tai juos investavau į naują, tik ką sukurtą fondą, kuris gana greitai nėrė į duobę ir kasasi gilyn nuo to laiko.
Jeigu jūs, toks kaip aš, studentas, kuris paskaitė sėkmės literatūros, rekomenduoju investuoti į teleloto bilietus – didesnė finansinė grąža. Aišku, dar galite išmesti pinigus į šiukšlių dėžę, bet toks sprendimas jums gali pasirodyti per daug akivaizdžiai neprotingas.
Sėkmės knygos susipažinti beveik su bet kuria tema yra kelias į nesėkme.
Visų pirma reikia suprasti, jog Lietuva nėra JAV, kurioje gimė, augo ir praturėjo daugelis sėkmės mokytojų. Nors Lietuvoje yra akcijų rinka, tačiau jinai nė iš tolo neprimena to kas rodoma filmuose, kai paminimas Volstrytas. Niekas Lietuvoje netapo milijonieriumi spekuliuodamas akcijomis.
Aišku, dar lieka ilgalaikės investicijos į akcijas ir į fondus. Ir jeigu nueisite į banką, jums papasakos kaip gerai ir naudinga investuoti į fondus. Bankininkas nėra jūsų draugas. Kai aš nuėjau investuoti ir paklausiau: Girdėjau, kad šiandien kainas iškėlė dirbtinis burbulas, ar neverčiau būtų man ateiti kitą dieną, kai kaina nukris? Ir man atsakė: Ne, jūs investuojate ilgalaikiam terminui, todėl kasdieniniai svyravimai neturės įtakos. Kitą dieną burbulas sprogo ir kainos sumažėjo du kartus.
Jeigu vynas kainuos šiandien šimtą eurų, o rytoj tik penkiasdešimt, bet jūs gersite po metų, ar jo kaina turės įtakos jūsų finansams?
Kodėl banko darbuotoja man pasakė, jog tai yra nesvarbu? Todėl kad jinai gauna komisinius nuo pasirašytų sutarčių, kuo didesne kaina parduoda, tuo daugiau prisiduria prie algos. Kai kainos yra anksčiausiame taške, jos gali nepasiekti to taško artimiausius dešimt metų arba apskritai niekada ir jūs eisite tik į nuostolį, kad ir kokiam ilgam laikotarpiui suplanavote investiciją. Akcijas reikia pirkti, kai jos yra žemiausiame taške, o parduoti – aukščiausiame, nesvarbu kokiam laikotarpiui investuojate.
O kaip žinoti kada jos bus žemiausiame taške? Labai geras klausimas, labai protingas klausimas ir, jeigu jūs esate studentas, toks kaip aš, nežinosite. Amerikoje yra posakis, kad, jeigu batų valytojas sako, jog reikia investuoti į akcijas – laikas jas parduoti. Deja, modernioje Lietuvoje tokios profesijos nėra ir vargšas studentas neturi pas ką konsultuotis.
Net žmonės, kurie dirba su akcijomis ilgus metus dažniausiai negali tikslai pasakyti kada tas taškas bus, tačiau sukaupta patirtis jiems pakužda į ausį kada pirkti ir kada parduoti, kartais jinai klysta, bet dažniausiai nuspėja pakankamai gerai. Jeigu pasekėte naujienas vieną mėnesį, tai galite numatyti tendenciją, pavyzdžiui kyla vienu procentu, tačiau tai yra maža atkarpa ir nematote viso vaizdo, galbūt bedugnė laukia jau kitą mėnesį ir jau pasiekta kalno viršūnė.
Jeigu tikitės uždirbti pinigų iš investavimo į akcijas, tai turite ir elgtis atitinkamai. Tai tas pats kaip kepti picas, jūs negalite įdėti picos į pečių ir visiškai nekreipti dėmesio į ugnies stiprumą bei pamiršti išimti. O jeigu norite, kad picų kepimas apmokėtų jūsų gyvenimą, vienos picos tikrai neužteks.
Jei investavimas į akcijas nėra pagrindinis jūsį darbas, tai kaip minimum jis turėtų būti hobis, kuriam skiriamas visas laisvas laikas.
Antras etapas, po investavimo į akcijas yra investavimas į nekilnojamąjį turtą. Deja, studentų stipendijos yra labai mažos, todėl nespėjau pridaryti klaidų šioje rinkoje, tačiau norėčiau pasakyti keletą žodžių.
Nekilnojamo turto rinka turi tris būsenas: alkana, soti ir vemianti. Kai rinka yra vemianti, nekilnojamo turto kainos krinta, visi parduoda ir yra pats geriausias laikas pirkti, jei turite pinigų.
Kai rinka yra alkana, kainos kyla, norinčių įsigyti nekilnojamą turtą yra daugiau nei galimybių jį įsigyti, kaip ir akcijų rinkoje reikia parduoti pačiame aukščiausiame taške, kaip ir akcijų rinkoje, reikia žinoti, kada tas taškas bus.
Vienas iš įstatymų JAV (dabar galbūt tokio jau nėra) sakė, jog jeigu nusipirkęs namą/butą jame pragyveni tris metus (tikslaus skaičiaus neatsimenu, bet jis buvo juokingai mažas) tau nereikia mokėti jokių papildomų mokesčių. Pasinaudodami tuo įstatymu, žmonės pirkdavo prastos būsenos namus, juos remontuodavo, taip pakeldami vertę ir po to parduodavo už gerokai didesnę kainą. Lietuvoje panašių įstatymų niekada nebuvo, be to dabar atsirado „prabangaus“ turto mokestis, ir aš esu įsitikinęs, jog ilgainiui jis taps visuotiniu turto mokesčiu.
Antras būdas, kaip galima užsidirbti iš nekilnojamo turto yra nuoma. Nusiperkate butą ir kam nors jį išnuomojate. Užduokim labai paprastą klausimą: jeigu nusipirksite butą ir nuomosite jį, per kiek laiko atsipirks šita investicija? Jeigu neatsipirks per dvidešimt metų, ar tikrai tai yra investicija? Kiekvienais metais nuomojamo buto vertė krenta, nes net ir patys geriausi nuomininkai padaro kažkokio nuostolio. Aišku, kartais tie nuostoliai gali būti labai dideli, nors tai ir neatsitinka kiekvieną dieną.
Gera žinia, jog nuoma Vilniuje yra sąlyginai brangi, bloga žinia – įsigyti butą taip pat kainuoja atitinkamai brangiai. Gera žinia, Vilnius niekada nepristigs studentų, kurie norėtų išsinuomoti, bloga žinia – studentai visuomet ieško pigiausio kokį tik gali gauti.
Ar galima pralobti iš studentų? Eee... Būkim sąžiningi – teisingas atsakymas yra: tai priklauso. Jeigu pirkote butą per krizę, tai sumokėjote mažiausią įmanomą kainą. Jei nuomojate aukščiausiame taške, tai net ir su mažiausia kaina gaunate gausų pelną. Tačiau, jei pirkote ir nuomojate tame pačiame taške, reikia skaičiuoti ir egzpertai iš teliko ne kartą sakė, jog to daryti neapsimoka.
Vis dėl to vieno buto nuoma - tai žaidimas smėlio dėžėje, žmonės, kurie sako/rašo JAV, kad galima praturtėti iš nekilnojamo turto, nuomoja ne vieną butą, bet visą namą. Ar girdėjote, kad Lietuvoje būtų visas dvylikaaukštis nupirktas žmogaus/kompanijos ir po to iš nuomotas šeimoms? Aš ne, o JAV tai - gyvenimo kasdienybė.
Beliko pakalbėti apie patį svarbiausią dalyką. Mes į JAV žiūrime kaip į vieną valstybę, nors iš tiesų reiktų žiūrėti kaip į EU – daugybė valstybių su savo ekonomikomis ir įstatymais. Ką aš tuo noriu pasakyti?
Grįžkim prie to nuo ko pradėjau šitą temą. Kai rinka soti, nieko neuždirbsi. Jeigu norite uždirbti turite eiti ten kur rinka alkana (arba vemianti, dar geriau). Jeigu matote, kad rinka tuoj pasieks aukščiausią tašką viską parduodate, susirenkate pinigus ir... Ką jūs darote? Lietuvoje jūs negalite pasitraukti iš Vilniaus į Klaipėdą – ta pati rinka. Tuo tarpu JAV jūs galite pasitraukti iš vienos valstijos į kitą. Jei Kalifornijoje proga užsidirbti praėjo, galite pasitraukti į Viskonsiną. Taip, globalios krizės veikia visą JAV, tačiau globalios krizės būna kartą per dvidešimt metų, o lokalūs ekonominiai svyravimai - nuolatos, būtent jais ir reikia naudotis.
Grįžkim prie klausimo: jei susirinkote savo žaislus Lietuvoje, ką jūs darote? Pasitraukiate į Latviją, o gal į Vengriją? Kita šalis, kita kalba, kiti įstatymai. Teoriškai viskas įmanoma, bet labai sunku. Tuo tarpu JAV, kita valstija, bet ta pati kalba. Taip, įstatymai gali šiek tiek skirtis, bet tikrai ne radikaliai. Pasitraukti lengva.
Jeigu jūs dirbate bet kurioje srityje, tai geriau nei (beveik) bet kuris žmogus sutiktas gatvėje žinote, kaip iš to uždirbti ir galbūt šis tekstas atrodo juokingas. Bet, jeigu paskaitėte sėkmės knygą ir galvojate, jog tapsite milijonieriumi, meskite tai iš galvos. Uždirbti daugiau ar mažiau galima bet kurioje srityje, tik tuomet jei skirsite pakankamai laiko, kartais tam užtenka aštuonių valandų per parą, bet kartais reikia ir šešiolikos. Tačiau dar niekas netapo milijonierimi laisvalaikiu ar gulėdamas prie jūros. Tokiu galima tik gimti.